Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų ir Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskira bausmė sumažinti vienu trečdaliu ir M. D. paskirta galutinė bausmė – šeši mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmę įskaitytas M. D. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. 21.55 val. iki 2018 m. spalio 1 d. 15.40 val. (viena para).

Kiti nuteistieji A. O. ir A. V. apeliacinių skundų nepadavė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. D. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.

5. Pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

6. Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę M. D., laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bausmių skyrimo taisyklių, atsižvelgė į tai, kad jis padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 284 straipsnis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta) bei kaltininko asmenybę: nedirbantis (3 t., b. l. 145), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 144), turi galiojančių administracinių nuobaudų (3 t., b. l. 137–143), penkis kartus teistas (3 t., b. l. 104–113, 114–117, 118–124, 125–129, 131–133, 134–136), šiuo metu atlieka ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nors apeliantas yra jauno amžiaus, tačiau ne kartą teistas už viešosios tvarkos pažeidimus, nusikaltimus nuosavybei (3 t., b. l. 104–113, 114–117, 118–124, 125–129, 131–133, 134–136), praeityje jam buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas, net du kartus atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas), tačiau bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes paskirtos bausmės neatgrasė M. D. nuo nusikalstamų veikų darymo. Visa tai rodo, kad M. D. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – M. D. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nustatė dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes ? kaltininkas veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, pirmosios instancijos teismas M. D. skyrė griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jo terminą numatydamas mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Atsižvelgęs į tai, kad byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaudamasis BK 64¹ straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Į paskirtą bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką. (3 t., b. l. 71–72, 78–79, 82–83) Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

7. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo prisipažinimas dėl padaryto nusikaltimo, nuoširdus gailestis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, ši aplinkybė buvo įvertinta taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas bei jų pagrindu sumažinant nuteistajam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl nėra teisinio pagrindo dar labiau švelninti nuteistojo teisinę padėtį vien dėl to, kad jis pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiųjų ir davė parodymus teisme.

8. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog aplinkybės, susijusios su kaltininko asmeniu, savaime nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-648/2016), todėl išskirtinai sureikšminus apelianto M. D. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (jauno amžiaus), ir jų pagrindu sušvelninus skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegijos vertinimu, bus pažeistas vienas iš baudžiamosios atsakomybės individualizavimo tikslų ? už padarytas veikas paskirti teisingas bei proporcingas bausmes. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo M. D. buvo pripažintas kaltu dar dėl keturių nusikalstamų veikų, tačiau Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 17 d., 2019 m. birželio 17 d., ir 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiai nėra įsiteisėję, nes apeliacinės instancijos teisme nagrinėjami nuteistojo M. D. apeliaciniai skundai (bylos Nr. 1A-261-354/2019, Nr. 1A-250-332/2019, Nr. 1A-221-282/2019), be to, šiuo metu Šiaulių aplinkės teisme yra nagrinėjamos dar keturios baudžiamosios bylos (bylos Nr. N1-1703-951/2019, Nr. 1-1476-771/2019, Nr. 1-877-409/2019, Nr. 1-1053-882/2019), kuriose M. D. yra pripažintas kaltinamuoju, todėl apelianto teiginiai, kad jis pasižada daugiau nenusikalsti, vertintini kritiškai. Nors apeliaciniame skunde M. D. nurodė, kad prieš sulaikymą jis dirbo, byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Priešingai, iš „Sodros“ duomenų bazės išrašo matyti, kad M. D. niekada nėra dirbęs (3 t., b. l. 145), darbo paieškos Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo nutrauktos be teisės registruotis. (3 t., b. l. 144) Taigi šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

9. Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant M. D. bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. M. D. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41, 54 straipsnis), todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas ir apylinkės teismo nuosprendis paliktinas nepakeistas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. D. apeliacinį skundą.