Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. nutarties administracinėje byloje Nr. II-1-904/2013,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teisme 2012-08-06 buvo gautas R. M. skundas dėl Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono PK 2012-07-11 priimto nutarimo panaikinimo administracinėje byloje, kuriuo R. M. už padarytą teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje (nedidelis chuliganizmas) buvo paskirta 100 Lt dydžio bauda.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas išskyrus liudytojų A. L. ir Ž. G. parodymų, jokių kitų įrodymų nutartyje nenurodo, todėl reikia suprasti, jog „surinktais pakankamais įrodymais“ teismas laiko būtent A. L. ir Ž. G. parodymus. Apylinkės teismas 2013-01-03 nutartyje pažymėjo, kad jis, pažeidėjas, negalėjo logiškai paaiškinti, kokį suinteresuotumą turi liudytojai A. L. ir Ž. G., kurie, kaip jis teigia, jį apkalba. Tačiau tokie paaiškinimai yra labai logiški.

Apeliantas skunde akcentuoja, kad A. L. yra kaimyninio sodo žemės sklypo savininkė. Atlikdama savo žemės sklypo kadastrinius matavimus, ji prie savo žemės sklypo prijungė vieno metro pločio jo žemės klypo juostą. Kad jo žemės sklypas nesumažėtų, jam iš priešingos sklypo pusės buvo prijungta vieno metro pločio kelio juosta (kelias yra išilgai jo žemės sklypo). Automatiškai kelias susiaurėjo nuo 5 metro pločio iki 3,95 metrų pločio, tai yra neleistina. Be to, vietoj dirbamos vieno metro pločio žemės jis gavo vieno metro pločio netinkamos sodininkystei žemės. Todėl jis šiuo klausimu ne kartą kreipėsi į sodininkų bendrijos pirmininką Ž. G., į Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių bei į kitas institucijas. A. L., gavusi jo dirbamos žemės sklypo metro pločio juostą, yra patenkinta. Šiuo metu ji savo žemės sklypą su prijungta jo vienu metru žemės juostos pardavinėja. Todėl ji suinteresuota, kad dėl jam nuosavybės teise priklausančios žemės užgrobimo jis nekeltų jokių pretenzijų ir niekam nesiskųstų, jog nesiektų atkurti buvusią žemės sklypų ribą, kad tuo neatbaidytų galimų jos žemės sklypo pirkėjų ir neatitolintų pardavimo. Sodininkų bendrijos pirmininkas Ž. G., kuris, kaip teisingai pažymėjo teismas, yra policijos pareigūnas, taip pat suinteresuotas kilusio ginčo dėl žemės sklypų ribų nuslopinimu. Jis apskritai nenori tokiais reikalais (ginčais) užsiiminėti, jam taip pat yra patogiau, jeigu jis (apeliantas) užsičiauptų dėl žemės sklypų ribų ir neleistinai susiaurėjusio kelio. Todėl bauda yra įrankis, kuriuo siekiama pateikti jį kaip konfliktišką žmogų, kad niekas nekreiptų dėmesio į jo prieštaravimus dėl pasikeitusios žemės sklypų ribos.

Kaip matyti iš A. L. 2012-06-14 pareiškimo policijai, jį iš A. L. žodžių surašė policijos pareigūnė, apylinkės inspektorė L. G.. Vėliau ta pati L. G. surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismo posėdžio metu į teisėjo klausimą kokie jos santykiai su pažeidėju, atsakė, jog geri. Tačiau taip nėra. Tarp jo ir L. G. yra priešiški santykiai. Jis ne kartą skundė jos veiksmus Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, Klaipėdos apskrities VPK viršininkui, Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Dėl L. G. veiksmų vyko teisminės bylos bei tarnybiniai patikrinimai. Jis buvo jos nemalonumų priežastis. Neatsitiktinai teismo posėdžio metu L. G. pavadino jį konfliktišku. Todėl ji taip pat buvo suinteresuota patraukti jį administracinėn atsakomybėn, kas ir nutiko. Pažymėtina, kad A. L. savo 2012-06-14 pareiškime policijai neprašė patraukti jį administracinėn ar bet kokiai kitai atsakomybėn. Ji tik prašė jį įspėti. Tuo tarpu L. G. inicijavo administracinio teisės pažeidimo bylą.

Toliau apeliantas savo skundą grindžia tuo, kad 2012-12-14 teismo posėdyje teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog tarp jo ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios L. G. yra priešiški santykiai (skundai administraciniam teismui, skundai Klaipėdos apskrities VPK, Policijos departamentui, kitoms institucijoms bei atsakymai). Deja, visi šie dokumentai teismo net nebuvo vertinami. Įvertinęs šiuos dokumentus, teismas galėjo priimti ir kitokį procesinį sprendimą. Teismas pripažino, kad jis A. L. atžvilgiu vartojo įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius. Tačiau teismas nenurodė kokius konkrečiai žodžius jis laiko necenzūriniais. Jeigu teismas laiko necenzūriniais žodžius, kuriuos A. L. nurodė apklausos policijoje metu, ar teismo posėdžio metu, tokia išvada būtų nepagrįsta, nes visi ten nurodyti žodžiai nėra necenzūriniai. Galbūt A. L. laiko juos įžeidžiančiais, bet jie visi yra literatūriniai.

Šiuo atveju viešoji tvarka ir žmonių rimtis pažeisti nebuvo. Pokalbis, kuriame dalyvavo A. L., Ž. G. ir jis, buvo iš anksto suplanuotas. Sodininkų bendrijos pirmininkas Ž. G. buvo iš anksto pakviestas būtent susidariusiai situacijai dėl žemės sklypų ribos aptarti. Įvyko trijų suinteresuotų asmenų pokalbis. Be abejo, jis nesutiko su jų reikalavimais nustoti ardytis dėl jo nuosavybės (žemės sklypo dalies) užgrobimo, be abejo, jis reiškė nepasitenkinimą dėl dirbamo žemės sklypo dalies praradimo. Šį pokalbį galėjo girdėti tik liudytojai M. B. ir K. Č., tačiau jie abu teisme nurodė, kad jis necenzūrinių žodžių nevartojo. Atvirkščiai, M. B. nurodė, kad pati A. L. ant jo šaukė. Bet kuriuo atveju viešoji tvarka ir žmonių (nesančių) rimtis nebuvo pažeista. Todėl apie nedidelį chuliganizmą negali būti ir kalbos.

Apeliantas pažymi, kad kaip teisingai nustatė teismas, jo nesutarimai su A. L. yra dėl žemės sklypų ribų. Tai yra civilinio pobūdžio ginčas. Kaip jau minėjo, jis reiškia nepasitenkinimą dėl savo nuosavybės praradimo (sklypo dalies praradimo). Šį nepasitenkinimą jis reiškė ne iš chuliganiškų paskatų, ne be priežasties, o dėl jo nuosavybės užgrobimo. Apelianto įsitikinimu, teismas neteisingai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes ir visapusiškai bylos neišnagrinėjo bei taip pažeidė ATPK 301 str. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad apeliantas pagrįstai yra nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. už nedidelį chuliganizmą, jo kaltė padarius šį teisės pažeidimą yra įrodyta visiškai.

Apeliantas skunde akcentuoja, kad jis A. L. atžvilgiu nevartojo įžeidžiančių bei necenzūrinių žodžių. Tačiau tokius jo teiginius visiškai paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Apelianto skundo argumentai apie tai, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes ir visapusiškai bylos neišnagrinėjo bei taip pažeidė ATPK 301 str. reikalavimus, taip pat yra nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.

Konstatuotina, kad byloje surinkti įrodymai neginčijamai įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. M. padarė jam inkriminuotą administracinės teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2012-06-07 apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), tai yra viešoje vietoje, Ž. G. akivaizdoje, A. L. atžvilgiu vartojo įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius.

Šiuo atveju įrodymų visumą sudaro Administracinio teisės pažeidimo 2012-07-10 protokolas, 2012-06-14 protokolas-pareiškimas, vyr. patrulės L. G. 2012-07-10 tarnybinis pranešimas, liudytojų A. L., Ž. G., L. G. parodymai duoti apylinkės teisme.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme buvo apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M., jam buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, išdėstyti savo poziciją dėl inkriminuoto pažeidimo, be to, jo teises bei interesus taip pat padėjo užtikrinti jo atstovas advokatas L. Z.. Apylinkės teisme taip pat buvo apklausti liudytojai M. B. ir K. Č. (b. l. 33, 36-37, 46-47, 73-76), kurie davė apeliantui palankius paaiškinimus. Tačiau apylinkės teismas savo nutarime išsamiai pasisakė, kodėl nesiremia šių liudytojų parodymais. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais sutinka ir jų nebeatkartoja.

Apygardos teismas sprendžia, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. Tai, kad apeliantas pateikia savo įvykio versiją ir aiškina, jog A. L. atžvilgiu nevartojo įžeidžiančių ir necenzūrinių, bei tai, kad A. L. jo išsakytus žodžius laiko įžeidžiančiais, bet jie visi yra literatūriniai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti niekaip kitaip tik kaip pažeidėjo gynybinės pozicijos ir siekimo išvengti administracinės atsakomybės.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad R. M. 2012-06-07 apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), tai yra viešoje vietoje, Ž. G. akivaizdoje, A. L. atžvilgiu vartojo įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius.

Apeliantas savo skunde dėsto daug argumentų apie tai, kad jo nesutarimai su A. L. yra dėl žemės sklypų ribų. Tačiau šie skundo argumentai, sprendžiant klausimą, ar jo veiksmuose yra nedidelio chuliganizmo pažeidimo sudėtis, nėra teisiškai reikšmingi. Pažymėtina, kad esamas ginčas dėl žemės sklypų ribų negali pateisinti viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, A. L. atžvilgiu pavartotų įžeidžiančių bei necenzūrinių žodžių.

Pažeidėjas taip pat nurodo daug teiginių apie tai, kad 2012-12-14 teismo posėdyje buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog tarp jo ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios L. G. yra priešiški santykiai (skundai administraciniam teismui, skundai Klaipėdos apskrities VPK, policijos departamentui, kitoms institucijoms bei atsakymai), tačiau jie liko neįvertinti.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog R. M. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo padarytu vertinimu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį R. M. ir liudytoją K. Č. sieja draugystės ryšiai. Be to, liudytoja M. B. įvykio metu dirbo pas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Todėl Apygardos teismas sutinka, kad vadovautis šių liudytojų parodymais būtų neobjektyvu, kadangi šie liudytojai suinteresuoti liudyti pažeidėjo naudai. Tuo tarpu A. L. ir liudytojo Ž. G. nesieja jokie asmeniniai santykiai. Kartu paminėtina, kad esminiai įrodymai byloje laikytini liudytojų A. L. ir Ž. G. parodymai. Todėl šiuo atveju visi apelianto nurodomi motyvai dėl administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios L. G. galimo šališkumo neturi įtakos sprendžiant R. M. kaltės klausimą.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą ir R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.