Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Meilučio,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu jau atlikęs laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), teistas 16 kartų, paskutinį kartą 2021 m. balandžio 9 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 4 mėnesiai ir 6 dienos terminuoto laisvės atėmimo. Bausmės pradžia - 2021 m. balandžio 9 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 15 d., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, tai yra tuo, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. vadinosi (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 28 d apie 19.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini) kalėjimo (duomenys neskelbtini) būrio (duomenys neskelbtini) brigados gyvenamojoje patalpoje, tyčia ne mažiau 10 kartų sudavė kumščiais nukentėjusiajam I. M. į veidą ir į galvos šonus, pataikydamas ne mažiau 3 kartų į dešinę akį, tuo padarydamas nukentėjusiajam I. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį dešinės akies srities sumušimu - dešinės akies vokų patinimu, kraujosruvomis dešinės akies vokuose, po obuolio jungine, dešinės akiduobės vidinės sienelės lūžimu.

2. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 13 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-2123-753/2023, kurioje R. M., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 138 straipsnio 1 dalį perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal iš anksto numatytą grafiką. Kaltinamajam R. M. byloje nepaskirta jokia kardomoji priemonė, kadangi jis atlikinėjo bausmę, bausmės pabaiga 2023 m. rugpjūčio 15 d.

3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi R. M. skirtas suėmimas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 14 d. Teismas konstatavo, kad egzistuoja suėmimo skyrimo R. M. pagrindai – pagrįstas manymas, kad jis, būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, taip trukdydamas bylos procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Teismo manymu, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima užtikrinti kaltinamojo dalyvavimo procese, bei netrukdomo bylos nagrinėjimo teisme.

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo R. M. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, apelianto skundo argumentais dėl suėmimo pagrįstumo, konstatuoja, kad spręsdamas kardomosios priemonės skyrimo klausimą, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nustatė, jog nagrinėjamu atveju bylos aplinkybių visuma rodo, jog yra įstatyme numatyti pagrindai ir sąlygos taikyti R. M. suėmimą 3 (trims) mėnesiams. Šiuo atveju teismas nepažeidė nei BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, todėl naikinti skundžiamą nutartį ar pakeisti R. M. taikomą kardomąją priemonę švelnesne, teisinio pagrindo nėra.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. M. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra užfiksuoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymuose, specialisto išvadoje, kitoje rašytinėje bylos medžiagoje. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas, byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Šie klausimai sprendžiami bylą nagrinėjant teisme iš esmės, kur byloje surinkti įrodymai ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos kvalifikavimo klausimai. Šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti R. M. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu ir leidžia taikyti kaltinamajam kardomąsias priemones, tarp jų ir griežčiausią – suėmimą.

8. Suėmimas yra skiriamas tada, kai egzistuoja ir BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytos sąlygos, ir bent vienas iš šiame straipsnyje (1 ar 5 dalyje) numatytų pagrindų. Ši kardomoji priemonė gali būti taikoma tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis). R. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą įstatymas numato galimybę skirti ir laisvės atėmimo bausmę iki trejų metų, todėl BPK 122 straipsnio 8 dalies nuostatų pažeidimų nenustatyta.

9. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas, kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą – paskyrė vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais. Tai yra, jog būdamas laisvėje R. M. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10. Kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas visiškai pagrįstai įvertino tas aplinkybes, kad R. M. anksčiau teistas 16 kartų, naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo vietoje, atlikdamas kitu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) administracijos charakterizuojamas patenkinamai. Šiuo metu kaltinamas naujo nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymu už kurį numatyta reali iki trijų metų laisvės atėmimo bausmė. Akivaizdu, kad iš ankstesnių teistumų R. M. išvadų nepadarė, toliau ignoruodamas įstatymus ir bendražmogiškas vertybes daro naujas nusikalstamas veikas, kas neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, reikalauja vertinti itin atidžiai. Esant šiems duomenims, R. M. jau atlikinėjus laisvės atėmimo bausmę, tokiu būdu, jam jau žinant laisvės atėmimo bausmės pasekmes ir jos vykdymo sunkumus, leidžia spręsti, jog būdamas laisvėje R. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Be to, R. M. yra nevedęs, niekur oficialiai nedirbantis, t. y. nesaistomas nei artimesniais šeiminiais, nei tvirtais darbiniais, kitais socialiniais ryšiais. Dar labiau, nurodė planuojantis po laisvės atėmimo bausmės atlikimo grįžti į nakvynės namus (duomenys neskelbtini), kas tik dar kartą patvirtina, jog asmuo neturi užtikrintos, pastovios gyvenamosios vietos. Nors kaltinamasis teigia išėjęs į laisvę norintis pats įsitvirtinti, susirasti darbą bei gyvenamąją vietą, tačiau tokie formalūs, deklaratyvaus pobūdžio pamąstymai, įvertinus R. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, ankstesnių teistumų skaičių, jokiu būdu nemažina R. M. prognozuojamo bėgimo nuo teismo tikimybę, kam užtikrinti ir skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas suėmimo pagrindas egzistuoja.

11. Pažymėtina, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje paminėjo, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas (trukdys procesui), tačiau jo visiškai nemotyvavo, nurodydamas jog bėgimas (slėpimasis) nuo teismo neva pagrindžia trukdymą procesui. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog vadovaujantis BPK 122 straipsnio 3 dalimi, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog įtariamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti: 1) paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius; 2) sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Analizuojamos bylos kontekste minėti faktiniai duomenys nėra nustatyti. Atsižvelgiant į tai, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nustatytas nepagrįstai, todėl šalinamas, tačiau tai negali paneigti aukščiau išdėstytų aplinkybių visumos ir būti pakankamu pagrindu griežčiausios kardomosios priemonės kaltinamojo atžvilgiu panaikinimui, kadangi kitas, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas, suėmimo skyrimo pagrindas yra nustatytas teisingai.

12. Kardomosiomis priemonėmis siekiama baudžiamojo proceso tikslų. Teismas kiekvienu individualiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti arba sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę. Analizuojamu atveju R. M. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, jų sunkumas, pakartotinumas, leidžia susiformuoti vidiniam įsitikinimui, kad nėra pagrindo paleisti suimtą kaltinamąjį į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis). Nei intensyvi priežiūra, nei asmens dokumento paėmimas ar užstatas, šiuo atveju neužtikrins siekiamų tikslų bei tyrimo sėkmės. Aptariamu atveju yra svarbesnis viešasis interesas netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas bei priimti byloje.

13. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. R. M. taikomo suėmimo terminas yra pagrįstas jo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, galimai jo padarytų veikų pobūdžiu, siekiu užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste. Taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, kaip to prašo kaltinamasis, nėra pagrindo.

14. Remiantis išdėstytu, skundžiama apylinkės teismo nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o kaltinamojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį.

Pašalinti iš Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties kaltinamajam R. M. nustatytą kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.