- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- 1A-347-361/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-3-00003-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys (pirm.), Eduardas Maškevičius, Zigmas Pocius
- Civilinis ieškovas
- N. M.
- Nuteistasis
- J. N.
- Advokatai
- Audronė Matiukienė
- Kategorijos
Teisėjas G. Stonkus Teisminio proceso Nr. 1-24-3-00003-2015-1
2015 m. spalio 15 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Daliaus Jocio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. N., gim. (duomenys neskelbtini), pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant ją nebendrauti su N. M..
Nuosprendžiu iš J. N. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. M. priteista 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. N. nuteista už tai, kad 2014 m. lapkričio 13 d., apie 22.00 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu lazda sudavė daug smūgių N. M. per galvą, pečius ir rankas, taip padarydama jai muštinę viršugalvio bei kirstinę viršutinės lūpos žaizdas, kraujosruvą dešinio riešo ir dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistoji J. N. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį bei ją išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nurodo, kad nuteista remiantis prielaidomis, nusikalstamų veikų N. M. neatliko. Teismas nekreipė dėmesio, jog ji senyvo amžiaus, serganti, negali pakelti rankos laikydama lazdą ir su šia dar suduoti smūgius, priešingu atveju pargriūtų. Neneigia, jog pas ją į namus parsivesti sugyventinio A. L. buvo atėjusi N. M., visi jie vartojo alkoholinius gėrimus. Begeriant N. M. susistumdė su A. L., todėl ne vieną kartą griūdama ir galėjo susižaloti į primėtytus pagalius bei medienos atraižas. J. N. teigia, kad kai jos namuose neblaivi N. M. pradėjo kelti triukšmą, pastarajai ji, J. N., iškvietė pareigūnus, kurie N. M. ir A. L. išvežė į policiją, todėl dabar N. M. kerštauja. Nors teismas nurodė, kad kaltę pagrindžia nuoseklūs N. M. parodymai bei specialisto išvada, tačiau teismo metu N. M. net negalėjo tiksliai nurodyti, kokiu atstumu jie visi sėdėjo. Specialistas į posėdį nekviestas, todėl neišsiaiškinta, ar N. M. galėjo susižaloti pargriuvusi ir atsitrenkusi į pagalius ar kitus daiktus. Be to, nors pareigūnai ir buvo atvykę, įvykio vietos apžiūros nedarė, o filmuotoje medžiagoje užfiksuota, kad nukentėjusioji N. M. yra girta, į policijos pareigūno klausimą apie tai, iš kur atsirado sužalojimai, ji nieko konkrečiai negalėjo pasakyti. Išdėstyti motyvai leidžia manyti, kad teismo nuosprendis neteisėtas, nepagrįstas, jos kaltė grindžiama prielaidomis, nesurinkta pakankamai įrodymų. Byloje turėjo būti kviečiamas specialistas, kuris paaiškintų, ar N. M. negalėjo susižaloti griūdama ir atsitrenkdama į ant žemės buvusius pagalius bei medienos atraižas.
Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, juos tinkamai įvertino ir padarė pagrįstas bei faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl J. N. pripažinimo kalta pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Nors apeliantė nepripažįsta, jog nežymiai sutrikdė N. M. sveikatą, tačiau J. N. kaltė dėl padarytos veikos yra įrodyta.
Nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, jog N. M. galėjo susižaloti krisdama pati po susistumdymo su sugyventiniu A. L., nekviestas specialistas, todėl neišsiaiškinta dėl tokio sužalojimo galimybės. Iš nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas tikrino versiją, jog nukentėjusiąją galėjo sužaloti A. L., kuris, pasak J. N. bei liudytojo Z. M., spyrė į krūtinę N. M., po to pastaroji pargriuvo, tačiau, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas motyvuotai tokio sužalojimo galimybę atmetė. Apygardos teismas su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais sutinka. Būtent nukentėjusiosios, o ne apeliantės ir liudytojo Z. M. parodymus apie sužalojimo mechanizmą (smūgius lazda į lūpą, galvą, rankas) patvirtina specialisto išvada, kurioje užfiksuota N. M. sužalojimų lokalizacija: objektyviai nustatyti sužalojimai lūpoje, galvoje, dešiniosios rankos rieše bei plaštakoje. Be kita ko, specialisto išvadoje pasisakoma ir dėl patirtų sužalojimų kilmės: kontaktas su kietais bukais ar bukabriauniais pailgais daiktais, rankos sužalojimai galėjo atsirasti gynybos metu, dengiantis nuo smūgių. Iš specialisto išvados matyti, jog kreipdamasi į ekspertą N. M. nurodė, jog kaimynė ją sumušė lazda, ekspertas išvadoje konstatavo, kad sužalojimų kilmė neprieštarauja nukentėjusiosios nurodytoms aplinkybėms. Taigi net ir be atskiros specialisto apklausos, vertinant tik pačią išvadą, galima pagrįstai teigti, jog nukentėjusioji susižalojo ne pati griūdama, o buvo sužalota. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji pateikė medicininį išrašą, kuriame nurodyta, jog vargina lūpos deformacija, tikslinga estetinė operacija. Tai tik patvirtina, jog N. M. padarytas gana rimtas lūpos sužalojimas.
Nors apeliantė teigia, jog yra sena ir ligota, todėl negalėjo pakelti lazdos ir trenkti N. M., tačiau tai tik nuteistosios gynybinė versija. Kaip matyti iš bylos duomenų, pačios J. N. paaiškinimų, ji, nors naudojasi lazda, tačiau vaikšto, todėl manyti, jog apeliantė negalėjo lazda suduoti nukentėjusiajai, kuri, be kita ko, buvo ir neblaivi (nustatytas 2,01 promilės girtumas), nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, objektyvūs bylos duomenys vis dėlto pagrįstai leidžia teigti, kad J. N. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai nuteista pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistosios J. N. apeliacinį skundą atmesti.