Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Evaldo Vanago ir Danutės Švitinienės, sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 str. 3 d., 260 str. 1 d. (dėl 1,431 g narkotinių medžiagų platinimo) ir jam paskirta laisvės atėmimo trejiems metams bausmė, pripažintas kaltu pagal BK 25 str. 3 d., 260 str. 1 d. (dėl 8,455 g ir 88,815 g narkotinių medžiagų platinimo) ir jam paskirta laisvės atėmimo trejiems metams bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta laisvės atėmimo ketveriems metams šešiems mėnesiams bausmė. Remiantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta laisvės atėmimo trejiems metams bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su 2017-07-19 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi pripažinta Švedijos Karalystės Svea apeliacinio teismo 2016-12-15 sprendimu paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams devyniems mėnesiams bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Švedijos Karalystės Svea apeliacinio teismo 2016-12-15 sprendimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2011 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytos datos, iki 2013 m. gruodžio 3 d., veikdamas organizuota grupe su R. B., G. Ž., kurie 2015-07-17 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais dėl šių nusikalstamų veikų padarymo, susitarę daryti sunkius nusikaltimus – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti narkotines medžiagas turint tikslą jas platinti, iš anksto pasiskirstę vaidmenimis ir užduotimis, t. y. kad jis vykdys narkotinių medžiagų platinimą R. B., kuri kartu su G. Ž. narkotines medžiagas įgis, laikys, gabens bei jas platins Anykščių mieste, o būtent: 2013 m., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, name (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, R. B. perdavė 1,431 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias 2013 m. liepos 11 d., laikotarpiu nuo 19 val. iki 20.48 val., name (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, R. B. už 80 litų (23,17 eurų) pardavė G. Ž., kuris šią narkotinę medžiagą nunešė prie R. B. namų automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laukiančiam L. Š., kuris 2015-07-17 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos, ir kelio atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini), Anykščių m. iki (duomenys neskelbtini), Anykščių m., automobilyje „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), G. Ž. už 80 litų (23,17 eurų) pardavė L. Š. 1,431 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2013 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, name (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, R. B. perdavė 8,455 g narkotinės medžiagos – kokaino ir 88,815 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, po to, 2013 m. gruodžio 3 d., laikotarpiu nuo 18.44 val. iki 18.55 val., name (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, R. B. už 100 litų (28,96 eurų) G. Ž. pardavė 9,461 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias G. Ž. nunešė prie R. B. namų automobilyje „BMW 530 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laukiančiam M. V., kuris 2015-07-17 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos, ir automobilyje „BMW 530 D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. Ž. už 100 litų (28,96 eurų) pardavė M. V. 9,461 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias M. V. laikė ir gabeno automobilio „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) porankyje iki 2013 m. gruodžio 3 d. 19.00 val., kuomet ties garažų masyvu, esančiu (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, kratos metu minėta narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta policijos pareigūnų, likusią dalį 0,991 g narkotinės medžiagos – kokaino R. B. laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), Anykščių mieste, dukros Ž. B., kuri dėl šios veikos nėra kalta, rankinėje, 7,464 g narkotinės medžiagos – kokaino R. B. laikė paslėpusi už kelnių stiklainyje, 88,815 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių R. B. laikė rankose supakavusi į stiklainius ir plastikinius maišelius iki 2013-12-03 19.45 val., kuomet kratos metu minėtos narkotinės medžiagos buvo rastos ir paimtos policijos pareigūnų.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apeliaciniu skundu neginčijamos teismo išvados dėl nuteistojo A. B. kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir prašoma ją švelninti, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 str. 1 ir 2 d. nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

BK 260 str. 1 d. sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų be alternatyvų. Pirmosios instancijos teismas pagal minėtą straipsnį A. B. paskyrė po trejus metus laisvės atėmimo už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką (nuteistas už dvi tokias veikas), po to šias bausmes tarpusavyje subendrino ir jam paskyrė ketverius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo, pritaikęs BK 64¹ str. nuostatas, šią bausmę sumažino vienu trečdaliu iki trejų metų laisvės atėmimo, tada šią bausmę subendrino su ankstesne jam paskirta laisvės atėmimo bausme ir nustatė galutinę bausmę – penkerius metus laisvės atėmimo, su kuria, kaip minėta, apeliantas nesutinka, teigdamas, kad ji yra per griežta ir prašo jo skunde nurodytais argumentais ją švelninti, nustatant trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo pripažinti, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam paskirtos bausmės yra nepagrįsta ir neteisėta. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę A. B., tinkamai vadovavosi BK bendrosios dalies normomis, kuriomis reglamentuojama bausmės paskirtis, bausmių skyrimo pagrindai (BK 41 ir 54 str.) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis, įvertino padarytų nusikalstamų veikų bei bausmės proporcingumą ir paskyrė teisingą bausmę. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę ir nustatydamas jos dydį, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, A. B. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

Nustatyta, kad A. B. padarė dvi tyčines, baigtas nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, kurios pagal savo pavojingumą priskiriamos sunkiems nusikaltimams. Nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų ir veikiant organizuota grupe, ką teismas laikė apelianto atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, o savo kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailestį dėl padarytų veikų pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Byloje taip pat nustatyti šie nuteistąjį charakterizuojantys duomenys: iki veikų padarymo buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, praeityje buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už analogišką veiką, susijusią su narkotinėmis medžiagomis, kurią įvykdė Švedijoje nuo 2015-09-01 iki 2016-01-21, t. y. jau po šių veikų padarymo.

Atsižvelgęs į šias ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas bei jo paties asmenybę, pirmosios instancijos teismas A. B. paskyrė realias sankcijoje numatyto vidurkio nesiekiančias laisvės atėmimo bausmes. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė ne tik teisingas, bet ir savo dydžiu proporcingas bausmes. Pažymėtina, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, o apeliacinės instancijos teismas gali paskirtą bausmę pakeisti (sušvelninti ar sugriežtinti) tik tada, kai žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių arba jas įvertino netinkamai. Šiuo atveju nuteistajam paskirtų bausmių dydžiai, kurie, kaip minėta, yra mažesni už sankcijoje numatytą vidurkį, negali būti vertinami nei kaip neteisingi, nei kaip pernelyg griežti. Nustatydamas juos, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į formaliąsias baudžiamajame įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas šio klausimo sprendimui svarbias aplinkybes, jas vertindamas visų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Paskirtos bausmės atitinka nuteistojo asmenybę, jo padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą. Be to, šias už atskiras veikas paskirtas bausmes bei subendrintą bausmę su 2017-07-19 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi pripažinta Švedijos Karalystės Svea apeliacinio teismo 2016-12-15 sprendimu paskirta bausme teismas bendrino taikydamas apeliantui palankesnį – dalinį bausmių sudėjimo būdą, todėl apeliantui paskirta galutinė bausmė taip pat nelaikytina aiškiai per griežta bei neteisinga. Kolegija atmeta apelianto skundo teiginius apie nepagrįstą jo ankstesnio, išnykusio teistumo nurodymą skundžiamame nuosprendyje, nes ši aplinkybė inter alia apibūdina nuteistojo asmenybę, t. y. byloje esantys duomenys apie jo padarytas ankstesnes, šias ir jau po šių veikų įvykdytą dar vieną analogišką nagrinėjamoms veiką rodo nuteistojo neteisėtų veiksmų dėsningumą, sistemingumą, neigiamą jo požiūrį į įstatymais saugomų ir visuotinai priimtų taisyklių laikymąsi, jų negerbimą bei leidžia teigti, kad A. B. išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro ir yra linkęs daryti uždraustas veikas, o ankstesni teistumai ir skirtos netgi švelnesnės bausmės bei teisinę padėtį lengvinantys institutai (bauda, laisvės atėmimas, jo vykdymą atidedant) jam jokios įtakos nepadarė. Ir nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad kito šioje byloje nuteisto asmens – G. Ž. atžvilgiu buvo skirta švelnesnė bausmė, kolegija dar kartą pažymi, kad bausmės skyrimas yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, kuris kiekvieno asmens atveju vertina konkrečias, su tuo asmeniu susijusias byloje nustatytas aplinkybes, t. y. jų visumą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo tai ir buvo padaryta, skundžiamame nuosprendyje nurodant, dėl kokių priežasčių A. B. šioje byloje buvo skirtos būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, ir kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su nuteistojo padarytų veikų pavojingumu ar jo asmenybe. Be to, apeliantui griežtesnę galutinę bausmę sąlygojo jo atžvilgiu taikytas bausmių subendrinimas su 2017-07-19 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi pripažinta Švedijos Karalystės Svea apeliacinio teismo 2016-12-15 sprendimu paskirta bausme, o konkrečiai už šias veikas jam skirta ir taikant BK 64¹ str. nuostatas vienu trečdaliu sumažinta bausmė – treji metai laisvės atėmimo yra mažesnė už G. Ž. skirtus ketverius metus laisvės atėmimo, todėl kaip nepagrįstas atmetamas nuteistojo skundo argumentas, kad skiriant už šias veikas jam bausmę nebuvo įvertinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (savo kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailestis), kurios nebuvo nustatyta G. Ž., nes į tai buvo atsižvelgta tiek jam skiriant bausmę, tiek ir švelninant jo teisinę padėtį. Nuteistasis neigia ir veikimą organizuota grupe, teigdamas, kad tai nebuvo tikra organizuota grupė, kas, anot jo, mažina jo veiksmų pavojingumą ir sudaro prielaidas švelninti jam paskirtą bausmę. Tačiau kolegija tokius skundo argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus ir daro išvadą, kad apylinkės teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenis, tinkamai išsiaiškino BK 25 str. 3 d. nuostatas ir skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatavo, jog nusikalstamos veikos buvo nuosekliai organizuojamos, t. y. padarytos organizuota grupe, kadangi A. B. kartu su bendrininkais R. B. ir G. Ž. (šioje byloje nuteisti 2015-07-17 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu) gana ilgą laiką platino narkotines medžiagas, tarp jų buvo susiformavę bendri, tvirti, besitęsiantys, nuolatiniai ryšiai, nusistovėjusi tam tikra tvarka šioje veikloje, nes A. B. pagal R. B. jo parduotų narkotinių medžiagų kiekį nujausdavo, kada ji su G. Ž. baigs jas realizuoti, ir jai neskambinęs vėl atgabendavo šių narkotinių medžiagų, jie buvo iš anksto suderinę svarbius bendros nusikalstamos veikos momentus – numatę nusikaltimo padarymo (ir slėpimo) mechanizmą, pasiskirstę vaidmenimis, užduotimis ir pan. Taigi šioje byloje organizuotos grupės inkriminavimui svarbūs faktai atitinka įstatymo nuostatas dėl minimalaus tokios grupės dalyvių skaičiaus, jų susitarimo, tarp jų susiformavusių tvirtų, nuolatinių, besitęsiančių ryšių, nusistovėjusios tvarkos jų vykdomoje veikloje, nusikaltimų sunkumo, tam tikrų užduočių ar vaidmenų pasiskirstymo ir jų atlikimo siekiant realizuoti bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą, kurio tikslas buvo gauti pajamų platinant narkotines medžiagas. Visi šie asmenys aiškiai suprato, kad veikia ne vieni, o kaip organizuota grupė, ir norėjo taip veikti. Kiekvieno bendrininko elgesys aprašytas atsižvelgiant į tai, kaip jis buvo įgyvendinamas bendroje veikloje su kitais nusikalstamas veikas dariusiais asmenimis. Todėl atsižvelgusi į šiuos ir kitus bylos duomenis kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje baudžiamasis įstatymas – BK 25 str. 3 d., 260 str. 1 d. pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes pritaikytas tinkamai. Be to, kad aptariamos veikos padarytos organizuota grupe, konstatuota ir apelianto bendrininkų atžvilgiu priimtame Utenos rajono apylinkės teismo 2015-07-17 nuosprendyje, Panevėžio apygardos teismo 2015-10-19 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-05 nutartyse (be kito, organizuotos grupės buvimo aplinkybę savo apeliaciniame ir kasaciniame skunduose ginčijo G. Ž.). Įvertinus tai, kad A. B., kaip pats pripažino, sužinojęs apie jo bendrininkų G. Ž. ir R. B. sulaikymą (buvo sulaikyti atitinkamai 2013-12-03 ir 2013-12-04), iš karto išvyko į Švedijos Karalystėje, kur, bylos duomenimis, slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo ir į Lietuvą buvo konvojuotas tik 2017-09-06, laikyti, kad procesas truko nepateisinamai ilgai ir šią aplinkybę pripažinti kaip leidžiančią švelninti jam apylinkės teismo paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Taigi atsižvelgęs į aptartas aplinkybes aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias bausmių skyrimą ir bendrinimą, o apeliantui bausmę parinko proporcingą padarytų veikų ir jo asmenybės pavojingumui, todėl nėra teisinio pagrindo ją švelninti. Apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.