Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-59-557/2014

Teisėja A. Simaitienė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01407-2013-6

2014 m. sausio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Stasio Valužio ir Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. ir jo gynėjo V. Žylės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. nuteistas pagal BK 242 str. 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, baudą sumokant per 6 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. nuteistas už tai, kad vengė atlikti arešto bausmę: jis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi, pagal BK 178 str. 1 d. nuteistas 90 parų arešto. 2013-06-25 pasirašytinai įspėtas iki 2013-07-01 bausmės atlikimui savanoriškai atvykti į Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro Konvojaus būrį, adresu Jūros g. 1-113 Klaipėda, ir teismo sprendimą vykdančio pareigūno L. U. 2013-07-03 ir 2013-07-29 telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) įspėtas, jog bausmės atlikimui 2013-07-30 09.00 val. privalo atvykti į Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro Konvojaus būrį, adresu Jūros g. 1-113 Klaipėda, T. K. nurodytu laiku neatvyko, nuo bausmės vykdymo pasislėpė ir tokiu būdu iki sulaikymo 2013-08-08 08.50 val. vengė atlikti arešto bausmę.

Dėl BK 37 str. taikymo teismas nesivadovavo 2000-12-21 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis“ nuostatomis (18 p.), pagal kurias teismas nepagrįstai nekonstatavo jo veikos pavojingumo nebuvimo, nes pagal įrodymus, esančius byloje, T. K. nevengė atlikti pakeistos kriminalinės bausmės, o tiesiog bendraudamas su policijos pareigūnais dėl objektyvių priežasčių (numatytos vedybos 2013-07-27/28, mokymo programos darbo biržoje atlikimas, kuri turėjo būti baigta tik 2013-09-30 ir kt.) ieškojo kuo palankesnių jos atlikimo sąlygų, kurios neprieštarautų paskirtos kriminalinės bausmės atlikimo paskirčiai bei kartu nepakenktų T. K. socialiniams ryšiams ir naujai sukurtai jaunai šeimai, kuri laukiasi pagausėjimo. Toks T. K. veikimas nepripažintinas piktybiniu, veikiant tiesiogine tyčia ir slapstantis nuo policijos pareigūnų, kurie geranoriškai arešto atlikimo pradžios terminus atidėjinėjo net du kartus. Trečią kartą, t. y. nepagrįstai paskelbus paiešką (neatsiliepimas į skambučius nereiškia veikos tyčios, policijos pareigūnų rašytinių nurodymų nuo 2013-07-30, t. y. praėjus dviems dienoms po vestuvių nebuvo) T. K. sulaikytas pagal savo gyvenamąją vietą, kur remontavo šeimai išnuomotą butą Šiaulių g. Darytina išvada, kad T. K. veikoje nėra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių. Teismui juos pripažinus formaliais, T. K. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra neišvengiamas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

T. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 242 str. už tai, kad būdamas nuteistas arešto bausme vengė atlikti paskirtą bausmę. Ginčydami apylinkės teismo nuosprendį nuteistasis T. K. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog T. K. arešto bausmė nuosprendžiu nebuvo paskirta, o buvo pakeista nutartimi, vadinasi, nėra inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 242 str., sudėties, be to, šio straipsnio nuostatų taikymas nuteistojo atžvilgiu yra perteklinis. O pripažinus, kad T. K. veikoje vis dėlto yra visi jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jie pripažintini formaliais, o padaryta veika – mažareikšme, kadangi veika nebuvo pavojinga, T. K. veikimas nepripažintinas piktybiniu ir atliktas tiesiogine tyčia. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad T. K. buvo nuteistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. galutine subendrinta bausme - laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba registruotis darbo biržoje arba mokytis, ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartimi patenkinus Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus teikimą, ši nuteistajam T. K. paskirta bausmė buvo pakeista 90 parų areštu.

Pagal BK 242 str. inter alia atsako tas, kas būdamas nuteistas arešto bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę. Nors T. K. arešto bausmė buvo paskirta ne nuosprendžiu, o nutartimi, negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad šiuo atveju nėra BK 242 str. numatyto nusikaltimo sudėties. Priėmus 2013 m. gegužės 7 d. nutartį, kuria nuteistajam T. K. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista areštu, ir šiai nutarčiai įsiteisėjus laikoma, kad T. K. nuteistas nebe laisvės apribojimo, o arešto bausme, kurią nuteistasis privalo atlikti, o už vengimą atlikti šios rūšies bausmę atsakomybė numatyta BK 242 str. Taip pat nelaikytina, kad BK 242 str. nuostatų taikymas T. K. atžvilgiu yra perteklinis, kadangi jam BK 48 str. 10 d., 49 str., 65 str. nuostatos buvo pritaikytos už vengimą atlikti teismo paskirtą laisvės apribojimo bausmę, tuo tarpu sankcija už toliau sekusį vengimą atlikti arešto bausmę jam dar nebuvo taikyta.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos (b. l. 7) matyti, jog nuteistasis T. K. 2013-07-03 asmeniškai buvo įspėtas, kad jis privalo iki 2013-07-30 savanoriškai atvykti į Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro Konvojaus būrį (nurodytas adresas, pareigūno vardas, pavardė, du kontaktiniai telefono numeriai). Išaiškinta, kad priešingu atveju bus pritaikytos BK 242 str. normos. Nurodyta, jog savanoriškai neatvykus iki nustatytos datos T. K. atžvilgiu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl vengimo atlikti paskirtą arešto bausmę.

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (b. l. 47) nuteistasis T. K. parodė, jog kai teismas priėmė nutartį dėl bausmės pakeitimo į areštą, jam buvo išaiškinta tvarka, kaip ir kur reikia prisistatyti. Jam tai išaiškino pareigūnas pasirašytinai. Tačiau bausmės atlikimui neprisistatė. Bijojo vykti į policijos komisariatą, kad jo nesulaikytų. Norėjo tą dieną atvykti, bet pareigūnai atvyko patys. Taip pat nurodė, kad gyveno pas tėvą I. Simonaitytės g. 5-25, atsikeldavo anksti ir išeidavo remontuoti nuomojamą butą.

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas L. U. teisiamojo posėdžio metu (b. l. 47-48) parodė, kad susisiekę su nuteistuoju susitarė. Galutinis terminas buvo iki liepos 30 d., tačiau nuteistasis neatvyko. Jam buvo skambinta, ieškota. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) nuteistojo nerado, pas tėvus irgi negyveno. T. K. vedė ir dingo. Paskambinus T. K. 29 d. ar 30 d. jis pasakė, kad jam nereikės „sėdėti“, sakė, lygtais į baudą pakeis. Vėliau kelis kartus skambino, tačiau telefonas buvo išjungtas, neatsiliepė, jo nebeliko nei kur dirbo, nei kur kursus lankė, todėl buvo perduota paieškos skyriui.

Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro Konvojaus biuro vyresniojo postinio tarnybiniame pranešime (b. l. 8) nurodyta, kad 2013-07-29 bendrauta su T. K. mobiliuoju telefonu, jis pažadėjo atvykti į Klaipėdos apskrities VPK liepos 30 d. 9 val., tačiau neatvyko. Vėliau telefonu neatsiliepė. 2013-07-30, 2013-07-31 bei 2013-08-01 nuvykus T. K. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), jo surasti nepavyko. J. K. paaiškino, kad jo sūnus T. K. nebegyvena šiuo adresu nuo liepos 26 d., kur gyvena ar būna, nežino. Tomis pačiomis dienomis nuvykus (duomenys neskelbtini), Klaipėda, T. K. surasti nepavyko, VĮ (duomenys neskelbtini) mokytojas S. S. paaiškino, kad T. K. paskutinį kartą buvo atėjęs liepos 25 d.

BK 242 str. numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia kaltininko vengimu atlikti paskirtą arešto bausmę. Vengimas atlikti arešto bausmę yra procesas, kurio metu nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi išvengti bausmės atlikimo. Subjektyvioji minėto nusikaltimo sudėties pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą arešto bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo. Pati vengimo sąvoka nusako nuteisto asmens tyčinius veiksmus – elgesio pasirinkimą.

Iš įspėjimo, nuteistojo T. K., liudytojo policijos pareigūno L. U. parodymų bei byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, jog nuteistajam T. K. buvo žinoma, kad jis 2013-07-30 privalo atvykti į Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro Konvojaus būrį dėl arešto bausmės atlikimo. Jam taip pat buvo išaiškintos neatvykimo pasekmės. Nustatytos atvykimo dienos išvakarėse, t. y. 2013-07-29 pareigūnas su nuteistuoju T. K. bendravo telefonu ir pastarasis pažadėjo atvykti, tačiau neatvyko. Po to, kai nuteistasis T. K. dėl arešto bausmės savanoriškai neatvyko į Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro Konvojaus būrį, pas nuteistąjį T. K. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnai vyko ne kartą, jo ieškojo ir T. K. mokymosi vietoje, tačiau nerado. Telefonu su T. K. susisiekti pareigūnams nebepavyko, kadangi nuteistojo telefonas buvo išjungtas. Kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, T. K. tėvas nurodė, kad sūnus pas jį nebegyveno nuo 2013-07-26, tačiau T. K., 2013-07-29 kalbėdamas su pareigūnu, šios aplinkybės ir naujo gyvenamosios vietos adreso jam nenurodė, tokiu būdu siekdamas būti nesurastas. Naujojo savo gyvenamosios vietos adreso T. K. nebuvo nurodęs ir savo tėvui, tokiu būdu siekdamas, kad pastarasis jo nenurodytų pareigūnams. Kadangi policijos pareigūnams tapo nežinoma nuteistojo T. K. buvimo vieta, 2013-08-02 buvo pradėta jo paieškos byla.

Paminėti faktiniai bylos duomenys teisėjų kolegijai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis T. K. aiškiai žinojo, jog jam yra paskirta arešto bausmė, kurią privalu atlikti, žinojo, kad 2013-07-30 jis privalo nuvykti į Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro Konvojaus būrį, o jam savanoriškai nenuvykus, pas jį atvyks pareigūnai, su kuriais jis privalės vykti atlikti bausmės. Siekdamas išvengti skirtos arešto bausmės atlikimo, jis ėmėsi priemonių: nepranešęs policijos pareigūnams pakeitė gyvenamąją vietą, išjungė telefoną, nebesilankė mokymosi įstaigoje, sąmoningai vengė su pareigūnais bet kokių tiesioginių ar netiesioginių kontaktų. Toks nuteistojo elgesys rodo jį veikus tiesiogine tyčia ir savo veika realizavus BK 242 str. numatytą nusikalstamą veiką, už kurią jis pagrįstai nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, todėl tenkinti apeliacinio skundo prašymą priimti išteisinamąjį nuosprendį dėl šio nusikaltimo padarymo nėra pagrindo.

Apeliacinio skundo argumentai, kad T. K. neva nevengė atlikti bausmės, o tiesiog ieškojo kuo palankesnių jos atlikimo sąlygų, bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo iškelta versija, jog tarėsi su pareigūnu, kad jis atvyks rugpjūčio 8 d., tačiau išsikrovė jo telefonas ir nebaigė pokalbio, bet manė, kad pareigūnas jį suprato, o sulaikytas buvo kai jau krovėsi daiktus važiuoti atlikti bausmę, yra atmetami, nes yra nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde patys apeliantai nurodo, jog nuteistasis buvo sulaikytas remontuojantis butą, o ne besikraunantis daiktus vykimui į areeštinę. Jokių pateisinamų priežasčių, dėl kurių T. K. būtų galėjęs nevykdyti paskirtos arešto bausmės, nenustatyta.

Remiantis BK 37 str., padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Pagal formuojamą teismų praktiką, nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, atsižvelgiama tiek į objektyviuosius (pažeistas baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius), tiek į subjektyviuosius (tyčios kryptingumą, motyvus) požymius. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kartu pažymėtina, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 str. yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje nenustatė aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, kad nuteistojo T. K. padaryta nusikalstama veika yra mažareikšmė. Nuteistojo T. K. tyčiniais veiksmais buvo padaryta žala įstatymo saugomai vertybei - teisingumui. BK 242 str. numatyta nusikalstama veika trikdoma normali bausmių vykdymo įstaigų ir suėmimą vykdančių įstaigų veikla, vykdant arešto, laisvės atėmimo bausmę ar suėmimą. Dėl nuteistojo T. K. tyčinių veiksmų arešto bausmę vykdančios institucijos pareigūnai, ieškodami pasislėpusio T. K., buvo priversti eikvoti savo darbo laiko ir finansinius resursus. T. K. nusikalto, veikdamas tiesiogine tyčia, priešpastatydamas savo asmeninius interesus pareigai atlikti jam paskirtą bausmę. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog policijos pareigūnai nuteistojo atžvilgiu elgėsi tolerantiškai ir geranoriškai, nuteistojo prašymu mėnesiui laiko atidėdami bausmės vykdymo pradžią, sudarė jam sąlygas prieš bausmės atlikimą baigti tvarkytis asmeninius ir šeimos reikalus. Vienok, kaip matyti ir iš paties apeliacinio skundo, nuteistasis, piktnaudžiaudamas jam parodytu pasitikėjimu, ir pasibaigus šiam terminui artimiausiu metu nesiruošė pradėti atlikti bausmę, ketindamas remontuoti šeimos būstą, o vėliau iki 2012-09-30 dalyvauti darbo biržos organizuotuose kursuose, ir tuo tikslu, vengdamas bausmės atlikimo, ėmė slapstytis nuo pareigūnų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo tyčiniai veiksmai negali būti laikomi mažareikšmiais, nepadariusiais žalos baudžiamojo įstatymo saugomam teisingumui ir kitiems teisiniams gėriams, jie buvo iš anksto suplanuoti, kryptingi ir nutraukti ne paties nuteistojo iniciatyva, o tik pareigūnams paskelbus oficialią nuteistojo paiešką, ėmusis efektyvių paieškos priemonių ir jų pagalba suradus besislapstantį nuteistąjį. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad padaryta nusikalstama veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą, pasiekė tokį pavojingumo laipsnį, kad vertinant ją BK 37 str. nuostatų kontekste negali būti pripažįstama tik formaliai atitinkanti BK 242 str. numatytą veiką ir vertinama kaip mažareikšmė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas nuteistojo T. K. padarytos nusikalstamos veikos mažareikšme ir netaikydamas BK 37 str. straipsnio nuostatų, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. K. ir jo gynėjo V. Žylės apeliacinį skundą atmesti.