Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimu. Remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai ir 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Priteista iš kaltinamojo E. S. 6159,80 Eur turtinės ir 700 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam K. V..

Priteista iš kaltinamojo E. S. 125,30 Eur turtinės žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. S., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2022 m. vasario 14 d. apie 20.30 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, prie suoliuko, esančio prie (duomenys neskelbtini), panaudojo prieš K. V. fizinį smurtą, tai yra tyčia stikliniu buteliu sudavė vieną kartą K. V. per galvą, o pastarajam parkritus, savo kūnu užgulė K. V. ir pagrobė svetimą - K. V. priklausantį bendros 6100 eurų vertės turtą: 100 eurų vertės piniginę ir joje buvusius 6000 eurų.

2. Kauno apylinkės teismas ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinę juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma E. S. kaltė, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmestinas

6. Nuteistasis E. S. apeliaciniu skundu nustatytų faktinių aplinkybių, veikos teisinės kvalifikacijos neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti arba sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

7. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

8. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam E. S. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltu prisipažino ir gailėjosi), parinkdamas E. S. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, pagrįstai atsižvelgė ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybės pavojingumą. E. S. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, anksčiau teistas devynis kartus, tame tarpe ir už plėšimus, paskutiniu nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikęs, nusikaltimą padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų priežiūros grupėje nuo 2015 m. sausio 30 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, priklausomybės sindromas; psichikos ir elgesio sutrikimai dėl opioidų vartojimo, priklausomybės sindromas; psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Teismas vertino ir tai, kad E. S. aptariamą nusikalstamą veiką padarė, neišnykus teistumui, kas rodo, kad nuteistasis nelinkęs pasitaisyti, sistemingai pažeidinėja įstatymus ir daro naujas nusikalstamas veikas. Šie duomenys leido teismui spręsti, kad šis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, o yra nulemtas jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti - sulaikyti E. S. nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, jam tikslinga skirti BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį - terminuotą laisvės atėmimą, tačiau mažesnį, nei galimos skirti laisvės atėmimo bausmės vidurkis (BK 54 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnis), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ straipsnis).

9. Aukštesniojo teismo vertinimu, jokių išimtinių aplinkybių ar ypatingų nuteistojo E. S. elgesio bruožų, charakterizuojančių jį išimtinai teigiamai, nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir vien tai, kad E. S. asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta. Pirmosios instancijos teismo E. S. už jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymą paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl skirti švelnesnę bausmę nėra pagrindo. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nepateikė jokių naujų, reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir, kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį. E. S. skirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikalstamą veikas, tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimą.

10. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šių nuostatų taikymui pagrindų nėra.

10.1. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

10.2. Taigi teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptariamo įstatymo nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

10.3. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors E. S. ir atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau šiuo atveju nėra teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes priešingu atveju BK 75 straipsnio nuostatų taikymas formuotų nebaudžiamumą. Kaip jau minėta, E. S. anksčiau buvo teistas devynis kartus, šiuo atveju nusikalstamą veiką padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, turėdamas neišnykusį teistumą, baustas administracinėmis nuobaudomis. Taigi, nuteistojo elgesys įstatymų laikymosi prasme nesikeičia, korekcijos nėra. Be to, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Pažymėtina, jog E. S. kaskart vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, jog nuteistasis savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo poelgių, neieško tokio elgesio priežasčių, todėl jų ir nešalina.

10.4. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo reikia vertinti aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visumą, visoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartus duomenis sprendžia, kad nuteistajam E. S. ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti E. S. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.

10.5. Išskirtine aplinkybe, galinčia lemti bausmės švelninimą E. S., nelaikytina ir apelianto teigimu prasta jo sveikatos būklė. Apygardos teismas neturi pagrindo manyti, kad E. S. pataisos namuose nebus užtikrinamos tinkamos sveikatos priežiūros sąlygos, savalaikė medicininė pagalba ir priežiūra. Šiame kontekste pažymima, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jei laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Taigi, E. S. turi teisę ir galimybę prašyti bausmės atlikimo vietos administracijos užtikrinti, kad jam būtų suteiktas reikalingas gydymas.

11. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo E. S. apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.