Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. N., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, spec. vidurinio išsilavinimo, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ji 2014-11-13, apie 22.00 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu su lazda sudavė daug smūgių N. M. per galvą, pečius ir rankas, taip padarydama jai muštinę viršugalvio bei kirstinę viršutinės lūpos žaizdas, kraujosruvą dešinio riešo ir dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji J. N. teismo posėdžio metu kalta neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną jos globėjas Z. M. grįžo namo su A. L. (nukentėjusiosios vyro pusbroliu), jie gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau į namus atėjo nukentėjusioji N. M.. Pastaroji, pamačiusi vyno butelį, pradėjo jį gerti tiesiai iš butelio. Išgėrusi N. M. pradėjo kabinėtis prie jos dėl savo vyro, po to pradėjo priekaištauti A. L., šis neapsikentęs dešine koja spyrė N. M. į krūtinę. Nuo smūgio N. M. nugriuvo ir atsidauždama į kambaryje esančius įvairius rakandus prasiskėlė galvą. Tuo metu ji (J. N.) pasiėmė prožektorių ir išėjo į lauką kviesti policijos pareigūnų. Namuose girdėjosi triukšmas, kai grįžo namo, buvo nuverstas televizorius, ryte rado apverstą šiukšlių konteinerį. Atvykę policijos pareigūnai išklausė jų paaiškinimų, patikrino girtumą, tai filmavo, po to išvežė A. L. ir N. M.. Ji N. M. su lazda netrenkė ir lazdos niekam nedavė.

Nukentėjusioji N. M. teismo posėdžio metu parodė, kad ji šiuo metu gyvena su vyro pusbroliu A. L., pastarasis įvykio dieną išėjo į parduotuvę, ten sutiko J. N. sugyventinį Z. M. ir nuėjo pas J. N.. Vakare jai paskambino J. N. ir liepė ateiti parsivesti A. L.. Ji nuėjo pas J. N., ten buvo J. N., A. L. ir Z. M., visi buvo girti. Ji atsisėdo prie durų šalia stalo, J. N. sėdėjo ant lovos. Ji J. N. prikišo savo vyrą, pasakiusi „ar geras mano vyras buvo“, tada J. N. supykusi praėjo pro stalo šoną ir jai tris kartus lazda sudavė į lūpą, galvą, ranką, kitų smūgių nepamena, nes buvo praradusi sąmonę. Atsipeikėjo koridoriuje sėdėdama ant lentų, matė atvykusius policijos pareigūnus, tada nuėjo atsisėdo ant kelmo kambaryje. Policijos pareigūnai pradėjo filmuoti, klausinėti apie įvykį. Jai buvo prakirstas viršugalvis ir lūpa, kraujosruva ant rankos, ligoninėje buvo susiūta galva ir lūpa, dėl galvos sumušimo po įvykio iš pradžių ją pykino, iki šiol jaučiasi blogai, geria vaistus, ant lūpos liko matomas randas.

Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra nukentėjusiosios vyro pusbrolis, įvykio metu buvo pas J. N.. Matė, kai J. N. skambino N. M., kad ši ateitų jį parsivesti namo. Jis gulėjo girtas lovoje, atėjusios N. M. nematė, nieko negirdėjo. Jį pažadino policijos pareigūnai ir išvežė, ryte atsipeikėjo ligoninėje. Su N. M. jis nesibara.

Liudytojas Z. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra J. N. globėjas, gyvena kartu. Įvykio dieną jie, J. N., A. L. ir jis, gėrė alkoholį, matė, kai atėjo N. M., tuo metu jis atsigulė į lovą, tačiau nemiegojo. A. L. sėdėjo šalia ant lovos. N. M. pradėjo šaukti ant A. L., jie susipyko, tada šis spyrė su koja N. M. į krūtinę ir ji nulėkė apie 3 metrus į koridorių, galva trenkėsi į grindinį. J. N. su N. M. nesipyko, jis nematė, kad J. N. būtų trenkusi N. M. su lazda. Susipykus A. L. su N. M., J. N. iškvietė policijos pareigūnus.

Iš 2014-12-02 specialisto išvados Nr. G 2535/14(03) matyti, kad N. M., objektyviai apžiūrėtai 2014-12-02, padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: linijinė muštinė žaizda viršugalvio viršutinėje dalyje, kiauryminė muštinė žaizda viršutinės lūpos kairėje pusėje, masyvi netaisyklingos formos poodinė kraujosruva dešinio riešo ir dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje. Sprendžiant iš randų pavidalo, muštinės žaizdos šašo pavidalo bei poodinės kraujosruvos spalvos ir ribų, atsižvelgiant į pateiktų medicininių dokumentų duomenis, visi sužalojimai yra vienodo senumo, baigiantys gyti, padaryti galimai prieš kelias savaites iki objektyvios apžiūros, anksčiau kaip 2014-11-28 (nurodyta siūlų iš žaizdų išėmimo data), kas neprieštarauja nukentėjusiojo nurodytam įvykio laikui. Viršugalvio sužalojimas gavosi nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku ar bukabriauniu pailgu daiktu, viršutinės lūpos ir dešinės rankos sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, dešinės rankos sužalojimai galėjo gautis savigynos metu ranka dengiantis nuo smūgių, kas neprieštarauja nukentėjusiosios nurodytoms aplinkybėms (5-7 b.l.).

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 68-At-01090-14 esančios ROIK 0114000735680 suvestinės matyti, kad 2014-11-13 22.33 val. telefonu gautas J. N. pranešimas apie įvykį, nurodytos aplinkybės „pranešėja teigia, kad atėjo neblaivūs kaimynai vyras su moterimi. Niekaip negali jų išprašyti, kad išeitų. Grasina duoti į veidą. GMP nereikia. Prašo pareigūnų pagalbos“ (iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK išreikalauta medžiaga prie baudžiamosios bylos).

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 68-At-01090-14 esančio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), atvykusius policijos pareigūnus pasitiko J. N., kuri jiems paaiškino, kad N. M. ir A. L. neišeina iš jos namų, o N. M. nugriuvo ir susižalojo. Policijos pareigūnai kambaryje rado N. M., kuri buvo sužalota ir teigė, kad ją sužalojo J. N. mušdama lazda. N. M. buvo nustatytas 2,01 promilės girtumas. Kambaryje buvęs A. L. dėl girtumo (2,57 promolės) nieko negalėjo paaiškinti. Kambaryje dar buvo Z. M., kuris dėl visiško girtumo miegojo (į alkotesterį neįpūtė). Asmenų parodymai buvo nufilmuoti (iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK išreikalauta medžiaga prie baudžiamosios bylos).

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 68-At-01090-14 esančio 2014-11-24 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl N. M. sukelto fizinio skausmo matyti, kad Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK buvo gautas pranešimas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės apie tai, kad į ligoninę GMP pristatė N. M., kuriai diagnozuotas galvos ir veido sumušimas. Nutarime nurodyta, kad iš surinktos medžiagos matosi, kad įvykio metu įvykdyta veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., tačiau Lietuvos Respublikos BPK 407 str. numato, kad tokiose bylose, kai yra žinomi nusiklastamą veiką padarę asmenys, ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o jos yra nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, todėl N. M. siūlytina kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka (iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK išreikalauta medžiaga prie baudžiamosios bylos).

Iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK pateikto vaizdo įrašo matyti, kad kambaryje sėdi nukentėjusioji N. M., jos galva kraujuota, virš viršutinės lūpos kairėje pusėje matosi didelis kraujo krešulys, ji teigia, kad ją su lazda sumušė J. N.. Šalia N. M. sėdi A. L., matosi, kad jis yra akivaizdžiai girtas, kalba nesuprantama kalba. Po kambarį pasiramsčiuodama lazda vaikšto J. N. ir teigia, kad ji N. M. nemušė. Lovoje guli Z. M., matosi, kad jis yra akivaizdžiai girtas, kalba sunkiai suprantama kalba, į policijos pareigūno klausimą atsako, kad N. M. susižalojo krisdama. Po šio paaiškinimo N. M. rodo dešinę ranką, ant kurios riešo matyti didelis gumbas ir N. M. teigia, kad į ranką lazda sudavė J. N. (49 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo nustatyta, kad 2013-11-13 23.52 val. A. L. nustatytas 2,57 promilės girtumas, 23.55 val. J. N. nustatytas 0,30 promilės girtumas, 23.58 val. N. M. nustatytas 2,01 promilės girtumas (iš Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK išreikalauta medžiaga prie baudžiamosios bylos).

Nuteistosios versija, jog ji išvis netrenkė lazda nukentėjusiajai N. M., o pastaroji susižalojo krisdama po A. L. spyrio koja jai į krūtinę, yra paneigta nukentėjusiosios nuosekliais ir pakankamai išsamiais parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad vakare jai paskambino J. N. ir liepė ateiti parsivesti A. L.. Ji nuėjo pas J. N., ten buvo J. N., A. L. ir Z. M., visi buvo girti. Ji atsisėdo prie durų šalia stalo, J. N. sėdėjo ant lovos. Ji J. N. prikišo savo vyrą, pasakiusi „ar geras mano vyras buvo“, tada J. N. supykusi praėjo pro stalo šoną ir jai tris kartus lazda sudavė į lūpą, galvą, ranką, kitų smūgių nepamena, nes buvo praradusi sąmonę. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo, iš esmės tokias pačias aplinkybes ji nurodė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, kurie tai užfiksavo vaizdo įraše. Be to, iš vaizdo įrašo turinio matyti, kad N. M. sužalojimai yra ką tik patirti, ji buvo visa kruvina. Taip pat nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad viršugalvio sužalojimas gavosi nuo tiesioginio trauminio kontakto su kietu buku ar bukabriauniu pailgu daiktu, viršutinės lūpos ir dešinės rankos sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, dešinės rankos sužalojimai galėjo gautis savigynos metu ranka dengiantis nuo smūgių. Nors liudytojas Z. M. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu N. M. pradėjo šaukti ant A. L., jie susipyko, tada šis spyrė su koja N. M. į krūtinę ir ji nulėkė apie 3 metrus į koridorių, galva trenkėsi į grindinį, taip neva patvirtindamas kaltinamosios nurodytas įvykio aplinkybes, tačiau teismo nuomone, tokia versija yra neįtikinama, kadangi nukentėjusiajai nebuvo nustatytas krūtinės sužalojimas, kuris neabejotinai turėjo gautis nuo stipraus, kaip nurodo kaltinamoji ir minėtas liudytojas, smūgio koja, be to, nukentėjusiosios sužalojimų kiekis ir išsidėstymas tai versijai aiškiai prieštarauja. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytojas Z. M. yra kaltinamosios J. N. globėjas ir gyvena kartu, todėl jo parodymus laikyti patikimais nėra jokio pagrindo, juolab, kad šis liudytojas įvykio metu buvo visiškai girtas, ir, pasak atvykusių policijos pareigūnų, negalėjo apie įvykio aplinkybes jiems nieko pasakyti.

Pažymėtina tai, kad liudytojas A. L. teismo posėdžio metu parodė, kad su nukentėjusiąja gyveno draugiškai, nesibarė, jis įvykio metu buvo girtas, atėjusios N. M. nematė, nieko negirdėjo, todėl neįtikima, kad šis liudytojas galėjo nuskriausti nukentėjusiąją.

Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamoji J. N. 2014-11-13, apie 22.00 val., savo namuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu su lazda sudavė daug smūgių N. M. per galvą, pečius ir rankas, taip padarydama jai muštinę viršugalvio bei kirstinę viršutinės lūpos žaizdas, kraujosruvą dešinio riešo ir dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamosios J. N. kaltė dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo neginčijamai įrodyta ir abejonių nekelia, kaltinamoji privalo atsakyti, jos veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios J. N. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji J. N. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka, turto neturi, gyvena pas globėją, gauna nedidelę pensiją, didžiąją dalį jos išleidžia vaistams. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajai gali būti skiriama sankcijoje numatyta viena iš švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimas, nustatant ženkliai mažesnį už sankcijos vidurkį jo dydį, įpareigojant ją nebendrauti su nukentėjusiąja N. M..

Nukentėjusioji taip pat pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, teisiamojo posėdžio metu jį pilnai palaikė. Šis civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai N. M. padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistosios veiksmais, kuriais buvo nežymiai sutrikdyta žmogaus sveikata. Nuteistoji nusikalto dėl menkaverčio preteksto, tyčiniais brutaliais veiksmais, panaudodama kietą buką daiktą - lazdą, trenkė nukentėjusiajai per gyvybiškai svarbų organą – galvą, padarydama muštinę viršugalvio žaizdą bei kirstinę viršutinės lūpos žaizdą su liekamaisiais reiškiniais - randu. Teismui nekyla abejonių, jog nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir akivaizdų dvasinį sukrėtimą ir emocinį diskomfortą. Kita vertus, nuteistoji yra garbaus amžiaus, turto neturi, gauna nedidelę pensiją, gyvena pas globėją sudėtingomis buities sąlygomis. Tuo būdu teismas, atsižvelgdamas į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, nuteistosios bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., mano, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, t.y. jai priteistina 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

nusprendžia:

J. N. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir jai paskirti laisvės apribojimą trims mėnesiams, įpareigojant ją nebendrauti su N. M..

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės N. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. M. iš nuteistosios J. N. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.