- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-03
- Bylos Nr.
- 2S-878-392/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- S. P.
- Kategorijos
- 3.3.2Atskirieji skundai
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties, priimtos pagal ieškovės S. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovams antstolei N. Š. ir J. K. dėl antstolės N. Š. 2015 m. balandžio 28 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas ieškovės S. P. ieškinys atsakovams antstolei N. Š. ir J. K. dėl antstolės N. Š. 2015 m. balandžio 28 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ab initio.
Šalies argumentai
Ieškovė S. P. ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo J. K. įsigytą nekilnojamąjį turtą – ½ žemės sklypo, esančio Monio g. 23, Daugirdiškių k., Semeliškių sen., Elektrėnų r. sav., uždraudžiant minėtą turtą perleisti bei juo naudotis, valdyti, disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant, draudimu turtą parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti areštuotą turtą bei iš jo kylančias teises.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, nutarė padaryti įrašą nekilnojamojo turto registre dėl atsakovo J. K. nuosavybės teisės į jam priklausančią ½ dalį žemės sklypo, esančio Monio g. 23, Daugirdiškių k., Semeliškių sen., Elektrėnų r. sav. (unikalus Nr. 7967-0004-0199), perleidimo draudimo ir draudimo dalyvauti sandoriuose, pakeičiančiuose šio nekilnojamojo turto daiktines teises, įskaitant įkeitimą, nuomą ar kitokį daikto apsunkinimą. Konstatavo, kad galimas ginčo turto perleidimas tretiesiems asmenims ar jo apsunkinimas iki bylos išnagrinėjimo gali apsunkinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas nurodė, kad nors ieškovė prašė areštuoti ginčo daiktą, tačiau ieškinio užtikrinimo tikslui pasiekti pakankama laikinoji apsaugos priemonė - įrašas nekilnojamojo turto registre dėl atsakovo nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto – ½ dalies žemės sklypo, esančio Monio g. 23, Daugirdiškių k., Semeliškių sen., Elektrėnų r. sav., perleidimo draudimo ir/ar draudimo dalyvauti sandoriuose, pakeičiančiuose kitas šio nekilnojamojo turto daiktines teises, įskaitant įkeitimą, nuomą ar kitokį daikto apsunkinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 2 ir 6 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas J. K. prašo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nutartį panaikinti ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovės iš esmės tokio paties turinio skundai ir ieškiniai buvo nagrinėti jos pareikštose civilinėse bylose. Be to, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-5787-820/2016 priimta nepagrįsto ir teisme nenagrinėtino ieškovės pareikšto ieškinio pagrindu, kuris pareikštas iš esmės dėl tokių pačių faktinių aplinkybių ir teisinio pagrindo, kuris jau buvo nagrinėtas ir išspręstas kitose civilinėse bylose, kuriose ieškovės reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti. Skundžiama nutartis priimta civilinėje byloje, kurioje ieškovė grindžia savo ieškinį teisiniu pagrindu, kuris buvo pripažintas nepagrįstu anksčiau nagrinėtose civilinėse bylose. Ieškovė nepagrindė ieškinio reikalavimo naujomis faktinėmis aplinkybėmis, nepataikė jokių naujų savo teisių pažeidimo įrodymų. Ieškinyje pateikti ieškovės argumentai jau nagrinėti ankstesnėse, įsiteisėjusiose civilinėse bylose. Apeliantas taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovė neturi locus standi nagrinėjamoje byloje, t. y. nelaikytina turinčia suinteresuotumą CPK 5 str. prasme, kadangi kaip nurodyta teismų ankščiau nagrinėtose civilinėse bylose (Nr. 2-42806-866/2014 ir Nr.2-21196-871/2015, 2S-1562-798/2015) jau konstatuota ir turi res judicata galią teismų nutartys, kuriose pasisakyta, kad vykdymo veiksmai vyko nepažeidžiant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Jokie nauji esminiai antstolės veiksmų pažeidimai nutartyje nėra įvardinti. Be to, ieškovei vykdymo procesuose dėl jos žemės sklypo pareikšti kreditoriniai reikalavimai yra kelis kartus didesni už jos turimą turtą ir areštuoto turto neužtenka įvykdyti visus kreditorinius reikalavimus. Taip pat teismo sprendimas, apelianto nuomone, nesukeltų ieškovei teisinių pasekmių, net ir tuo atveju, jei ieškinys dėl antstolės varžytinių paskelbimo ir turto pardavimo iš varžytinių aktai būtų panaikinti, nes ieškovei pareikšti kreditoriai reikalavimai nebūtų panaikinti ir jos turtas būtų realizuotas varžytinėse.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.
CPK 144 str. 1 d. nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus.
Nagrinėjamu atveju antstolė pardavė apeliantui ieškovei priklausantį turtą (b. l. 24), Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti antstolės 2015 m. balandžio 28 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu ab initio, taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į ½ žemės sklypo, esančio Monio g. 23, Daugirdiškių k., Semeliškių sen., Elektrėnų r. sav. ieškovei bei išreikalauti iš antstolės 2015 m. balandžio 28 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0033/14/00830. Taip pat ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo J. K. nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – ½ žemės sklypo, esančio Monio g. 23, Daugirdiškių k., Semeliškių sen., Elektrėnų r. sav., uždraudžiant minėtą turtą perleisti bei juo naudotis, valdyti, disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant, draudimu turtą parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti areštuotą turtą bei iš jo kylančias teises. Pirmosios instancijos teismas nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies, nutarė tik padaryti įrašą nekilnojamojo turto registre dėl turto perleidimo draudimo ir draudimo dalyvauti sandoriuose, pakeičiančiuose šio nekilnojamojo turto daiktines teises, įskaitant įkeitimą, nuomą ar kitokį daikto apsunkinimą, tačiau neuždraudė turtu naudotis. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – yra turto areštas, laikinai apribojantis vieną iš nuosavybės teisės sudedamųjų dalių – disponavimą ginčo turtu. Toks atsakovo teisių apribojimas apeliacinio teismo vertinimu pernelyg neapribos atsakovo teisių.
Be to, iš byloje pareikšto papildomo ieškinio reikalavimo (b. l. 7) matyti, kad galimai jį patenkinus, tai yra pripažinus antstolės 2015 m. balandžio 28 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu ir pritaikius restituciją, ginčo turtas būtų grąžintas ieškovei. Ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas šiuo atveju tiesiogiai priklauso nuo apelianto galimybės disponuoti turtu. Jeigu apeliantas, laisvai disponuodamas turtu, perleistų nuosavybės teises į šį turtą, turto grąžinimas ieškovei taptų komplikuotas. Vadinasi, šioje byloje laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti užtikrintas būtent turto išsaugojimas bei nustatytas draudimas perleisti nuosavybės teises į šį turtą iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Kaip jau paminėta, byloje pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė ginčo objektui nedraudžia apeliantui šį turtą valdyti ir juo naudotis.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei šioje byloje vykstančio ginčo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, esančiam Monio g. 23, Daugirdiškių k., Semeliškių sen., Elektrėnų r. sav. - atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį bei nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principų (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 2 p. ir 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantas nepaneigė skundžiamoje nutartyje nustatytos grėsmės, jog ginčijamas turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, egzistavimo. Be to, apeliantas atskirojo skundo argumentais nepaneigė ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo šioje byloje (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai įvertino nagrinėjamos bylos aplinkybes ir pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.