Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Svajūno Knizlerio ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nuteistojo G. L. ir nuteistojo A. B. (A. B.) gynėjo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo

pagal BK 25 str. 2 d. ir 199² str. 1 d. dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis 2014 m. liepos 30 d. 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda,

pagal BK 25 str. 2 d. ir 199² str. 1 d. dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis 2014 m. rugpjūčio 25 d. 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta 400 MGL dydžio (15 064 Eur) bauda.

Į bausmę įskaičius laikinojo sulaikymo laiką 2014 m. liepos 30 d. ir nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d. (iš viso 3 dienas), nuteistojo G. L. neatliktoji bausmės dalis nustatyta 394 MGL dydžio (14 838,04 Eur) bauda.

pagal BK 25 str. 2 d. ir 199² str. 1 d. dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis 2014 m. liepos 30 d. 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda,

pagal BK 25 str. 2 d. ir 199² str. 1 d. dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis 2014 m. rugpjūčio 25 d. 300 MGL dydžio (11 298 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus bausmių dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta 400 MGL dydžio (15 064 Eur) bauda.

Į bausmę įskaičius laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką 2014 m. liepos 30 d. ir nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. iki 2014 m. rugsėjo 5 d. (iš viso 13 dienų), nuteistojo A. B. neatliktoji bausmės dalis nustatyta 374 MGL dydžio (14 084,84 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., nuspręsta konfiskuoti mobiliuosius telefonus „Blackberry 9360“ ir „Blackberry 9220 Curve“, 8 000 pakelių cigarečių „Fest“, 6 500 pakelių cigarečių „Minsk 5 SuperSlims“ ir 16 510 pakelių cigarečių „M. C.“ (cigaretės sunaikintos prokuroro 2014 m. lapkričio 27 d. nutarimu).

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., 5 d., iš nuteistųjų G. L., A. B. ir K. Š. nuspręsta solidariai išieškoti konfiskuotinų automobilių „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Š. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią 12 430 Eur pinigų sumą.

Klausimas dėl G. L. ir A. B. administracinės atsakomybės dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė neviršija 250 MGL dydžio, gabenimo 2014 m. liepos 30 d. perduotas spręsti prokurorui (duomenys neskelbtini) str. tvarka.

Šioje byloje pagal BK 25 str. 2 d. ir 199² str. 1 d. pripažintas kaltu ir nuteistas taip pat K. Š., dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

G. L. ir A. B. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis 2014 m. liepos 30 d. Jie, pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 p. reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybės nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2014 m. liepos 30 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., veikdami vieninga tyčia kartu, neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 8 000 pakelių cigarečių „Fest“, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 p. nustatyta tvarka, ir kurių muitinė vertė įsigijimo dienai, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir buvo 60 320 Lt.

Be to, G. L., A. B. ir K. Š., nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis 2014 m. rugpjūčio 25 d. Jie, veikdami bendrininkų grupe, vieninga tyčia, pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 p. reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybės nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2014 m. rugpjūčio 25 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, iš nenustatytų asmenų, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 23 010 pakelių cigarečių „Minsk 5 SuperSlims“ ir „M. C.“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir buvo 190 167,90 Lt, kurias nuo įsigijimo vietos ir to momento, G. L. lengvuoju automobiliu „Š. O.“, v. n. (duomenys neskelbtini), o K. Š. lengvuoju automobiliu „A.“, v. n. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno iki kiosko Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur G. L. kartu su A. B., bekraunant cigaretes iš automobilio „Š. O.“, v. n. (duomenys neskelbtini), į minimą kioską, G. L., A. B., K. Š. 2014 m. rugpjūčio 25 d., apie 14.00 val., buvo sulaikyti Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų. Minėtame kioske Nr. (duomenys neskelbtini) buvo rasta 9 510 pakelių cigarečių „Minsk 5 SuperSlims“ ir „M. C.“, šalia kiosko stovėjusiame G. L. vairuojamame lengvajame automobilyje „Š. O.“, v. n. (duomenys neskelbtini), – 5 000 pakelių cigarečių „M. C.“ ir šalia kiosko stovėjusiame K. Š. vairuojamame automobilyje „A.“, v. n. (duomenys neskelbtini) – 8 000 pakelių cigarečių „M. C.“ ir 500 pakelių cigarečių „Minsk 5 SuperSlims“.

G. L. ir A. B. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 199² straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos 2014 m. liepos 30 d. buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe, akcizais apmokestinamas prekes neteisėtai įgijo ir gabeno. Jie buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe, pažeisdami nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 p. reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybės nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2014 m. liepos 30 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., veikdami vieninga tyčia kartu, neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 8 000 pakelių cigarečių „Fest“, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 p. nustatyta tvarka, ir kurių muitinė vertė įsigijimo dienai, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir buvo 60 320 Lt, kurias nuo įsigijimo vietos ir momento G. L. lengvuoju automobiliu „Š. O.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. B. lengvuoju automobiliu „C.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdami vienas paskui kitą neteisėtai gabeno iki degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), kur 2014 m. liepos 30 d., 12.35 val., buvo sulaikyti (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės pareigūnų.

Pripažinus G. L. ir A. B. kaltais pagal BK 199² straipsnio 1 dalį dėl neteisėto cigarečių įgijimo, kaltinimo dalį dėl tų pačių cigarečių gabenimo teismas pašalino ir nuosprendžiu klausimą dėl A. B. ir G. L. administracinės atsakomybės už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė neviršija 250 MGL gabenimą 2014 m. liepos 30 d., perdavė spręsti prokurorui LR (duomenys neskelbtini) str. tvarka. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, jog neįrodžius A. B. ir G. L. bendrininkavimo gabenant akcizais apmokestinamas prekes, kiekvienas iš kaltinamųjų atsako pagal jo gabentų akcizais apmokestinamų prekių vertę. Ši vertė tokiu atveju neviršija 250 MGL ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių neskundžiamas. Prokuroras nesutinka su nuosprendžiu tik dėl G. L. ir A. B. nenuteisimo pagal vieną iš alternatyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 2 d., 199² str. 1 d., sudėties požymių, t. y. dėl 2014 m. liepos 30 d. neteisėtai įgytų akcizais apmokestinamų prekių gabenimo (tuo pačiu ir dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos priteisimo), taip pat ir dėl teismo pavedimo prokurorui spręsti klausimą dėl A. B. ir G. L. administracinės atsakomybės už neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė neviršija 250 MGL, gabenimą 2014 m. liepos 30 d. (duomenys neskelbtini)str. nustatyta tvarka.

Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas A. B. ir G. L. atžvilgiu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes jų veiksmus, 2014 m. liepos 30 d. gabenant neteisėtai įgytas cigaretes, pripažino ne kaip bendrininkų grupe padarytus nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 25 str. 2 d., 199² str. 1 d., tačiau perdavė prokurorui klausimą dėl šių A. B. ir G. L. padarytų veiksmų spręsti (duomenys neskelbtini) str. nustatyta tvarka, ir tokiu būdu nesilaikė nuostatų, numatytų tiek BK bendrojoje dalyje (BK 24 str. ir 25 str.), tiek specialioje dalyje (BK 199² str. 1 d .). Taip pat teismas nesilaikė nuostatų, numatytų BK 2 str. 6 d.

A. B. pripažinti kaltu pagal BK 25 str. 2 d. ir 199² str. 1 d. dėl neteisėto 2014 m. liepos 30 d. disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, tame tarpe ir dėl neteisėto šių akcizais apmokestinamų prekių gabenimo 2014 m. liepos 30 d., ir skirti 200 MGL dydžio (7 532 Eur) baudą.

G. L. pripažinti kaltu pagal BK 25 str. 2 d. ir 199² str. 1 d. dėl neteisėto 2014 m. liepos 30 d. disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, tame tarpe ir dėl neteisėto šių akcizais apmokestinamų prekių gabenimo 2014 m. liepos 30 d., ir skirti 200 MGL dydžio (7 532 Eur) baudą.

Apelianto nuomone, iš skundžiamo nuosprendžio motyvų matosi, kad pasisakydamas dėl A. B. kaltės teismas išdėstė tik teorinius dalykus apie BK 199² straipsnio nuostatas, taip pat dėl disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, tačiau argumentavimas negali būti laikomas tinkamomis teismo išvadomis dėl surinktų faktinių duomenų įrodomumo galios.

Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 2 d. ir 199² str. 1 d. (dėl 2014 m. liepos 30 d. neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis).

Pagal BK 199² str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. O nagrinėjamu atveju A. B. tekusių 4 000 cigarečių pakelių vertė neviršija 205 MGL dydžio sumą, todėl, apelianto nuomone, A. B. veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir prašo jį pagal BK nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 2 d. ir 199² str. 1 d. (dėl 2014 m. liepos 30 d. neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis) išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 2 d. ir 199² str. 1 d. (dėl 2014 m. liepos 30 d. neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis) (iš tikrųjų 2014 m. rugpjūčio 25 d. – past.).

Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 2 d. ir 199² str. 1 d. (dėl 2014 m. liepos 30 d. neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis).

BK 199² str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL sumą. Nagrinėjamu atveju jam tekusių 4000 pakelių cigarečių vertė neviršija 250 MGL, todėl, nuteistojo nuomone, jo veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės ir dėl šio kaltinimo dalies jis turi būti išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turintį nusikaltimo požymių.

Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 str. 2 d. ir 199² str. 1 d. (dėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ypač svarbu, jog teisėjų vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, būtų pagrįstas išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinant įrodymus dažnai pripažįstamas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu [...] turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, vertinant įrodymus teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais; išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų.

BPK 44 str. 6 d. nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši nuostata išreiškia nekaltumo prezumpciją. Nekaltumo prezumpcija savo turiniu apima in dubio pro reo principą, kuris reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grįstas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Nuteistojo G. L. nuomone, teismas galėjo apkaltinti jį tik 5 000 pakelių cigarečių, kurios buvo rastos jo automobilyje „Š. O.“, neteisėtu įgijimu ir gabenimu.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino G. L. ir A. B. kaltais dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, įgijimo veikiant bendrininkų grupe, pašalino kaltinimo dalį dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių įgijimo iš nenustatytų asmenų, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, jog nepasitvirtino kaltinimo dalis, kad A. L. ir A. B. veikdami bendrininkų grupe neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sutinka su Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai buvo vertinami atsietai nuo visumos, išskirtinį dėmesį teikiant G. L. ir A. B. teisme duotiems parodymams, nevertinant jų parodymų prieštaringumo, derinimo prie byloje nustatytų faktinių aplinkybių, ignoruojant kitus byloje esančius duomenis.

2014 m. liepos 30 d. apklaustas kaip įtariamasis A. B. parodė, kad 2014 m. liepos 27 d. kartu su G. L. važiavo grybauti į (duomenys neskelbtini) esantį mišką. Begrybaudami krūmuose rado 16 dėžių, jas atidarę pamatė, kad ten yra cigaretės „Fest“ galimai paženklintos Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Dėžes paliko ir išvažiavo. Tą pačią dieną su G. L. susitarė, kad 2014 m. liepos 30 d. atvyks atgal. 2014 m. liepos 30 d. apie 10 val. jis (A. B.) nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur susitiko su G. L.. Dviem automobiliais nuvyko į tą pačią vietą (duomenys neskelbtini) miške, dėžės su cigaretėmis susikrovė į automobilių bagažines, į kiekvieną automobilį po 8 dėžes ir važiavo link Vilniaus. Cigaretes planavo parduoti. Važiuojant (duomenys neskelbtini) g., prie „(duomenys neskelbtini)“ degalinės juos sustabdė muitinės pareigūnai. Taip pat parodė, jog jis žinojo, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurios nėra paženklintos Lietuvos Respublikos banderolėmis. Tai padarė, nes norėjo lengvai užsidirbti (t. 2, b. l. 156-157). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes A. B. išdėstė ir paaiškinime Muitinės kriminalinės tarnybos viršininkui (t. 2, b. l. 158). Teisiamajame posėdyje apklaustas A. B. parodė, kad grybaudami miške rado 16 dėžių cigarečių, dėžės buvo apvyniotos juodu polietilenu. Paimti cigarečių atvažiavo kitą dieną, pasidalino 16 dėžių, jis sau paėmė 8 dėžes, o G. L. sau paėmė 8 dėžes cigarečių. Paėmęs cigaretes jis (A. B.) išvažiavo pirmas. Važiavo link Vilniaus, jį pareigūnai sustabdė pirmą, paprašė atidaryti bagažinę, vėliau buvo sustabdytas ir G. L.. Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą nuteistasis A. B. parodė, kad miške rado cigaretes, jos buvo supakuotos juodame celofane, jų pasiimti atvažiavo kitą dieną. Važiavo dviem automobiliais. Pasidalino cigaretes, gavosi po 8 dėžes ir abu išvažiavo. Jis išvažiavo pirmas. Cigaretes vežė namo. Tuo metu nemąstė ką darys su cigaretėmis. Nuteistasis A. B. parodė ir tai, jog ikiteisminio tyrimo metu jis sakė tai, ką norėjo išgirsti tyrėjas. Be to, tyrėjas jam grasino, sakė, kad sulaikys.

Iš nuteistųjų parodymų matyti, kad G. L. ir A. B. apklausų metu parodymus keitė, davė skirtingus ir prieštaringus parodymus, akivaizdu taip siekdami sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuteistųjų teiginiai apie neteisėtus tyrimo metodus laikytini deklaratyviais, nes juos patvirtinančių duomenų byloje nėra. Ikiteisminio tyrimo metu visose įtariamųjų apklausose dalyvavo gynėjai, patys įtariamieji pasirašė, kad protokolą perskaitė, iš jų žodžių surašyta teisingai, papildymų neturi. Protokolo turiniui ar pareigūnų veiksmams jokių pastabų neturėjo nei įtariamieji, nei jų gynėjai. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo netikėti įtariamųjų pirmose apklausose duotais parodymais, nes jie išsamūs, o juos patvirtina liudytojų A. G. ir A. J. parodymai. Taigi nėra pagrindo neatsižvelgti į ikiteisminio tyrimo metu G. L. ir A. B. duotus parodymus vertinant kitus byloje surinktus įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas nuteisdamas G. L. ir A. B. dėl akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, įgijimo, tačiau iš kaltinimo pašalindamas bendrininkavimą jas gabenant, iš esmės vadovavosi nuteistųjų gynybine versija, kad miške rastas 16 dėžių cigarečių pasidalino per pusę ir kiekvienas savo dalimi disponavo savo nuožiūra.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tokia tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimas pagal baudžiamąjį įstatymą reiškia tai, kad bendras nusikalstamas sumanymas įgyvendinamas dviejų ar daugiau asmenų veiksmais ir kiekvieno jų veiksmai yra būtina sąlyga tam, kad būtų realizuota nusikaltimo sudėtis. BK 24 straipsnis nustato būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo padarant nusikalstamą veiką požymius. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas. Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis bendrai su kitais asmenimis dalyvauja darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Kartu tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, sudaromo tarp bendrininkų, pasekmė. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje ir gali pasireikšti bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta BK 24 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnyje. Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi būti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (užimamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir t. t. Konstatuojant bendrininkavimą svarbu nustatyti, jog dėl nuskalstamos veikos buvo susitarta iki tos veikos darymo pradžios arba ją darant ir įrodyti, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitais asmenimis tam tikru būdu prie jos prisidėdamas (Lietuvos A. T. nutartis byloje Nr. 2K-92/2010).

Teisėjų kolegijos nuomone, akcentuodamas išimtinai tik nuteistųjų G. L. ir A. B. parodymus duotus teisiamajame posėdyje, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra jokių objektyvių G. L. ir A. B. dalyvavimą nusikalstamoje veikoje – neteisėto akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, gabenimo veikiant bendrininkų grupe, pagrindžiančių įrodymų.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių duomenų pakanka G. L. ir A. B. kaltei nustatyti ir paneigti jų gynybines versijas, kad kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos - neteisėto akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, gabenimo veikiant bendrininkų grupe, jie nepadarė.

Aukščiau aptarti nuteistųjų, liudytojų parodymai apibūdino G. L. ir A. B. bendrininkavimą, atskleidė objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. L. ir A. B. veikė kartu ir siekė bendro rezultato. G. L. ir A. B. suvokė, kad nusikalstamą veiką daro bendrai. Jie suvokė, kad pažeisdami nustatytą tvarką disponavo - įgijo akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir norėjo taip veikti. G. L. ir A. B. įgiję akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, susitarė dviem automobiliais išgabenti cigaretes, susitarė kuriuo metu tai padarys, iš ikiteisminio tyrimo metu duotų G. L. ir A. B. parodymų matyti, kad 2014 m. liepos 30 d. A. B. atvyko pas G. L. į namus ir jie automobiliais nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką pasiimti cigarečių, cigaretes sukrovė į automobilius ir vyko link Vilniaus, cigaretes planavo parduoti. Taip pat abu nuteistieji parodė, kad taip pasielgė, nes norėjo lengvai uždirbti. Nustačius, kad nuteistieji gabeno akcizais apmokestinamas prekes veikdami bendrininkų grupe nusikalstamų veiksmų teisiniam vertinimui nėra reikšminga tai, kad kiekvieno jų vairuotame automobilyje buvo rasta po 4000 pakelių akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių), kurių vertė 30 160 Lt, t. y. nesiekia BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto 250 MGL dydžio.

Nuteistasis G. L. ir nuteistojo A. B. gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, jog G. L. ir A. B. nepagrįstai nuteisti pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, t. y. dėl akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, įgijimo bendrininkaujant. A. B. gynėjas nurodo, jog cigarečių radimo faktas negali būti laikomas neteisėtu akcizais apmokestinamų prekių įgijimu. A. B. disponavimas rastomis cigaretėmis prasidėjo nuo objektyvių veiksmų pradžios, t. y. pakrovimo į automobilį. Nuteistasis G. L. apeliaciniame skunde analogiškai nurodo, jog cigarečių radimo faktas negali būti laikomas neteisėtu akcizais apmokestinamų prekių įgijimu. Tik nuo rastų cigarečių pakrovimo į automobilį jo veiksmus galima kvalifikuoti kaip neteisėtą cigarečių įgijimą.

Šiuos apeliacinių skundų argumentus teisėjų kolegija atmeta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, teisingai ir nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertino išnagrinėtų įrodymų visumą ir pagrįstai pripažino G. L. ir A. B. kaltais dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, įgijimo veikiant bendrininkų grupe.

Akcizais apmokestinamų prekių įgijimu laikomi veiksmai, kuriais asmuo pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką gauna akcizais apmokestinamas prekes, t. y. įgijimu laikomas akcizais apmokestinamų prekių pirkimas, gavimas veltui, gavimas kaip atlygio už atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, gavimas dovanų ar už skolą, rastų pasisavinimas ar pan., kai šie veiksmai atliekami pažeidžiant teisės aktais nustatytą akcizais apmokestinamų prekių įgijimo tvarką. Todėl tokių prekių įgijimas yra bet koks jų įgijimas pažeidžiant teisės aktais nustatytą šių prekių įgijimo tvarką.

Kaip parodė patys nuteistieji, jie rastas dėžes praplėšė, matė ten sudėtas cigaretes. Nuteistasis A. B. nurodė ir cigarečių pavadinimą. Iš apžiūros protokolų ir jų priedų matyti, kad dėžės, kuriose buvo sudėtos cigaretės, buvo su etiketėmis rusų kalba „pagaminta Baltarusijoje“. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. L. ir A. B. suvokė, jog jų rastų cigarečių apyvarta Lietuvos Respublikoje yra uždrausta. Iš nuteistųjų parodymų matyti, kad jie susitarė veikti bendrai, suvokė, kad kėsinasi į tą patį objektą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ir vietoje – 2014 m. liepos 30 d. atvykę į (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r., G. L. ir A. B., veikdami bendrininkų grupe, įgijo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Dėl to, kas šiame nuosprendyje jau buvo išdėstyta, skundžiamas nuosprendis dėl G. L. ir A. B. nusikalstamos veikos, padarytos 2014 m. liepos 30 d. keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Bylos aplinkybių neatitinka teismo išvada, kad G. L. ir A. B. bendrininkų grupe kaltinime nurodytas cigaretes tik neteisėtai įgijo, o toliau jas gabeno pasidalinę ir kiekvienas atskirai. Kolegijos nuomone, abu nuteistieji, veikdami bendrininkų grupe, visas kaltinime nurodytas cigaretes ir įgijo ir jas gabeno. Todėl teismo sprendimas pašalinti kaltinimo dalį dėl neteisėto cigarečių gabenimo ir šios kaltinimo dalies klausimą perduoti spręsti prokurorui ATPK tvarka yra nepagrįstas. Vis dėlto prokuroro apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas tik iš dalies. Prokuroras prašo G. L. ir A. B. dėl nusikalstamos veikos 2014 m. liepos 30 d. dar kartą pripažinti kaltais pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį ir paskirti jiems tokio paties dydžio bausmes, kurios jiems jau paskirtos skundžiamu nuosprendžiu. Toks apelianto prašymas nepagrįstas. Pagal galiojančią teisminę praktiką, tais atvejais, kai teismas pripažįsta asmenį kaltu ir priima apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau nepagrįstai pašalina kaltinimo dalį, taip pat tęstinės nusikalstamos veikos epizodą, tokia teismo klaida ištaisoma ne naikinant skundžiamo nuosprendžio dalį ir priimant naują nuosprendį. Tokiais atvejais kaltas asmuo antrą kartą kaltu nepripažįstamas, o yra keičiama tik skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis. Įvertinant dar ir tai, kad griežtinti G. L. ir A. B. jau paskirtų bausmių prokuroras skunde neprašo, toks sprendimas priimamas ir šioje byloje. Skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2014 m. liepos 30 d., keičiama nurodant joje, kad nuteistieji G. L. ir A. B. akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes) neteisėtai ne tik įgijo bet ir gabeno veikdami bendrininkų grupe.

Nuteistasis G. L. ir nuteistojo A. B. gynėjas apeliaciniuose skunduose nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria G. L. ir A. B. pripažinti kaltais dėl 2014 m. rugpjūčio 25 d. padarytų veikų.

Nuteistasis G. L. ir nuteistojo A. B. gynėjas, nesutikdami su skundžiama nuosprendžio dalimi, nurodo, jog nuteistieji nepadarė jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis, A. B. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su liudytojų D. Ž., R. K. parodymų ir kitų byloje ištirtų duomenų vertinimu.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinių skundų argumentų, kad nuteistųjų G. L. ir A. B. kaltė dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos nepatvirtinta faktine bylos medžiaga. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 straipsnio nuostatų reikalavimus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, todėl apeliacinių skundų ribose šioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių G. L. ir A. B. kaltę, padarius BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl nuteistųjų G. L. ir A. B. kaltės pagal BK 199² straipsnio 1 dalį padarė įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą: rašytinius bylos įrodymus, liudytojų D. Ž., R. K. parodymus, taip pat iš dalies nuteistųjų G. L., A. B. ir K. Š. parodymus.

Iš įvykio apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metalinės konstrukcijos kioske, pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), rastos dėžės su cigaretėmis, išlankstytos kartoninės dėžės su lipdukais, ant kurių yra nurodyti cigarečių pavadinimai, kiosko raktai (t. 1, b. l. 50-56). Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos cigaretės „M. C.“ ir „Minsk 5 SuperSlims“, rastos įvykio vietos apžiūros metu kioske Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Suskaičiuotas tikslus rastų cigarečių kiekis – 19 dėžių ir vienas blokas cigarečių, t. y. 9 510 pakelių cigarečių, iš kurių 6 000 pakelių cigarečių „Minsk 5 SuperSlims“ ir 3 510 pakelių „M. C.“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais – banderolėmis (t. 1, b. l. 58-63).

Iš byloje esančių kratos protokolų matyti, kad lengvajame automobilyje „Š. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo G. L. atvyko į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasta ir paimta 5 000 pakelių cigarečių, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais – banderolėmis (t. 1, b. l. 144-147), lengvajame automobilyje „A., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo K. Š. atvyko į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasta ir paimta: 8 500 pakelių cigarečių, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais – banderolėmis, nutarimas dėl daiktų grąžinimo jo teisėtam savininkui, 2014 m. liepos 7 d. „Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų profesinio mokymo kuponas“, lengvojo automobilio registracijos liudijimas, mobiliojo ryšio telefonas “Nokia 2600C-2 su SIM kortele (t. 1, b. l. 169-172). Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti cigarečių pakeliai „M. C.“ ir „Minsk 5 SuperSlims“, kurie buvo rasti ir paimti 2014-08-25 kratos metu iš lengvojo automobilio „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lengvojo automobilio “Š. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 13-16). Daiktų ir dokumentų apžiūros protokoluose užfiksuota, kad apžiūrėti 2014-08-25 kratos metu iš lengvojo automobilio „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimti daiktai (t. 1, b. l. 173-179), apžiūrėtas lengvasis automobilis „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad automobilio salone, vairuotojo pusės priekinių durų kišenėlėje guli lipni permatoma izoliacinė juosta; izoliacinė juosta aptikta ir galinių dešinės pusės durelių kišenėlėje; nuėmus nuo bagažinės dangčio vidinę apdailą, bagažinės apačioje, vietoj atsarginio rato, matomos baltos spalvos virvės, kurios surištos tarpusavyje (t. 1, b. l. 180-185). Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, lengvojo automobilio „Š. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone, vairuotojo pusės priekinių durų kišenėlėje guli lipni permatoma izoliacinė juosta; automobilio bagažinėje guli juodos spalvos polietileninis maišas, kuriame matomos baltos spalvos virvės, kurios surištos tarpusavyje (t. 2, b. l. 1-6). Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad lengvojo automobilio „Š. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2014 m. rugpjūčio 25 d. vairavo G. L., daiktų dėtuvėje buvo rasti du A. B. ir G. L. vardu surašyti „Prašymai-prieštaravimai“, skirti (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrai (t. 1, b. l. 148-153). Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti A. B. ir G. L. vardu surašyti „Prašymai-prieštaravimai“, skirti (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūrai. Šių „Prašymų-prieštaravimų“ turinys ir teksto surašymo forma, išskyrus skirtingus pareiškėjų duomenis ir parašus, yra identiški (t. 1, 154-158).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas A. B. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung S4“. Telefone aptikti kontaktai, tame tarpe: „K. D.“ ir „G.“ (t. 2, b. l. 162-163). Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas G. L. mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG N9005“, kuris buvo paimtas jo asmens kratos metu. Šiame telefone, be kitų, aptikti šie kontaktai: „K. B.“, „B. A.“ (t. 2, b. l. 70-73). Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta informacija, esanti K. Š. mobiliojo ryšio telefono „BlackBerry 9200 Curve“ atmintyje. Adresų knygoje yra adresatas vardu „B.“ (B. ?). Apžiūrint skiltį „Pranešimai/Pokalbis/Siųsti arba gauti pokalbių pranešimai įrenginyje“ nustatyta, kad 2014-08-25 tarp mobiliojo ryšio telefono „BlackBerry 9200 Curve“ naudotojo ir adresato vardu „Bagusa“ laikotarpyje nuo 06:12:54 iki 11:44:27 vyksta intensyvus susirašinėjimas SMS žinutėmis. Susirašinėjimo turinys apie vykimą į (duomenys neskelbtini), apie buvimo vietą ir judėjimo kryptį, apie tai, kuris vyks pirmas („kuris pirmas“, „Gej nuware“ (G.?)), perspėjama, ar galima važiuoti („Reidas dar“, „Ramu rudamn“, „Ment is priekio neskubėk“, „Iki turg ramu“, „Ok gar ramu“), apie pakrovimą („Kiek imt reiks?“,“16“, „Jai tilps daugiau“) (t. 3, b. l. 68-102).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 23010 pakelių cigarečių „Minsk 5 SuperSlims“ ir „M. C.“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sulaikymo dienai yra 190 167,9 Lt (t. 1, b. l. 66).

Byloje pateikta 2013 m. spalio 31 d. kiosko stovėjimo vietos sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ kioską vietoje Nr. (duomenys neskelbtini) išnuomojo M. R. (t. 1, b. l. 107- 109).

Teisiamajame posėdyje apklaustas nuteistasis G. L. parodė, kad už užmokestį baltarusis, su kuriuo susipažino (duomenys neskelbtini) turgavietėje, jam pasiūlė pervežti cigaretes, jis sutiko. Baltarusis buvo davęs SIM kortelę. Nuvažiavo į nurodytą vietą Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k., kur jo laukė žmonės su automobiliu G., jis (G. L.) davė savo automobilį, į kurį buvo sukrautos cigaretės. Sukrovus cigaretes automobilis jam buvo grąžintas ir jis turėjo važiuoti į (duomenys neskelbtini) ir cigaretes palikti kioske. (duomenys neskelbtini) k. matė ir K. Š.. Prie (duomenys neskelbtini) turgavietės susitiko A. B. ir paprašė jo pagalbos. G. L. reikėjo automobilio ir pagalbos iškraunant cigaretes, nors konkrečiai neįvardino, kad reikės krauti cigaretes. A. B. prašė paskolinti automobilį. Taip pat parodė, kad tą dieną galėjo skambinti A. B.. Dokumentai pasirašyti A. B. jo automobilyje atsirado, nes jie konsultavosi pas tą patį advokatą. Kas juos įdėjo, neprisimena. Jo telefone buvo A. B. kontaktai, „B. A.“ gali būti A. B.. Atsakydamas į klausimus parodė, kad į vietą, kur paėmė cigaretes, atvyko kartu su K. Š., tačiau jie nebuvo susitarę. A. B. pasakė kur atvažiuoti prie kiosko (duomenys neskelbtini). Jam (G. L.) automobiliu atbulomis važiuojant prie kiosko, A. B. rodė kaip priparkuoti automobilį. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti G. L. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. G. L. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad 2014-08-25 dienos metu gavo SMS žinutę apie tai, kad jis turi nuvykti ir paimti cigaretes. Automobilius „Š. O.“ nuvyko į (duomenys neskelbtini) k., nepažįstami žmonės į jo automobilį sukrovė cigaretes. Jis su K. Š. laukė kol bus sukrautos dėžės su cigaretėmis. K. Š. buvo atvažiavęs automobiliu „A.“. Kai dėžės buvo sukrautos, jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini), K. Š. liko. Jam atsiųstoje SMS žinutėje buvo nurodyta, kad cigaretes reiks nuvežti į (duomenys neskelbtini), kur konkrečiai, nebuvo nurodyta, bet jis suprato pats. (duomenys neskelbtini)sutiko A. B., paprašė padėti iškrauti dėžes su cigaretėmis ir jie abu savo automobiliais nuvažiavo į aikštelę šalia kioskų. A. B. nuvyko pirmas, išlipęs iš automobilio rankomis rodė kaip privažiuoti. Privažiavęs (G. L.) norėjo ištraukti dėžę iš automobilio, pamatė, kad ateina pareigūnas ir jis buvo sulaikytas. Taip pat parodė, jog taip pasielgė, nes buvo pažadėtas atlygis už cigarečių pervežimą. (t. 2, b. l. 81-82). Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, G. L. patvirtino anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pareiškė, kad parodymus davė laisva valia, nieko neverčiamas. Parodė, kad iš matymo pažįstamas asmuo pasiūlė užsidirbti. 2014-08-25 gavo SMS žinutę iš nepažįstamo asmenis, į jo anksčiau duotą telefoną, apie tai, kad reiks nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) k., paimti krovinį. Žinutėje nebuvo nurodyta, bet jis pats suprato, kad reikės apimti cigaretes. Automobiliu „Š. O.“ nuvažiavo į nurodytą vietą, ten jo laukė trys žmonės, paėmę jo automobilį jie nuvažiavo. Po 20 min. jie grįžo, atidavė pakrautą automobilį ir jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini), jis žino iš asmens, atsiuntusio SMS žinutę. Šalia (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje susitiko su A. B., ir jie savo automobiliais nuvažiavo prie kiosko. A. B. paprašė važiuoti kartu ir padėti, jis sutiko. Prie kiosko parkuojant automobilį pribėgo policininkas. A. B. tuo metu stovėjo prie jo (G. L.) automobilio galo. Taip pat parodė, kad už jo automobilio dar važiavo K. Š. automobiliu „A.“, tačiau K. Š. jis nepažįsta. Atsakydamas į klausimus parodė, kad 2014-08-25 su K. Š. susitiko (duomenys neskelbtini) k., jie atvažiavo tuo pačiu metu, bet skirtingais automobiliais. Jų automobilius pakrovimui paėmė kartu. Abu kartu laukė kol gražins automobilius. Kai susitiko su A. B., paprašė padėti iškrauti cigaretes. Važiuojant prie kiosko, A. B. rankomis rodė, kur jam reikia važiuoti, mano, kad A. B. žinojo, kur reikia važiuoti. Taip pat mano, kad 2014-08-25 A. B. taip pat būtų važiavęs atvežti cigarečių, bet jis blogai jautėsi (t. 2, b. l. 84-86). Apeliacinės instancijos teisme atliekant rodymų tyrimą nuteistasis G. L. parodė, kad į (duomenys neskelbtini) savo automobiliu vežė cigaretes, A. B. paprašė padėti įvažiuoti – parodyti kaip automobiliu įvažiuoti atbulam, apie cigaretes A. B. nesakė. Automobilyje cigarečių nesimatė, jos buvo dėžėse, supakuotose juodame maiše, uždengtos skuduru.

Nuteistasis A. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2014-08-25 automobiliu „Š. O.“ važiavo į (duomenys neskelbtini) pasikeisti padangų, sutiko G. L., kuris paprašė padėti. Nuvažiavo į vietą, kurią nurodė G. L.. Jis nuvažiavo pirmas, G. L. atvažiavo iš paskos ir kuomet G. L. parkavosi, atbėgo pareigūnai. K. Š. atvažiavo vėliau. Parodė, kad K. Š. pažįsta, jie yra iš vieno rajono. Neprisimena, ar tą dieną telefonu bendravo su K. Š.. Atsakydamas į klausimus parodė, kad pareigūnai pribėgo iš kairės pusės. Tuo metu G. L. sėdėjo savo automobilyje. Nei jis, nei G. L. nebuvo užėję į kioską. K. Š. buvo davęs paskaityti kai kuriuos dokumentus, profesinio mokymo kuponas turbūt buvo tarp jų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atliekant įrodymų tyrimą A. B. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes.

Nuteistasis K. Š. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad dieną prieš įvykį, (duomenys neskelbtini) sutiktas žmogus pasiūlė pigiai nusipirkti cigarečių, susitarė dėl kainos ir kitą dieną apie 9-10 val. nuvažiavo į sutartą vietą. Į (duomenys neskelbtini) k. važiavo automobiliu „A.“, kurį pasiskolino iš draugo. Nuvažiavęs susikrovė 16 dėžių cigarečių „Minks“ ir išvažiavo. Pinigų cigaretėms pasiskolino pas draugus. Pasiėmęs cigaretes važiavo į (duomenys neskelbtini) ieškoti garažo nuomai. Atvažiavo į tą vietą, kur buvo G. L. ir ten juos sulaikė policijos pareigūnai. Tą dieną su G. L. telefonu nekalbėjo. A. B. žino iš matymo, tą dieną su juo nebendravo. Taip pat parodė, kad A. B. dokumentus paėmė paskaityti. Apžiūros protokole (t. 3, b. l. 68-102) nurodytas susirašinėjimas, nesusijęs su cigaretėmis.

Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai I. V., Č. S. (Č. S.), J. Ž. parodė apie jiems priklausančių automobilių perdavimą naudotis kitiems asmenims. Apie perduotų automobilių naudojimo tikslus, jiems nebuvo žinoma.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) turgavietėje tikrino informaciją dėl nelegalių cigarečių. Buvo trise, jis, D. Ž. ir A. V.. Pamatė atvažiuojančius tris automobilius, du automobiliai buvo „Š.“ mėlynos ir pilkos spalvos, vienas pilkos spalvos „A.“. Prie kampo stovėjo du automobiliai, vieno jų (pilkos spalvos „Š.“) bagažinė buvo atidaryta, du žmonės nešiojo daiktus, panašius į dėžes. Priėję prisistatė ir pareikalavo parodyti kas yra nešama. Atidarę dėžes pamatė, kad jose cigaretės su baltarusiškomis banderolėmis. Cigaretės buvo nešamos į kioską. Dėžės su cigaretėmis buvo rastos ir automobilyje „A.“. Prie automobilio „Š.“ buvo du žmonės – G. ir A., trečias – K., sėdėjo automobilyje „A.“. Atsakydamas į klausimus parodė, kad matė kaip visi automobiliai kartu įvažiavo į turgų. Po to jis pribėgo prie kampo, įėjo į teritorijos vidų, pamatė stovinčius automobilius ir prie vieno iš automobilių žmonės nešiojo dėžes. Taip pat parodė, jog jis atbėgo iš tos pusės, iš kurios viskas gerai matėsi. Nuo jo iki automobilių buvo 15-30 m atstumas. Matė, kad vienas asmuo rankose laikė dėžę, kitas stovėjo prie atidarytos bagažinės ir laukė savo eilės kažką paimti iš automobilio. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo R. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 121), kuriuos liudytojas patvirtino.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas D. Ž. parodė, kad 2014-08-25 buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) turgavietėje, kioskų masyve vykdoma nusikalstama veika. Jis su kolega R. K. vaikščiodami (duomenys neskelbtini) pastebėjo tris transporto priemones, du automobilius „Š.“ ir vieną - „A.“, įvažiuojančius kioskų masyvą. Užėję į tą teritoriją pamatė, kad kampe stovėjo vienas iš trijų pastebėtų automobilių – „Š.“, automobilio bagažinė buvo atidaryta ir du asmenys, buvę prie šio automobilio, nešė dėžes iš vieną iš kioskų. Matė kaip žmonės vaikščiojo nuo automobilio iki kiosko, jie nešiojo kvadrato formos daiktus, po vieną kartą jie tikrai buvo įėję į kioską. Jis su kolega į aikštelę įėjo iš skirtingų įėjimų. Jų kolega A. V. prisijungė vėliau, po 5-10 min. Liudytojas taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 118-119), kurie teisiamajame posėdyje buvo perskaityti.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas M. R. parodė, kad apie jo vardu išnuomotą kioską (duomenys neskelbtini) jis sužinojo tik iš tyrėjų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, byloje surinkti pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, jog G. L. ir A. B. veikdami bendrininkų grupe kaltinime nurodytomis aplinkybėmis disponavo (įgijo, gabeno) akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Duomenys, kuriais byloje grindžiama nuteistųjų kaltė padarius nusikalstamą veiką, surinkti baudžiamojo proceso kodekse numatytais procesiniais veiksmais, todėl pagrįstai pripažinti nuteistųjų kaltę patvirtinančiais įrodymais. Įrodymai, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį, vieni su kitais sutampa, vieni kitus papildo, sudarydami vientisą loginę įrodymų grandinę.

Iš paminėtų liudytojų D. Ž. ir R. K. parodymų matyti, kad pareigūnai iš esmės vienodai apibūdino įvykio aplinkybes, t. y. jog tikrino gautą informaciją apie tai, kad (duomenys neskelbtini) turgavietėje, kioskų masyve vykdoma nusikalstama veika. Abu liudytojai nurodė pamatę įvažiuojančius tris automobilius („Š.“ ir „A.“ markės), taip pat abu liudytojai parodė matę du asmenis iš automobilio „Š.“ bagažinės į kioską nešančius dėžes.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytus liudytojų D. Ž. ir R. K. parodymus, neturi pagrindo daryti išvadą, kad šių liudytojų parodymai yra nenuoseklūs ar prieštaringi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti liudytojais apklaustų pareigūnų (D. Ž., R. K.) parodymų teisingumu ar patikimumu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visetas patvirtina, kad tiek G. L., tiek A. B. veikė kartu ir siekė bendro rezultato. Jie suvokė, kad pažeisdami nustatytą tvarką disponuoja akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir norėjo taip veikti. Pagal byloje nustatytas aplinkybes – susitikimą (duomenys neskelbtini) turgavietėje, žinojimą, kad į kioską bus perkraunamos dėžėse sudėtos cigaretės, matyti, jog nuteistųjų veiksmai buvo suderinti, ko pakanka išvadai dėl nuteistųjų bendrininkavimo. Iš kratų ir apžiūrų protokolų matyti, kad kioske Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, G. L. automobilyje „Š. O.“, K. Š. automobilyje „A.“ buvo rastos tos pačios rūšies cigaretės („Minsk 5 SuperSlims“ arba „M. C.“ su baltarusiškomis banderolėmis). Dalis rastų cigarečių buvo suvyniotos į juodus maišus ir vienodai perrištos. Apžiūrėjus A. B. vairuotą automobilį („Š. O.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad automobilio salone, vairuotojo pusės priekinių durų kišenėlėje guli lipni permatoma izoliacinė juosta. Automobilio bagažinėje guli juodos spalvos polietileninis maišas, kuriame yra baltos spalvos virvės, surištos tarpusavyje. Nuteistieji neneigė, jog jie yra pažįstami. Be to, jų bendravimą patvirtina ir A. B. dokumentai rasti D. L. automobilyje, o taip pat ir nuteistojo K. Š. automobilyje. Apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta skaitmeninė laikmena, kurioje užfiksuota informacija nuskaityta iš mobiliojo telefono „BlackBerry 9200 Curve“ IMEI: (duomenys neskelbtini) (asmens kratos metu paimto iš K. Š.). Šiame apžiūros protokole nurodyta, kad paskyros pavadinimas „D.“, skiltyje „adresų knyga telefono atmintyje“ pastebėti kontaktai, tarp kurių ir įvardintas - „B.“ (taip pat įvardintas kontaktas rastas ir G. L. priklausančiame telefone). Skiltyje „Pranešimai/Pokalbis“ užfiksuotas 2014-08-25 K. Š. susirašinėjimas su kontaktu „B.“, tame tarpe ir žinutės „Reidas dar“, „Ramu rudamn“, „Ment is priekio neskubėk“, „Iki turg ramu“, „Ok gar ramu“, „ Mes jau vietoj“, „Gej nuware“ (t. 3, b. l. 68-102). Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus iš G. L. paimtą mobilaus ryšio telefoną „Samsung N9005“, aptikti kontaktai: K. B. MRT Nr. (duomenys neskelbtini), B. A. MRT Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti iš šių kontaktų gauti skambučiai bei rinktas telefoninis numeris, priklausantis K. B. (t. 2, b. l. 70-72). Apžiūros protokole nurodyta, kad mobilaus ryšio telefone „Samsung S4“, paimtame iš A. B., aptikti adresatai pavadinti „G.“ MRT Nr. (duomenys neskelbtini), „K. D.“ – MRT Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad rasti praleisti telefoniniai skambučiai: G.“, „K. D.“ (t. 2, b. l. 162-164). Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas „BlackBerry 9360“, paimtas iš A. B., tačiau telefono atmintyje reikšmingų bylai įrašų nėra (t. 2, b. l. 164). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl apžiūros protokoluose užfiksuotų telefoninių skambučių ir pranešimų, leidžiančių spręsti apie nuteistųjų bendravimą vežant cigaretes.

Nuteistųjų G. L. ir A. B. iškelta versija apie tai, kad A. B. nežinojo apie daromą nusikaltimą, apie jų atsitiktinį susitikimą (duomenys neskelbtini) turgavietėje, yra neįtikinama. A. B. parodė, kad į (duomenys neskelbtini) turgavietę atvyko pasikeisti automobilio padangų, tačiau kaip parodė automobilio savininkas J. Ž., automobilio padangos buvo tvarkingos, jų keisti tikrai nereikėjo (t. 1, b. l. 94). Nuteistasis G. L. parodė, jog su A. B. (duomenys neskelbtini) susitiko, kad pasiskolinti iš A. B. automobilį, nes automobilį, kuriuo jis (G. L.) važinėjo, buvo pasiskolinęs. Iš liudytojos I. V. parodymų matyti, jog automobilis „Š. O.“ buvo perduotas G. L. iki liudytojos dukra gaus vairuotojo teises. Liudytoja nenurodė apie tai, jog 2014 m. rugpjūčio mėn. prašė G. L. gražinti automobilį.

Kolegija, įvertinusi bylos medžiagoje surinktų įrodymų visumą, laiko įrodyta, kad G. L. ir A. B. disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis jas įgydami ir gabendami. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad akcizais apmokestinamos prekės 23 010 pakelių cigarečių „Minsk 5 SuperSlims“ ir „M. C.“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius - 190 167,90 Lt, buvo jų žinioje. Nuteistųjų G. L. ir A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį.

Nuteistasis G. L. apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme ir prašo sumažinti baudos dydį.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad G. L. padarė du nusikaltimus numatytus BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje. Ši nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato bausmę – baudą arbą laisvės atėmimą iki septynerių metų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę G. L. tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį, atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą (neteistas, baustas administracine tvarka), atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. G. L. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. Už BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą pirmosios instancijos teismas G. L. paskyrė bausmę – baudą. Baudos dydį nustatė žymiai mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t. y. paskyrė bausmę – baudą, kurios dydis artimesnis sankcijos minimumui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes. Paskirtoji galutinė subendrinta bausmė – 400 MGL dydžio bauda nelaikytina akivaizdžiai per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantui paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies reikalavimus, tinkamai individualizuota, todėl nėra pagrindo ją švelninti.

Apeliaciniuose skunduose neprašoma keisti nuteistajam A. B. paskirtų bausmių, tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiam nuteistajam bausmės irgi paskirtos laikantis BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies reikalavimų. Teismo paskirtos bausmės – baudos – atitinka padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, kaltininko asmenybę. Šios bausmės rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra.

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo iš A. B. ir G. L. solidariai priteisti konfiskuotino turto – automobilių „C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Š. O. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 583,06 Eur.

Toks prokuroro prašymas irgi tenkinamas iš dalies.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės baudžiamojoje teisėje suprantamos kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą.

Šioje byloje G. L. ir A. B. pripažinti kaltais dėl akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, gabenimo. Automobiliai „C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Š. O. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistųjų, jiems veikiant bendrininkų grupe, buvo naudojami nusikalstamai veikai – neteisėtam akcizais apmokestinamų prekių gabenimui, todėl šios transporto priemonės pripažintinos nusikaltimo padarymo priemonėmis. Pagal byloje esančius duomenis transporto priemonė „Š. O. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, transporto priemonė „C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. B.. Pagal teismų praktiką, tuo atveju, kai transporto priemonė priklausė kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, ji konfiskuojama neatsižvelgiant į tai, ar ją perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad ši priemonė gali būti panaudota darant nusikaltimą (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tačiau šiuo atveju transporto priemonių savininkų sutikimas naudoti jas neteisėtam akcizais apmokestinamų prekių gabenimui byloje nenustatytas. Todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, nustačius, kad konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, iš kaltininkų išieškoma tokio turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Pagal byloje esančius duomenis, automobilio „Š. O. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 6520 Lt (1888,32 Eur), automobilio „C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 16210 Lt (4694,74 Eur) (t. 1, b. l. 18, 41). Šios konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškotinos iš G. L. ir A. B..

Prokuroro apeliacinis skundas dėl BK 72 straipsnio taikymo šioje dalyje tenkinamas iš dalies. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstai prašome abiejų konfiskuotinų automobilių vertę atitinkančią sumą iš nuteistųjų G. L. ir A. B. išieškoti solidariai. 2014 m. liepos 30 d. nusikalstamą veiką nuteistieji G. L. ir A. B. iš tikrųjų padarė veikdami bendrininkų grupe. Tačiau solidariai jie yra atsakingi tik už tuo nusikaltimu padarytą žalą. Pagal CK 6.279 straipsnio 1 dalį bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai.

Tuo tarpu BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas yra viena iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme. Galima sutikti su tuo, kad tais atvejais, kai nusikaltimą padaro ne vienas, o keli asmenys veikdami bendrininkų grupe, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti išieškota iš visų bendrininkų grupe veikusių asmenų. Tačiau ta pinigų suma turi būti išieškoma ne solidariai, o dalimis. Kokia dalis išieškotinos pinigų sumos turi būti išieškoma iš kiekvieno bendrininkų grupės nario, nustatoma atsižvelgiant į kaltininko vaidmenį nusikaltimo padaryme ir kitas nustatytas bylos aplinkybes. Šioje byloje nustatyta, kad 2014 m. liepos 30 d. G. L. ir A. B., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai gabeno cigaretes atskirais dviem automobiliais: G. L. – automobiliu „Š. O. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o A. B. – automobiliu „C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl pripažinus šiuos automobilius konfiskuotinu turtu, kolegijos nuomone, tikslinga iš nuteistųjų išieškoti būtent tų automobilių, kuriuos jie kiekvienas vairavo, pinigų sumas.

Skundžiamu nuosprendžiu teismas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, taip pat nusprendė išieškoti solidariai iš nuteistųjų automobilių „Š. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę. Nuteistieji G. L. ir A. B. gynėjas apeliaciniuose skunduose su nuosprendžio dalimi dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2014 m. rugpjūčio 25 d., nesutinka dėl kitų priežasčių ir jų skundų argumentus kolegija atmeta. Tačiau dėl jau paminėtų aplinkybių ši nuosprendžio dalis irgi keičiama konfiskuojant iš nuteistųjų G. L., A. B. ir K. Š. ne solidariai visų transporto priemonių bendrą vertę atitinkančią pinigų sumą, o konfiskuojant iš G. L. ir K. Š. būtent jų kiekvieno panaudoto automobilio vertę atitinkančias pinigų sumas. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matosi, kad teismas padarė akivaizdų apsirikimą nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodydamas iš nuteistųjų konfiskuotino automobilio „Š. O.“ valstybinį numerį. Ši teismo klaida irgi turi būti ištaisyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria klausimas dėl A. B. ir G. L. administracinės atsakomybės dėl neteisėto akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL, gabenimo 2014 m. liepos 30 d. perduotas spręsti prokurorui (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka.

Pakeisti nuosprendžio aprašomąją dalį. Nustatyti, kad nuteistieji G. L. ir A. B. nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, 2014 m. liepos 30 d. padarė tokiomis aplinkybėmis: G. L. ir A. B., veikdami bendrininkų grupe, 2014 m. liepos 30 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini)k., Vilniaus r., neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 8 000 pakelių cigarečių „Fest“, kurių muitinė vertė įsigijimo dienai, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir buvo 60 320 Lt, kurias nuo įsigijimo vietos ir momento G. L. lengvuoju automobiliu „Š. O.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. B. lengvuoju automobiliu „C.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno iki degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), kur 2014 m. liepos 30 d., 12.35 val., buvo sulaikyti (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės pareigūnų.

Nuteistiesiems G. L. ir A. B. paskirtų bausmių pagal BK 199² straipsnio 1 dalį už nusikalstamą veiką, padarytą 2014 m. liepos 30 d., ir paskirtų galutinių subendrintų bausmių nekeisti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, iš nuteistojo G. L. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Š. O. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - vertę atitinkančią pinigų sumą – 1888,32 Eur.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, iš nuteistojo A. B. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4694,74 Eur.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 5 dalimis, nuspręsta išieškoti solidariai iš G. L., A. B., K. Š. 12430 Eur konfiskuotinų automobilių „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Š. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertei atlyginti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, iš nuteistojo G. L. išieškoti konfiskuotino turto – „Š. O.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - vertę atitinkančią pinigų sumą – 2009,96 Eur.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, iš nuteistojo K. Š. išieškoti konfiskuotino turto – „A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą – 10417,63 Eur.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuteistojo G. L. ir nuteistojo A. B. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.