- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- I1-680-596/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02132-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. (A. M.) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), 15 000 Eur neturtinę žalą.
Nurodo, kad ginčo laikotarpis dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2019 m. vasario 19 d. Pareiškėjas prašo netaikyti trejų metų ieškinio senaties termino skunde minimoms aplinkybėms, kaip pažeidimams, kurie buvo tęstinio pobūdžio, nes tęsėsi nenutrūkstamai bei kiekvieną savaitę atsinaujindavo.
Paaiškina, kad jam kalint Lukiškių TI-K penkerius metus buvo vykdoma nuteistųjų pozityvaus užimtumo vykdymo programa, kurios metu grupė nuteistųjų periodiškai, 2-3 kartus per savaitę buvo išvedama į ankštą patalpą I gyvenamojo korpuso I korpusinį skyrių (4 aukšte, šalia gyvenamosios kameros Nr. 100) (toliau – ir Patalpa) apie 1 val. 30 min. trukmės laikotarpiui pabendrauti tarpusavyje (kitokia veikla Patalpoje nevyko ir Lukiškių TI-K administracijos nebuvo siūloma). Mano, kad Patalpoje jis buvo laikomas netinkamomis, žmogaus orumą žeminančiomis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančios sąlygomis, nes: ji buvo įrengta po laiptais, vedančiais į palėpę; ploto buvo mažai, vos 9 m2 arba dar mažiau 5-6 asmenims, kadangi nemažą ploto dalį užimdavo laiptai, pastogė bei stalas su dideliais suolais; joje nebuvo ventiliacijos ir langų, todėl negalėjo patekti nei natūrali šviesa, nei oras; Patalpoje nebuvo sanitarinio mazgo, vandens tiekimo sistemos, šildymo įrangos; buvo prastas dirbtinis apšvietimas; nebuvo prižiūrėtojų iškvietimo mygtukų; buvo purvina ir primėtyta nuorūkų; patalpų niekas netvarkydavo, joje buvo nemalonus kvapas. Pažymi, kad Patalpoje būnant daug kartų buvo iškilę problemų dėl neįrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, kai norėdavo pasinaudoti sanitariniu mazgu, kilus konfliktinėms situacijoms, kilus sveikatos sutrikimams. Kadangi teisės aktai įpareigoja įkalinimo įstaigas įrengti tokias iškvietimo sistemas tik šių įstaigų gyvenamosiose kamerose, o kitose patalpose tokios iškvietimo sistemos įrengimas yra paliekamas įkalinimo įstaigos administracijai, mano, kad tokia atsakovo teisė nėra absoliuti.
Pažymi, kad pagal Europos kalinimo taisyklių 18.2 punktą c dalį (Europos Ministrų komiteto rekomendacija šalims narėms Nr. R(2006/2 „Dėl Europos kalinimo taisyklių“) visose vietose, kuriose nuteistieji gyvena, dirba ar susirenka, turi būti įrengta aliarmo sistema, kuri leistų nuteistiesiems nedelsiant susisiekti su personalu. Nors privalomi iškvietimo mygtukai yra numatyti gyvenamosiose patalpose, tačiau kai kuriose patalpose buvo įrengti - pvz., pasivaikščiojimo kiemeliuose. Teigia, kad veiksmai neįrengti tokios sistemos, kai nuteistieji patalpoje buvo nuolat laikomi per savaitę kelis kartus ne mažiau nei 1 val. ar 1 val. 30 min., ir kai pareiškėjas negalėjo išsikviesti pareigūnų esant būtinybei, nesuderinami su gero viešojo administravimo principais, pagarba žmogaus teisėms, taip pat buvo priešingi teisei. Atsakovas turėjo pareigą įrengti prižiūrėtojų iškvietimo sistemą minėtoje patalpoje, kurios nevykdė.
Mano, kad nesant specialių teisės aktų turi būti vadovaujamasi bendrosiomis teisės normomis - Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo (toliau – ir BVK) 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu. Pažymi, kad buvo laikomas tokiomis sąlygomis, kurios nesuderinamos su žmogaus orumo samprata. Net tuo atveju, kai tokiomis sąlygomis nebuvo laikomas nuolat, bet nenutraukiamai po kelis kartus per savaitę keletą metų, atsakovas piktnaudžiavo valdžios įgaliojimais, elgėsi nevaržomai ir laisvai, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas galėjo jį kankinti ir žeminti orumą. Patalpos dydis buvo 9 m2, o į ją buvo vedami net po 6 asmenis, taigi kiekvienam iš jų negalėjo tekti daugiau nei 1,5 m2 laisvos erdvės, tačiau įskaičiavus laiptus, pastogę, stalą ir du didelius suolus prie jo mano, kad ploto teko dar mažiau, todėl Patalpoje negalėjo būti vykdomas joks pozityvus užimtumas. Patalpoje trūko oro, kadangi nebuvo nei vėdinimo įrangos, nei langų, bet kuriuo metų laiku buvo šalta. Nuolatinė prietema kenkė regėjimui; netvarka ir (arba) nešvara ir blogas kvapas vertė jaustis nemaloniai ir kėlė diskomfortą; antisanitarinės sąlygos buvo nesuderinamos ne tik su orumo samprata, bet ir saugia sveikatai aplinka; iškvietimo mygtuko nebuvimas kėlė nesaugumo ir įtampos būseną. Kadangi jautėsi nemaloniai, blogai, diskomfortiškai, nebuvo nuotaikos, buvo piktas ir irzlus, dėl to patyrė neturtinę žalą taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje.