Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės ir Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta Ž. B. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, kuri pakeista 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi į arešto bausmę, bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktyje numatytomis bausmių keitimo taisyklėmis, skirta galutinė subendrinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2022 m. sausio 7 d.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityta Ž. B. pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį atliktos bausmės dalis ir laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. birželio 16 d. 16.20 val. iki 2019 m. birželio 18 d., 14.10 val., t. y. 2 (dvi) paros.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Nagrinėjamu atveju nuteistasis Ž. B. nesutinka su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, nurodydamas, kad jis nevengė atlikti arešto bausmės ir niekur nesislapstė. Taip pat apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme.

Dėl veikos kvalifikavimo

5. Skundžiamu nuosprendžiu Ž. B. nuteistas pagal BK 242 straipsnį už tai, kad jis vengė atlikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. liepos 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi pakeistą į 90 parų areštą, bausmę.

6. BK 242 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti paskirtą arešto ar laisvės atėmimo bausmę, kai asmuo dar nėra suimtas. Vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra procesas, kurio metu nuteistasis aktyviais veiksmais stengiasi išvengti bausmės atlikimo. Subjektyvioji minėto nusikaltimo sudėties pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo.

7. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo 2019 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu Ž. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais: tęsti darbą, įmokėti 7 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą. Kadangi nuteistasis Ž. B. vengė vykdyti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi jam paskirta laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista į 90 parų areštą.

8. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad jam 2019 m. lapkričio 7 d. asmeniškai buvo įteiktas teismo šaukimas, iš kurio matyti, jog jis turi atvykti 2019 m. lapkričio 8 d. 9.00 val. vyksiantį teismo posėdį Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose, kuriame bus sprendžiamas Probacijos tarnybos teikimas dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo 2019 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 20 d. nuteistojo Ž. B. sugyventinei I. S. pasirašytinai buvo įteiktas neįsiteisėjusios 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties nuorašas (b. l. 36). Kaip parodė ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. S., jog pašto darbuotojas atvežė priimtą teismo sprendimą registruotu laišku, ji pasirašė, kad gavo. Taip pat liudytoja tvirtino, jog Ž. B. susipažino su teismo nutartimi, nes tuo metu dar Ž. B. gyveno su ja. Po maždaug 5 dienų jis išvyko į (duomenys neskelbtini) dėl to, jog vengė atlikti arešto bausmę. Šių aplinkybių iš esmės neneigė ir pats nuteistasis Ž. B. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu. Ž. B. pripažino, kad žinojo, jog jam paskirta laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista į realią bausmę, todėl jis tyčia nevyko į teismo posėdį. Kitą dieną jis sugalvojo išvykti į (duomenys neskelbtini), nežiūrint į tai, kad jis įrašytas į probacijos tarnybą ir niekur išvykti negali, bet jis vis tiek išvažiavo, apie išvažiavimą probacijos tarnybos neinformavo. Būdamas (duomenys neskelbtini) iš sugyventinės I. S. sužinojo apie tai, kad jam buvo atsiųsti dokumentai iš teismo, jog jam yra pakeista bausmė ir jis turi atlikti arešto bausmę. Suprato, jog turi grįžti į Lietuvą ir atlikti arešto bausmę, tačiau norėjo mėgautis gyvenimu užsienyje, todėl nusprendė, kad paskirtą arešto bausmę atliks bet kada, kai atsibos būti užsienyje, todėl tyčia negrįžo į Lietuvą.

9. Būtent šių aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad nuteistasis Ž. B. žinojo apie priimtą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutartį, kuria jam Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo 1 metams 4 mėnesiams bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę bei suprato, jog privalės atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Taigi priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas Ž. B., teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad jis žinodamas apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą, kuriuo laisvės apribojimo bausmė jam buvo pakeista į areštą, tyčia išvyko į užsienį ir ten slapstėsi, t. y. sąmoningai vengė atlikti jam paskirtą arešto bausmę.

10. Esant šių duomenų visumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą dėl Ž. B. tyčinio vengimo atlikti laisvės atėmimo bausmę, todėl anksčiau aptarti nuteistojo Ž. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 242 straipsnį.

Dėl paskirtos bausmės

11. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

12. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

13. Pagal BK 242 straipsnį, asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Bylos duomenimis, Ž. B. įvykdė vieną, tyčinę, baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Šis teistumas nuteistajam nebuvo pirmasis, teistumas neišnykęs. Eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, baudų nemoka (b. l. 98–103). Siekiant koreguoti jo elgesį teigiama linkme, jo atžvilgiu buvo taikytos iš švelnesnės bausmių rūšys nei laisvės atėmimas, tačiau įvertinus tai, kad jis ir vėl nusikalto, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog teismo parodyto pasitikėjimo Ž. B. nepateisino, pakankamų pastangų tinkamai savo elgesio korekcijai nedėjo, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Šią išvadą iš dalies patvirtina ir tai, kad jam taikomos probacijos metu Ž. B. ne tik nesilaikė jam skirtų įpareigojimų, nedirbo, neužsiregistravo Užimtumo tarnyboje, bet ir be probacijos tarnybos leidimo išvyko iš savo gyvenamosios vietos į užsienį. Šių aplinkybių visuma rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo logiškas jo nusikalstamo elgesio padarinys. Įvertinus ir tai, kad šiuo atveju nustatyta Ž. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nuteistajam buvo paskirta žymiai mažesnė nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Be to, nuteistajam paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas. Todėl dar labiau švelninti nuteistojo Ž. B. teisinę padėtį ir skirti jam švelnesnę bausmę, nėra pagrindo.

14. Įvertinus anksčiau išdėstytų duomenų visumą, nuteistajam skirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra pagrindo – ji nėra per griežta, jos skyrimas neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant Ž. B. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, visapusiškai atsižvelgiant tiek į nuteistojo asmenybę, tiek į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryta nusikalstama veika, pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti Ž. B. teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta.

Dėl proceso išlaidų

15. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022-03-16 patikslinta pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį Ž. B. sudaro 65,00 Eur ir jos priteistinos iš nuteistojo valstybės naudai.

16. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Taigi, pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

17. Atsižvelgdamas į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, nuteistasis Ž. B. yra jaunas, darbingo amžiaus, duomenų, apie sunkią nuteistojo finansinę padėtį nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir jos priteistinos iš Ž. B.. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, iš nuteistojo prašoma valstybės naudai priteisti pinigų suma – 65,00 Eur, žymiai Ž. B. turtinės padėties nepaveiks, ši suma už jam suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati.

18. Remdamasi tuo, kas aukščiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą ir keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo Ž. B. valstybės naudai 65,00 Eur (šešiasdešimt penkis eurus) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.