- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-07-21
- Bylos Nr.
- 1-433-914/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00879-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Kaltinamasis
- A. U.
- Nukentėjusysis
- D. Š.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, specialiojo vidutinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 286 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. U., panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, o būtent: 2017-01-05 apie 23.17 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, policijos pareigūnams atvykus pagal iškvietimą dėl konfliktuojančių asmenų, stumdė vyriausiąjį patrulį D. Š., jam griebė už kairės plaštakos II piršto ir jį laužė, tuo padarydamas D. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kairės plaštakos II piršto nubrozdinimą ir patempimą, toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, vyriausiąjį patrulį D. Š. išstūmęs iš buto, bendro naudojimo laiptinėje nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų nesipriešinti, bandė rankomis suduoti nukentėjusiajam D. Š. į galvą, standino rankas, muistėsi, stūmė jį nuo savęs, taip vengdamas sulaikymo.
Kaltinamasis A. U. kaltu neprisipažino, parodė, kad įvykį gerai atsimena. 2017 m. sausio 5 d. apie 23 val. buvo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo išgėręs alaus. Mama atidarė (kambario) duris, įėjo moteris ir vyriškis ir pasisveikino. Jie abu buvo su policijos uniforma. Lyg ir nieko blogo jis nepadarė. Jie nepaaiškino, ko atvyko, neliepė niekur eiti, nieko nereikalavo, neprašė išeiti, jis nesuprato, ko jie norėjo. Jis paklausė pareigūnų, kas juos kvietė, ar jie turi orderį, tačiau pareigūnai nieko neatsakė. Mama negalėjo kviesti policijos, konflikto nebuvo, todėl pasakė pareigūnams bendrauti su tais, kas juos kvietė. Jis norėjo juos palydėti į koridorių, bet pareigūnai jį išstūmė į koridorių. Tada jie jį pervertė, dešinę ranką prirakino su antrankiais prie turėklo, gulėjo ant nugaros. Tuo metu pamanė, kad kitą antrankį (pareigūnas) prirakino prie savęs, bet (pareigūnas) uždėjo kitą antrankį ir laikė, paėmė jį už plaukų ir daužė, jis (A. U.) prarado sąmonę, negalėjo priešintis. Atvažiavo kiti patruliai ir išvežė į areštinę. Sąmonę atgavo mašinoje, nepamena, kada atvyko daugiau pareigūnų. Teigia, kad buvo neteisėti pareigūnų veiksmai. Jis yra normalus žmogus, atsako už savo veiksmus. Nežino, kodėl pareigūnai supyko, jie nieko nesakė. Jis negriebė pareigūnui už plaštakos piršto. Jie jį prirakino prie turėklų ir pradėjo už plaukų daužyti laiptinėje, tada jis ėmė klykti. Nežino, kaip pareigūnas nukentėjo. Kai pareigūnas laikė (A. U.) kairę ranką, jis (A. U.) ranką ištempė, ištrūko. Spėja, kad tada pareigūnas susižalojo. Jis negirdėjo mamos ir pareigūnų pokalbio, nežino, kiek pareigūnai turi antrankių, dešinė ranka buvo prirakinta prie turėklo.
Ikiteisminio tyrimo metu A. U. parodė, kad kaltės nepripažįsta, jokio nusikaltimo nepadarė. Gyvena su mama T. U. (duomenys neskelbtini). Sutaria jie normaliai. Jis 2017-01-05 su mama nekonfliktavo, todėl nežino, dėl kokių priežasčių tos dienos vakare pas juos į namus atvažiavo policijos pareigūnai. Tądien jis buvo neblaivus, dienos metu pas kaimyną gėrė alų. Buvo savo kambaryje, kai atėjo policijos pareigūnė. Su ja pasisveikinęs paklausė, ko nori, ar turi „sankciją“. Jam nieko neatsakė. Tada atėjo policijos pareigūnas vyras. Abu policijos pareigūnai jį sugriebė už rankų ir išstūmė iš buto. 5 aukšto bendro naudojimo laiptinėje jį pargriovė ant grindų, antrankiais jo vieną ranką prirakino prie laiptų turėklų, o kitą ranką pareigūnas prirakino antrankiais prie savęs. Pareigūnas jį visu kūnu užgulė. Pareigūnas jam kumščiu ne mažiau kaip keturis kartus trenkė į galvą. Jam skaudėjo galvą, joje atsirado guzai. Jis šaukė, norėjo, kad kaimynai jį gelbėtų. Nepastebėjo, ar kaimynai buvo išėję į laiptinę. Kažkur už 10 min. atvažiavo kiti policijos pareigūnai. Jie išvilko jį iš namo laiptinės ir nuvedė į tarnybinį automobilį. Buvo pristatytas į policijos įstaigą. Policijos pareigūnai meluoja teigdami, kad jis jiems pasipriešino, tai yra, kad pareigūną D. Š. stumdė, jam laužė pirštą, jį išstūmęs iš buto bandė suduoti į galvą, muistėsi, stūmė jį nuo savęs. Pareigūnui jokio piršto nesužalojo. Mano, kad pareigūnas pats susižalojo pirštą, kai jam trankė galvą. Nežino, koks tikslas pareigūnams meluoti (1 t., b. l. 104-105).
Nukentėjusysis D. Š. parodė, kad 2017 m. sausio 5 d. naktį tarnybos metu gavo iškvietimą. Kaimynai pranešė, kad sūnus smurtauja prieš mamą. Su pareigūne Ž. V. nuvyko kaltinime nurodytu adresu, duris atidarė senyvo amžiaus moteris. Moteris pasimetė, klausė, kas iškvietė pareigūnus. Jie neatsakė jai į šį klausimą, nes kaimynai neprisistatė. Mama papasakojo, kad sūnus šūkauja jau nebe pirmą kartą. Pareigūnai paklausė, ar sūnus registruotas bute, moteris pasakė, kad neregistruotas, tik gyvena kartu. Kiek pamena, ji pasakė, kad sūnus triukšmauja, nesakė, kad muša. Ji paprašė, kad sūnų išvestų pabūti lauke, išsiblaivyti. Kaltinamasis nematė, kaip jie kalbėjo su jo mama. Kolegė pasiliko su moterimi, jis (D. Š.) nuėjo pas kaltinamąjį. Bendravo su A. U., jis iš karto ėmė rašytis ženkliuko numerį, reikalavo orderio. Jis paaiškino kaltinamajam dėl ko (pareigūnai) atvyko, kad kaimynai iškvietė policiją, nes jis šūkauja. Bet jis nesiklausė, šaukė: „duokit man orderį“. Kolegė liko kambaryje su A. U. mama, o jis ir kaltinamasis išėjo į buto koridorių. Atsistojo prie laukinių durų, o kaltinamasis pasilenkė autis batus, bet staigiai atsistojo, pasakė, kad niekur neis, kad jo nesulaikys ir stūmė jį, griebė jam už piršto. Abu išvirto į koridorių. Kolegė ne iš karto suprato, kas vyksta, galvojo, kad A. U. šūkauja kambaryje, net neatbėgo. Jis prisirakino vieną A. U. ranką, bandė užlaužti ranką, bet jis neleido. Neprirakino A. U. prie turėklų. Uždėjo antrankį jam ant vienos rankos, norėjo surakinti už nugaros. Pašaukė kolegę, ji atlėkė. Kai kolegė atėjo, ji matė, kad jie ritasi ant žemės. Kolegė bandė uždėti antrankį. Kolegė kaip moteris nesugebėjo užlaužti rankos. Tada šaukėsi pagalbą per raciją. A. U. muistėsi, norėjo suduoti jam ar kolegei. Nesuprato, kuriam iš jų A. U. bandė suduoti. Šiaip ne taip surakino A. U.. Kai atvyko pastiprinimas, jau buvo A. U. surakinę, jis gulėjo laiptinėje. Nunešė A. U. į tarnybinę mašiną, nes jis nėjo. Nešė kolegos, jis (D. Š.) nenešė, nes skaudėjo pirštą, po to jis nuvažiavo į ligoninę, tą vakarą turėjo nedarbingumą. Pašalinių žmonių nematė. Viskas galėjo trukti apie 10 minučių. Nedaužė A. U. galvos, nežino, kaip jam atsirado sužalojimai: nubrozdinimas galėjo atsirasti, kai pareigūnai traukė A. U. ranką, kurią jis laikė po pilvu. Nuo antrankių nubrozdinimų nebūna, žymės gali atsirasti.
Liudytoja T. U. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) su sūnumi. Jis neturi savo būsto, bute neregistruotas. Įvykis buvo 2017 m. sausio mėnesį, vėlai vakare, po 22 val. Buvo tik vienas įvykis su policija. Jos namuose įvyko labai smarkus pasikalbėjimas, sūnus A. U. šaukė, ji sakė jam ramintis. Sūnus namuose negėrė, nebuvo girtas, buvo susinervinęs. Blaivus sūnus netriukšmaudavo, bet tą kartą buvo triukšmas, nes jis ieškojo dokumentų. Sūnus jos nemušė, labai šaukė. Paskui į duris paskambino policija. Pareigūnai sakė, kad gavo pranešimą, jog kažkas šaukė, atvyko pagal iškvietimą. Tuo metu triukšmo jau nebuvo. Ji policijos nekvietė. Pareigūnas ir sūnus kalbėjosi, ji kalbėjosi su pareigūne, paaiškino dėl triukšmo. Buvo susijaudinusi, galvojo, kad sūnus su policija išeis, nusiramins, pasikalbės, ateis visai kitas žmogus. Policininkas prašė sūnaus dokumentų, prašė jo eiti iš buto, o sūnus prašė policininko dokumentų. Sūnus ruošėsi išeiti, išėjo į koridorių. Matė, kaip sūnus avėsi batus. Po to pareigūnė paprašė (T. U.) išeiti, nes koridoriuje buvo mažai vietos. Uždarė duris ir nieko nematė. Sūnus iš pradžių ruošėsi išeiti, bet kažkaip susinervavo, pradėjo šaukti, girdėjo sūnų šaukiant: „kaimynai, padėkite man“. Grumtynių nematė, buvo kambaryje. Nematė, ar sūnus buvo prirakintas.
Ikiteisminio tyrimo metu T. U. parodė, kad jos sūnus A. U. apie penkerius metus gyvena jos bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Sūnus šiame bute neregistruotas. A. U. serga epilepsija, dėl tos ligos turi invalidumą, yra nervingas, agresyvus. Susinervinęs be jokios priežasties pradeda ją vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, bet fizinio smurto jos atžvilgiu nenaudoja. 2017-01-05 apie 23 val. A. U. nerado kambaryje kažkokių dokumentų ir labai susinervino. Ji jam pasakė, kad nesinervintų, tie dokumentai nėra jau tokie svarbūs. A. U. ant jos pradėjo šaukti, vadinti necenzūriniais žodžiais. Kaimynai matyt išgirdo triukšmą ir iškvietė policiją. Apie 23.30 val. atvyko policijos pareigūnai: moteris ir vyras. Pamačiusi pareigūnus, ji apsiverkė, nes buvo susinervinusi dėl sūnaus elgesio. Sūnus buvo neblaivus, bet kur jis gėrė, ji nežino. A. U., pamatęs policijos pareigūnus, ėmė su jais nepagarbiai kalbėti, tačiau ji jau neprisimena, kokius žodžius jis sakė pareigūnams. Policijos pareigūnas A. U. pasakė eiti iš buto, tačiau A. U. nenorėjo eiti. Žodžiais tai tikrai sūnus priešinosi policijos pareigūnams. Jis su pareigūnais buto koridoriuje susistumdė, nenorėjo, kad jam būtų uždėti antrankiai. Buto koridorius yra siauras, todėl ji nelabai matė, kas ten vyko. Policijos pareigūnai su A. U. išėjo į laiptinę. Kas ten vyko, ji nematė, į laiptinę nebuvo išėjusi. Nematė, kad A. U. būtų griebęs pareigūnui už piršto. Ji norėjo, kad pareigūnai A. U. išvestų iš buto, norėjo ramybės (1 t., b. l. 47-49).
Liudytoja Ž. V. parodė, kad daug nepamena, neatsimena įvykio laiko, galėjo būti sausio 5 d. Neatsimena adreso, galėjo būti (duomenys neskelbtini) g. Nukentėjusįjį ji prisimena. Atsimena, kad su kolega D. Š. nuvyko į įvykio (iškvietimo) vietą. Ji bendravo su senyvo amžiaus moterimi. Atsimena, kad senyvo amžiaus moteris skundėsi dėl sūnaus elgesio. Užėjo į kambarį, bendravo su vyriškiu. Pareigūnai dėvėjo uniformas, vyras ir senyvo amžiaus moteris suprato, kad bendrauja su pareigūnais. Vyras sėdėjo kambaryje, buvo agresyviai nusiteikęs, supyko, kad pareigūnai atvyko, nenorėjo bendrauti. Nepamena, ar vyras pateikė dokumentus. Moteris prašė pareigūnų paprašyti, kad vyras išeitų. Pareigūnai paprašė vyro išeiti, tada įvyko dar didesnis konfliktas. Grumtynės kilo išeinant iš buto, nepamena, ar koridoriuje, ar laiptinėje. Neprisimena pradžios aplinkybių. Nepamena, kur tuo metu buvo. Pamatė, kad kolega grūmėsi su vyriškiu, pribėgo, padėjo sulaikyti. Atsimena, kad vyriškis priešinosi, todėl pareigūnai vertė jį ant žemės. Vyras prie turėklų nebuvo prirakintas, jis savo rankomis įsikibo į turėklus, muistėsi. Jie įspėjo vyrą, kad panaudos specialiąsias priemones, po to surakino jį antrankiais. Netrankė jo į žemę. Kolega vyrui netrenkė, buvo panaudota fizinė jėga, uždėti antrankius. Vyras buvo surakintas, paguldytas ant žemės. Po to atvyko kiti kolegos. Trise nunešė vyrą į apačią, kadangi kaltinamasis pats nėjo. D. Š. nenešė, nes skundėsi, kad sužalojo pirštą. Nematė, kaip D. Š. sužalojo pirštą. Sužalojo jį grumtynių metu. Kiek pamena, D. Š. grumtynių metu pasakė, kad skauda pirštą. Neatsimena, ar kaltinamajam buvo padaryti sužalojimai. Gal dedant antrankius atsirado nubrozdinimas ant kairės rankos.
Liudytojas R. P. parodė, įvykio dieną dirbo su pareigūnu M. K., gavo pranešimą apie įvykį. Atvykę laiptinės aikštelėje rado surakintą kaltinamąjį, jis gulėjo ant pilvo, nesikėlė, nesistojo, buvo sąmoningas. Jis nebuvo prirakintas prie turėklų, abi rankos buvo surakintos. Kaltinamojo sužalojimų nesimatė, jis nesiskundė, buvo sąmoningas, kalbėjo, markstėsi, sukinėjo galvą. Neprisimena, ar jis triukšmavo. Matėsi, kad jis agresyviai nusiteikęs, buvo neprognozuojamas. Pašalinių žmonių nebuvo. Kolega pasakė, kad vyras pasipriešino, kad pirštas išsuktas. Tada su kitais pareigūnais pakėlė asmenį ir nunešė.
Liudytojas M. K. parodė, kad įvykio dieną su kolega R. P. per raciją išgirdo, kad kolegoms reikia pagalbos (duomenys neskelbtini) g. Atvyko į įvykio vietą, užlipo į viršų, pamatė vyriškį su antrankiais už nugaros. Asmuo nenorėjo pats eiti, todėl jis su R. P. paėmė vyrą už rankų, kolegė už kojų. Nešė jį trise, nes D. Š. skundėsi piršto skausmu. Kaltinamasis nesiskundė niekuo. Neatsimena, kaip vyras atrodė, dėl ko nenorėjo eiti. Sužalojimų nematė. Vyras buvo sąmoningas, bendrauti buvo galima. Jis pats nenorėjo eiti. Nepamena, ar vyras buvo neblaivus. Pristatė vyrą į laikino sulaikymo patalpas. Kol jį vežė, vyras grasino atleisti iš darbo. Neatsimena, ar buvo pašalinių žmonių.
Iš 2017-02-20 akistatos protokolo matyti, kad suvestas į akistatą su A. U. nukentėjusysis D. Š. pasiliko prie apklausoje duotų parodymų. A. U. akistatos metu parodė, kad jis pareigūno nesužalojo, jam nesipriešino. Šis pareigūnas jį mušė, išstūmė jį iš buto. Jam gulint ant betono, pareigūnas antrankiais prirakino dešinę ranką prie turėklų, o ant kitos rankos uždėjęs antrankį laikė prie savęs. Paėmęs už plaukų, galvą kelis kartus trenkė į betono grindis, o jis šaukė, paskui prarado sąmonę. Sąmonę atgavo tarnybinio automobilio salone. Nežino, kodėl medikai nenustatė galvoje jokių sužalojimų. Kaklo srityje jokių sužalojimų nepastebėjo, tik jį skaudėjo. Ant kairio riešo atsirado sužalojimai nuo antrankio. Neprisimena, iš kur atsirado sužalojimai ant kairės plaštakos (1 t., b. l. 136-138).
Iš specialisto išvados matyti, kad D. Š. padarytas kairės plaštakos II piršto nubrozdinimas ir patempimas. Rastas kūno sužalojimas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką. Kūno sužalojimas nėra būdingas griuviminei ar kritiminei traumai. Sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūginio poveikio buku kietu daiktu. D. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 35).
Iš specialisto išvados matyti, kad A. U. nustatyti odos nubrozdinimai kairio riešo vidiniame paviršiuje ir poodinė kraujosruva kairės plaštakos nugariniame paviršiuje. VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje 2017-01-06 A. U. nustatytas kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas sužalojimu nevertinamas, kadangi diagnozė paremta tik subjektyviais nusiskundimais, tačiau nėra pagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. Nubrozdinimai kairio riešo vidiniame paviršiuje padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu ar daiktais prieš 3-5 paras iki apžiūros. Poodinė kraujosruva kairės plaštakos nugariniame paviršiuje padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi prieš 2-4 paras iki apžiūros, galėjo būti padaryta griūnant. A. U. nustatyti kūno sužalojimai visumoje ir atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 113-114)
VTMT Šiaulių skyriaus specialistas T. Š. parodė, kad A. U. nustatyti odos nubrozdinimai kairio riešo srityje, surašyti specialisto išvadoje Nr. G 32/2017(04), galėjo būti padaryti ir minėtai sričiai kontaktuojant su antrankiais (1 t., b. l. 117-119).
Iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pranešimo apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą matyti, kad D. Š. 2017-01-06 nustatytas nedarbingumo laikotarpis (viena diena) (1 t., b. l. 37).
Iš asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenų matyti, jog 2017-01-06 0.18 val. A. U. nustatytas 0,99 promilių girtumas (1 t., b. l. 90).
Iš 2017-01-06 apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti Gegužių g. 13, Šiauliuose, penkto aukšto laiptų aikštelėje. Apžiūrint įvykio vietą, tyrimui naudingų objektų ar pėdsakų neaptikta (1 t., b. l. 13-15).
Iš policijos BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad 2017-01-05 23.12 val. pranešėja informavo, jog savo bute girdi, kaip (duomenys neskelbtini), konfliktuojama, kaimynas nuolat smurtauja prieš savo senyvo amžiaus mamą, rėkaujama. 2017-01-06 1.07 val. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės slaugytoja telefonu pranešė, kad į ligoninę apie 0.30 val. kreipėsi policijos pareigūnas D. Š., kuriam diagnozuotas kairės plaštakos antro piršto patempimas. Traumą patyrė darbe, grumtynių metu (1 t., b. l. 16-20).
Iš 2017-01-11 apžiūros protokolo matyti, jog užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktas 2017-01-05 23.10 val. Bendrojo pagalbos centro pranešimas dėl triukšmo ir konflikto su smurto požymiais adresu (duomenys neskelbtini). Paskambinusi moteris teigia, jog nori iškviesti policiją, nes bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena tokia senutė su sūnumi, senutės gaila, ji verkia, sūnus traumuoja senutę, nuolat šūkauja, rėkauja (1 t., b. l. 69-71).
2017-02-22 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog siekta apklausti liudytoju asmenį, kuris 2017-01-05 skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie konfliktą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Paskambino tel. Nr. (duomenys neskelbtini), atsiliepė moteris, kuri teigė, kad jos pavardė ne V., savo vardą, pavardę atsisakė pasakyti. Moteris teigė, kad ji skambino į Bendrąjį pagalbos centrą tel. Nr. 112 dėl kaimyno, kuris garsiai konfliktavo su motina bute Nr. (duomenys neskelbtini). Jai pagailo senyvo amžiaus moters, tik dėl jos ir iškvietė policiją. Ji kaimynui jokių pretenzijų neturi, kaimyno keliamas triukšmas vėlyvu metu jai netrukdė ilsėtis, nebuvo sutrikdyta jos ramybė, poilsis, teigė, kad nieko nematė ir nenori kištis į kaimynų reikalus (1 t., b. l. 88).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
Nors kaltinamasis A. U. savo kaltės nepripažino, teigė, kad pareigūnui D. Š. nesipriešino, nepanaudojo prieš pareigūną fizinio smurto, nepadarė pareigūnui nežymaus sveikatos sutrikdymo, tačiau kaltinamojo parodymai prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir yra vertintini kritiškai kaip jo pasirinktas gynybos būdas. Nukentėjusysis išsamiai nurodė aplinkybes, kaip jam buvo padarytas sužalojimas. Jo parodymus patvirtina byloje pateikta specialisto išvada, kurioje užfiksuotas D. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – kairės plaštakos II piršto nubrozdinimas ir patempimas – atitinka įvykio aplinkybėse nurodytą laiką, nėra būdingas griuviminei ar kritiminei traumai. Nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, įskaitant ir specialistų išvadose konstatuotus sužalojimus, yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, netikėti jais nėra pagrindo.
Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie kaltinamajam padarytus sužalojimus galvoje. Atitinkamai kaltinamojo keliamos versijos, kad jis pats buvo policijos pareigūnų sužalotas, nepatvirtina ir specialisto išvada, kur nurodyta, kad nėra objektyvių A. U. galvos paviršinio sužalojimo požymių. Tai paneigia kaltinamojo versiją, kad D. Š. trenkė jam į galvą kumščiu ar daužė ją į grindis. Ir priešingai, tokie nustatyti sužalojimai patvirtina D. Š. parodymus, neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams: liudytojų T. U., Ž. V., R. P., M. K. parodymams. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis tvirtina, jog buvo sumuštas laiptinėje policijos pareigūnų, tačiau šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju inkriminuojama veika siejama su pasipriešinimu policijos pareigūnui buto koridoriuje, ir tik vėliau grumtynių metu kaltinamasis su nukentėjusiuoju atsidūrė laiptinėje, kur jam būtent dėl pasipriešinimo bei pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo buvo dedami antrankiai. Todėl galimai patirtas kaltinamojo fizinis skausmas ar nemalonūs jam neigiami išgyvenimai tėra jo paties pasipriešinimo policijos pareigūnams pasekmė. Iš 2017-03-01 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog išnagrinėjus A. U. pareiškimą, atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nes nėra objektyvių duomenų, jog policijos pareigūnai būtų padarę nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 184-193).
Nuoseklūs nukentėjusiojo bei liudytojų Ž. V., R. P. ir M. K. parodymai paneigia kaltinamojo teiginius, kad jis laiptinės aikštelėje prarado sąmonę ir buvo be sąmonės, kai atvyko pareigūnai R. P. ir M. K.. T. U., D. Š. ir Ž. V. paneigė kaltinamojo versiją, esą pareigūnai nepaaiškino, ko atvyko, neprašė išeiti iš buto, nedavė jokių nurodymų. Tuo tarpu kaltinamojo parodymai negali būti laikomi nuosekliais. Kaltinamojo parodymai, susiję su jo patirtais sužalojimais, proceso metu yra tarpusavyje kardinaliai priešingi. A. U. 2017-01-06 apklausos metu teigė, kad D. Š., prirakinęs jo ranką prie turėklo ir užgulęs, ne mažiau kaip 4 kartus trenkė jam į galvą kumščiu ir taip trankydamas turbūt susižalojo pirštą. Jis neminėjo, kad D. Š. sugriebė jį už plaukų ir daužė galvą į grindis (1 t., b. l. 104-105). 2017-02-20 akistatos metu ir bylą nagrinėjant teisme A. U. parodė, kad D. Š. paėmė jį už plaukų ir daužė galvą į grindis, kol jis prarado sąmonę, neteigė, kad D. Š. smūgiavo jam į galvą kumščiu (1 t., b. l. 136-138). Be to, A. U. 2017-01-06 apklausos metu nurodė, kad kiti policijos pareigūnai atvažiavo maždaug už 10 minučių. Tai taip pat prieštarauja jo vėlesnei versijai, esą jis, D. Š. daužant jo galvą, neteko sąmonės, ją atgavo tik pareigūnų automobilyje. Savaime suprantama, kad jei kaltinamasis laiptinės aikštelėje būtų be sąmonės, kai atvyko kiti pareigūnai, jis negalėtų matyti jų atvykimo, tuo labiau spręsti, kada jie atvyko. Kad jis sąmonės nebuvo praradęs, kaip minėta, patvirtina ir paties kaltinamojo parodymai, kad atvyko dar du policijos pareigūnai. Tai tik patvirtina, kad jo paties parodymai prieštaringi.
Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, jog A. U. nevykdė teisėtų policijos pareigūno reikalavimų, pasipriešino jam, stumdamas vyriausiąjį patrulį D. Š., griebdamas jam už kairės plaštakos II piršto bei vengdamas sulaikymo, nevykdydamas kitų teisėtų policijos pareigūno reikalavimų, todėl jo padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 286 straipsnį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą visuomenei, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, nustatytas jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus.
Padarytas tyčinis nusikaltimas, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis anksčiau neteistas (1 t., b. l. 175), ne kartą baustas administracine tvarka, paskutiniais metais dominuoja neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose ir kiti viešosios ir valdymo tvarkos pažeidimai, padaryti esant neblaiviam (1 t., b. l. 166-174), nedirba (1 t., b. l. 163). A. U. teismo posėdyje nurodė, kad yra neįgalus, nustatytas 50 % darbingumo lygis. Specialisto išvadoje A. U. nustatytas ribotas darbingumo lygis (1 t., b. l. 158). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi, sankcijose numatyta bausmės rūšis - bauda (BK 55 str.).
Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2017-01-05 iki 2017-01-06 (1 t., b. l. 93, 97) – viena para (BK 65, 66 str.).
Paskirta kardomoji priemonė, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (1 t., b. l. 141-142).
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Šiaulių teritorinės ligonių kasos, pareiškė 35,84 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 74-77). Kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusįjį padaryti tyčiniais kaltinamojo veiksmais, žalos padarymo faktas yra įrodytas, ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD su garso įrašu, prisegtas prie bylos viršelio, paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. U. pripažinti kaltu pagal BK 286 straipsnį ir nuteisti 10 MGL dydžio (376,6 eurų) bauda
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-01-05 iki 2017-01-06 – vieną parą ir laikyti sumokėjusiu 2 MGL dydžio baudą.
Baudą įpareigoti sumokėti per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. U. 35,84 eurų Valstybinei ligonių kasai patirtoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidoms atlyginti.
CD su garso įrašu palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.