- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-12
- Bylos Nr.
- e2S-474-432/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- G. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) G. B. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025-11-05 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
1. Ieškovė K. B. pareiškė patikslintą ieškinį atsakovui G. B. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Be kita ko, ieškiniu prašoma priteisti iš atsakovo šalių nepilnamei dukrai A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti po 632 Eur, o nepilnamečiam sūnui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti po 604 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo mediacijos pradžios, t. y. 2025 m. birželio mėnesio iki vaikų pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją bei lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną K. B..
Šalies argumentai
2. Atsakovė ieškinyje prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones: priteisti iš atsakovo G. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), po 388 Eur per mėnesį, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas, mokėjimus atliekant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, ieškovę K. B. paskiriant laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nurodo, kad atsakovas neišlaiko vaikų ir ignoruoja jų poreikius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
3. Utenos apylinkės teismas 2025-11-05 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo G. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. B. ir A. B., abiem po 300 Eur (tris šimtus eurų) per mėnesį, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas, mokėjimus atliekant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos, ieškovę K. B. paskyrė laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų A. B. ir A. B. tėvai. Abu vaikai lanko Latvijos tarptautinę mokyklą, taigi iš to matyti, kad jie gyvena kartu su ieškove, kuri gyvena Latvijoje ir šioje šalyje dirba. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas gyvena Belgijoje.
5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šioje proceso stadijoje (nesurinkus ir neištyrus rašytinių įrodymų ir neišklausius šalių paaiškinimų) nėra galimybės išsamiai nustatyti reikšmingas šalių turtinę būklę ir vaikų poreikius patvirtinančias aplinkybes (šios aplinkybės įvertinamos tik preliminariai), į tai, kad nepilnamečių vaikų faktinė gyvenamoji vieta yra su ieškove, siekiant laikinai sureguliuoti vaikų išlaikymo klausimą (šalių ginčą) ir užtikrinti vaikų interesą gauti jų būtiniausius poreikius atitinkantį išlaikymą, yra pagrindas iš dalies patenkinti ieškovės prašymą ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, kiekvienam iš jų – po 300 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tokia laikino išlaikymo suma, teismo vertinimu, atsižvelgus į šalių nepilnamečių vaikų amžių ir tokio amžiaus vaikų poreikius, yra protingo dydžio ir pakankama tam, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų šalių nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius ir laikinai būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų turtiniai interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė.
6. Apeliantas (atsakovas) pateikė atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025-11-05 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025-11-05 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Remiantis atsakovo turimais (teikiamais ir prašomais išreikalauti) dokumentais, jo vaikai iš Europos Komisijos nepertraukiamai gauna daug didesnį, nei minimalų materialinį išlaikymą, todėl nėra pagrindo išvadai dėl jo vaikų turtinių interesų pažeidimo.
7. Apeliantas nurodo, kad ieškovė nuslėpė pagrindinę vaikų turtinių interesų įvertinimui turinčią aplinkybę, jog ginčo šalims, kaip Europos Komisijos darbuotojams, turintiems nepilnamečių vaikų, yra mokamos periodinės išmokos vaikams išlaikyti, kiekvienam vaikui po 511,71 Eur per mėnesį. Kaip matyti iš pridedamos ieškovės atlyginimo išklotinės, jai yra mokama išmoka ne tik už kiekvieną vaiką po 511,71 Eur, tačiau ir 344 Eur bendriems buitiniams namų ūkio poreikiams.
8. Šalims, kaip Europos Komisijos darbuotojams, yra taikomos Europos Sąjungos tarnautojų nuostatos. Šio teisės akto VII priedo „Atlyginimas ir kompensuotinos išlaidos“ 1 skirsnio 2 straipsnyje yra nurodyta, jog „vieną ar kelis išlaikomus vaikus turinčiam pareigūnui mokama 511,71 Eur mėnesinė išmoka už kiekvieną išlaikomą vaiką“. Ši išmoka yra finansuojama iš Europos Komisijos, ji yra mokama tik vienam iš tėvų ir tik vienoje iš ES valstybių narių. Dėl šios priežasties, šalys, gaudamos būtent Europos Sąjungos Komisijos, kaip darbdavio nepilnamečių vaikų išmoką (kuri yra didesnė už Lietuvos ar Latvijos valstybių mokamas išmokas vaikams), pasirinko negauti išmokų nei iš Lietuvos, nei iš Latvijos. Jeigu ieškovė šalių darbdaviui pateiktų prašymą nemokėti jai išmokos už nepilnamečius vaikus, tokią išmoką Europos Sąjungos Komisija išmokėtų kartu su atsakovo darbo užmokesčiu.
9. Atsakovo vertinimu, abiem tėvams dirbant pas tą patį darbdavį, tačiau tik vienam iš jų (šiuo atveju ieškovei) gaunant Europos Komisijos išmoką už abu vaikus, abu tėvai laikomi vienodai prisidedantys dėl vaikams skirtos ir gaunamos Europos Komisijos išmokos gavimo, taigi ir vaikų išlaikymo.
Šalies argumentai
10. Apeliantas nurodo, jog jis dirba ir gyvena Latvijos Respublikoje, kur nuolat materialiai rūpinasi ir prižiūri savo nepilnamečius vaikus.
11. Apelianto vertinimu, neegzistuoja aplinkybės, galinčios sudaryti pagrindą prielaidai, jog šalių nepilnamečių vaikų turtiniai interesai (tiek bylos dėl šalių santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu, tiek ir po jos) būtų pažeidžiami ar kaip nors būtų ribojami jų materialiniai poreikiai, todėl nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
12. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti apelianto G. B. atskirąjį skundą ir palikti Utenos apylinkės teismo 2025-11-05 nutartį nepakeistą.
13. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra svarbios, atitinkančios geriausius vaikų interesus, siekiant suvaldyti šalių ginčo pasekmes bei užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius; nutartimi priteistas laikinas išlaikymas yra protingo dydžio ir bylos nagrinėjimo laikotarpiu užtikrins šalių nepilnamečių vaikų būtinųjų poreikių patenkinimą bei apsaugos nepilnamečių vaikų turtinius interesus, todėl skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta.
14. Ieškovė pažymi, jog atskirajame skunde dėl 2025 metais priteisto laikino išlaikymo yra analizuojamas nebeaktualus 2021 metų ieškovės darbo užmokesčio lapelis, siekiant įrodyti, kad vienkartinė 102,90 Eur išmoka už ikimokyklinio amžiaus vaiką jo darželio poreikiams tenkinti, padengia ugdymo kaštus, tačiau apelianto nutylima, kad nuo 2020-06-05 iki 2022-02-16 ieškovė už tarptautinę dukters mokyklą/darželį sumokėjo 26 490 Eur sumą, kurios vienkartinė išmoka negali atlyginti, o atsakovas prie dukters ikimokyklinio ugdymo neprisidėjo. Ieškovė viena nuolat apmoka už vaikų maistą Latvijos tarptautinėje mokykloje, maistas vienam vaikui kainuoja iki 135 Eurų, kad vaikai lanko mokamas plaukimo pamokas, tenisą, dailųjį čiuožimą, atletiką ir kt. mokyklos būrelius. Apeliantas neprisideda ir prie vaikų gyvenamosios vietos užtikrinimo, t. y. nemoka kredito įmokų bei palūkanų už įsigytą Latvijoje su banko suteikta paskola gyvenamą būstą, perkeldamas šią finansinę naštą ieškovei.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo, yra teisėta.
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus dėl šeimos santykių. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Todėl nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
18. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
19. Teismų praktikoje pažymima, jog, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nesprendžia ir nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės. Šioje proceso stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir išsamiai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei to, kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimus, kokie yra būtini vaiko poreikiai, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji jų turtinė būklė, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos (Šeimos teisė) normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020).
21. Atsakovas paduotą atskirąjį skundą grindžia argumentu, kad abiem tėvams dirbant pas tą patį darbdavį, tačiau tik vienam iš jų (šiuo atveju ieškovei) gaunant Europos Komisijos išmoką už abu vaikus, abu tėvai laikomi vienodai prisidedantys dėl vaikams skirtos ir gaunamos Europos Komisijos išmokos gavimo, taigi ir vaikų išlaikymo.
22. Pažymėtina, jog laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Kaip jau anksčiau nutartyje minėta, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai įvertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus, tačiau šalių ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. kai bus nustatyti tikrieji vaiko poreikiai ir tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Europos institucijų mokama išmoka vaikui, nors ir prisideda prie vaikų išlaikymo, negali pakeisti tėvų teikiamo išlaikymo. Iš ieškinio matyti, kad dėl tėvų darbo pobūdžio vaikai gyvena kartu su motina Latvijos Respublikoje. Ieškovė ieškinyje preliminariai pagrindė išlaikymo vienam vaikui poreikį – apie 1 200 Eur per mėn. Apelianto skunde nurodytos išmokos po 511,71 Eur visos šios sumos nepadengia. Abu tėvai turi vienodas prievoles išlaikyti vaikus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė laikiną išlaikymą vaikams po 300 Eur per mėnesį. Galutinė išlaikymo suma bus nustatyta, išnagrinėjus bylą iš esmės ir išsiaiškinus visas reikšmingas aplinkybes. Toks išlaikymas atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nutartis paliktina nepakeista.
24. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).
25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta, nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai ir apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų panaikinti ją ar pakeisti nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo 2025-11-05 nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.