- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-03
- Bylos Nr.
- 1-2425-673/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48530-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- V. N.
- Kaltinamasis
- G. S.
- Advokatai
- Rima Šmigelskytė, Rasa Kalkauskienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.3.5Ribotas pakaltinamumas (BK 18 str.)
nukentėjusiosios V. N. įgaliotai atstovei pagal įstatymą - Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. R. ir įgaliotai atstovei advokatei Rasai Kalkauskienei,
neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2021 m. spalio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį – paskirta 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 161 straipsnio 2 dalyje (vaiko nugirdymu), 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje (pasikėsinimu išžaginti nepilnametį asmenį) padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2022 m. gruodžio 26 d., laikotarpiu nuo 18.00 iki 19.00 val., G. S., viešoje vietoje, namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinėje, žinodamas ir suprasdamas, kad V. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., nėra sulaukusi pilnametystės ir yra vaikas, tyčia davė pastarajai ir kartu su ja vartojo savo atsineštą alkoholinį gėrimą – brendį, dėl ko nukentėjusioji apsvaigo, tai yra ją nugirdė (22.03 val. V. N. kraujyje nustatyta ne mažiau 1,25 promilių, šlapime - ne mažiau 1,93 promilių alkoholio koncentracija).
Be to, G. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš karto po V. N. nugirdymo, tai yra 2022 m. gruodžio 26 d. apie 19.30 val., žinodamas, kad V. N., gim. (duomenys neskelbtini)m., yra nepilnametė, suprasdamas, kad ji yra neblaivi ir dėl to yra bejėgiškoje būklėje, pasinaudodamas šia nukentėjusiosios būkle, užnešė ją į (duomenys neskelbtini) namo trečio aukšto koridorių, paguldė ant grindų prie balkono durų, numovė V. N. kelnes ir kelnaites, užsigulė ją savo kūnu ir pasikėsino su ja atlikti prievartinį lytinį aktą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi jo veiksmus pamatė ir nutraukė kiti asmenys.
Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad žinojo, jog nukentėjusioji yra nepilnametė. Manė, kad su ja draugauja. 2022 m. gruodžio 26 d., galimai nuo 18.00 iki 19.00 val., (duomenys neskelbtini) laiptinėje, žinodamas ir suprasdamas, kad V. N. yra nepilnametė, davė pastarajai jo atsineštą brendį ir kartu su V. gėrė. Matė, kad nukentėjusioji stipriai apsvaigo. Pripažįsta, kad nukentėjusiąją nugirdė. Po to, galimai apie 19.30 val., žinodamas, kad V. N. nepilnametė, matydamas, kad ji apsvaigusi ir yra bejėgė, užnešė ją į trečio aukšto koridorių, paguldė ant grindų prie balkono durų, numovė V. N. kelnes ir kelnaites, užsigulė ją ir pasikėsino su ja atlikti lytinį aktą, tačiau lytinis aktas neįvyko, nes atbėgo V. mama. Pripažįsta, kad pasinaudojo V. bejėgiškumu dėl jos amžiaus ir apsvaigimo nuo alkoholio. V. atsiprašė, labai galisi. Sumokėjo už vaistus viso 70 Eur. Viskas įvyko per jo girtumą. Tai buvo jo pirmas bandymas atlikti lytinį aktą. Jo paties mama ir tėvas neaugino. Žino, kad ekspertizės akte jis yra pripažintas ribotai pakaltinamu. Sutiktų atlyginti nukentėjusiajai civilinį ieškinį iki 2000 Eur. Dirba, praeitą mėn. gavo apie 700 Eur. Gyvena nuomojamame bute, moka apie 200 Eur mokesčių už butą, gyvena su jį globojančia 30 metų moterimi.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais bei bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji V. N., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad vakare, apie 18 val., susitiko su draugu G., kuris jai pasiūlė išgerti, turėjo nugertą butelį. Dėl išgerto alkoholio ji užmigo ir atsibudo ligoninėje Kaune. Su G. susipažino per „Facebook“, ji jam sakė, kad jai yra 14 metų, nors buvo 13, o jis sakė, kad jam 16 metų, abu susirašinėjo. Po to draugai jai pasakė, kad jam 18 metų. Susitikę jie sėdėdavo laiptinėje arba lauke, susitikdavo beveik kiekvieną dieną. Kai susitiko su G. 2022 m. gruodžio 25 d., ji žinojo, kad gers, bet nežinojo, kad pasigers. Nuo antro gurkšnio jai pasidarė silpna. Jis nieko nesakė ką veiks kartu susitikę, sakė „gersim“ ir tiek. Gėrė jos namo laiptinėje, apačioje. Prisimena, kad davė jam bučkį, jis ją paėmė, sakė jam paleisti, tada išėjo į lauką, bet ją ten sumėtė. Nieko neatsimena, tik kad atsibudo greitosios automobilyje, jos visko klausinėjo, ji pradėjo verkti. Mama buvo kartu. Nežino, kodėl pradėjo verkti, galvojo apie G., kodėl čia atsidūrė, gal per daug išgėrė. Mama sakė, kad matė, kaip jis ant jos gulėjo nuogas. Nepatikėjo, kad jis galėtų taip padaryti. Kai ji išėjo iš ligoninėsG. G. jai parašė, kad nėra to daręs, kad nėra turėjęs lytinių santykių, kad tai buvo pirmas kartas, kai su ja gėrė, pirmi lytiniai santykiai. Jai išėjus iš ligoninės jis rašė per „Messenger“, tačiau ji buvo labai pikta ant jo, beveik nieko nesirašinėjo su juo, jis G. G. buvo atėjęs, atnešė gėlių ir meškutį, apsiverkė, atsiprašinėjo, sakė „atsiprašau, tai buvo mano pirmas kartas“, atsiprašė ir jos mamos. Anksčiau su G. apie lytinius santykius nebuvo kalbėję, lytinių santykių G. G. anksčiau jos kūno nelietė, tik yra bučiavęs į lūpas. Iki įvykio jie bendravo porą savaičių. Brendžio išgėrė pusę butelio, kokios talpos butelis buvo nežino (1 t., b. l. 74-81).
Liudytoja G. N. parodė, kad 2022 m gruodžio 26 d. apie 18.00 val., dukra V. paprašė išleisti į laiptinę susitikti su G.. Leido, nes jie susitikinėjo prie laiptinės ir anksčiau. G. nepasitikėjo, žinojo, kad jis yra vyresnis už V., todėl paprašė dukros M. nueiti pasižiūrėti, kur yra V.. M. po 5 minučių grįžo ir pasakė, kad V. su G. sėdi laiptinės pirmame aukšte ir kalbasi. Po 19 val. sūnus J. išėjo į parduotuvę ir po kokio pusvalandžio grįžęs pasakė, kad G. G. yra užgulęs V.. Tada ji greitai puolė bėgti į lauką, bet J. pasakė, kad jie laiptinėje prie balkono. Išbėgusi į laiptinę pamatė, G. G. nuogas, visiškai nusirengęs guli ant V.. Puolė G. ir jį nustūmė nuo G. G. puolė rengtis, tada pamatė, kad V. su nusmauktomis kelnėmis ir kelnaitėmis, be maikutės, liemenėlė buvo pakelta. Pamatė, kad V. yra be sąmonės. Sūnus J. tuo metu taip pat buvo laiptinėje ir pradėjo skambinti pagalbos telefonu, o ji bandė gaivinti G. G. tuo metu baiginėjo rengtis. Atsiliepus pagalbos dispečerei ji perėmė telefoną iš J. ir kalbėjo, G. G. bandė bėgti. Ji viena ranka jį stvėrė, kad nepabėgtu, J. laikė duris ir padėjo laikyti G.. Išgirdęs jos šauksmą ir triukšmą laiptinėje išėjo kaimynas J., kuris gyvena šalia. Bekalbant su pagalbos centro dispečere G. pavyko ištrūkti ir pabėgti. Jai tik priėjus ir nustūmus G., jis iš karto pradėjo sakyti, kad V. blaivi. Būdama labai išsigandusi ir įtūžusi dėl pamatyto vaizdo ji iš karto net nesuprato, kad V. gali būti girta. Pradėjus ją purtyti pamatė, kad dukra nereaguoja ir tada kvietė pagalbą. G. G. ištrūko ir pabėgo su J. V. parnešė namo. Atvažiavo greitoji pagalba ir V. skubiai išvežė į priėmimo skyrių, nes nesuprato nuo ko ji yra praradusi sąmonę. Priėmimo skyriuje V. po sulašintų medikamentų šiek tiek atsigavo. Tuo metu buvo jau atvažiavę policijos pareigūnai. Atsigavusi V. policijos pareigūnams pasakė, kad gėrė likerį, kurį G. G.. Policijos pareigūnai V. nustatė 1.25 promilių girtumą. Paaiškinus policijos pareigūnams ir medicinos darbuotojams kas buvo laiptinėje, buvo nuspręsta V. vežti į Kauno klinikas detalesnei apžiūrai, V. buvo paguldyta į vaikų ligų kliniką. Kai grįžo namo, sūnus J. jai pasakė, kad kai jis išėjo į parduotuvę, laiptinėje matė, G. G. laiptais į viršų nešė V., bet jis nieko blogo nepagalvojo, o kai grįžo iš parduotuvės, laiptinės trečiame aukšte, prie balkono (apie 3 metrai nuo jų buto) jis pamatė nuogą G. užgulusį V.. Dukra V. su G. susipažino per programėlę „Snapchat“ prieš savaitę iki įvykio, jie susitikdavoG. G. V. buvo atnešęs saldainių ir gėlių, susitikimai vykdavo laiptinėje. Mano, kad G. G. sumanė nugirdyti V. ir ja G. G. žinojo kiek V. metų, o jis pats savo metus melavo, net tada, kai ji kalbėjo telefonu ir šaukė, kad jam bus blogai už tokį jo elgesį, G. G. sakė, kad jam 14 metų, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kurioje mokosi ir V.. Dukra apie tą vakarą negali nieko daug pasakyti, nes teigia, kad neprisimena, prisimena tik, kad gėrė G. atsineštą likerį, kuris buvo nugertame butelyje, bet neprisimena, kaip atsirado trečiame aukšte ir kas įvyko (1 t., b. l. 83-84).
Liudytojas J. N., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2022 m. gruodžio 26 d. vakare, (duomenys neskelbtini), matė, kaip G. G. nešė V. ant rankų iš 2 aukšto į 3 aukštą. V. buvo su rūbaisG. G. taip pat buvo apsirengęs. Galvojo, kad jie juokauja, todėl nesikišo. Nuo jų buto durų už kokių 6 metrų yra balkonas. Ten, kur jie buvo, nėra apšvietimo. Kai grįžęs iš parduotuvės jis atidarė koridoriaus duris, užsidegė šviesa ir atsispindėjo. Prie V. su G. jis nebuvo priėjęs, matė iš 2 metrų atstumo. V. buvo be rūbų, G. G. tik su marškinėliais. V. buvo užsimerkus, komos būsenoje. G. G. atliko kokius veiksmus nematė, matė, kad jis gulėjo ant V.. G. G. jį pamatė - atsistojo, o kai uždarė duris - vėl atsigulė. Kai tik jis apie tai pasakė mamai, ši iš karto išėjo, pakvietė ir jį, jis bandė kviesti pagalbą, su mama bandė sulaikyti G., bet šis pabėgo. Matė, G. G. bandė V. pastatyti, bet ji nereagavo, buvo be rūbų, G. G. ją aprengė. Pirma atvažiavo greitoji. V. gulėjo koridoriuje, mama bandė ją gaivinti. V. bandė kažką neaiškiai sakyti. Po to V. išvežė į Kauno G. G. bandė susisiekti su jais, atsiprašinėdavo V., sakė, kad jam atleistų, kad jam nieko nebūtų, nešė gėles ir dovanas, prie dovanų buvo atnešęs 50 eurų G. G. pasakojo draugams apie šį įvykį, sakė, kad prigirdė mergaitę ir bandė išprievartauti. V. nelabai ką prisimena apie šį įvykį. Ant V. kūno sužalojimų nebuvo, tik, kai ją parsinešė į kambarį, kol laukė greitosios, jos žandai abejose pusėse buvo G. G. žinojo kiek V. metų, ji pati jam pasakė. Ir G. G. sakė, kad žinojo. V. pasakojo, G. G. atsinešė degtinės ir ji gėrė, ką veikė laiptinėje – nepasakojo, nes neprisiminė (1 t., b. l. 91-94).
Liudytojas L. J. parodė, kad G. S. pažįsta, bet su juo nebendrauja, tik susitikę pasisveikina, persimeta keliais žodžiais ir G. G. kažkada minėjo, kad bendrauja su kažkokia V., bet tiksliai nesuprato, ar ji pana ar šiaip draugė. Pats G. S. to nesakė, bet po Naujų metų kažkas jam sakė, kad G. S. neva išprievartavo ar bandė išprievartauti nepilnametę, tačiau kas ir kaip jis tiksliai nežino. G. G. jam minėjo, kad jam reikės eiti į policija, nes buvo bajerių, o kokių bajerių - nesakė, jis ir neklausė (1 t., b. l. 102-103).
Liudytojas A. J. parodė, kad šalia jo buto esančiame bute gyvena kaimynai N., tai yra mama G. N. su savo vaikais J., V. ir M.. 2022 m. gruodžio 26 d. vakare išgirdo vestibiulyje, kuris yra už koridoriaus durų, triukšmą, girdėjosi G. balsas. Išėjęs į koridorių ir atidaręs duris į vestibiulį pamatė nepažįstamą vaikinuką, kuris ant grindų prie pat durų padėjo V.. G. N. stvėrė vaikinuką ir pradėjo su juo tampytis, suprato, kad ji norėjo jį sulaikyti. Kadangi dėl savo amžiaus ir sveikatos negalėjo niekuo padėti - nuėjo į savo butą. Neužilgo į koridorių grįžo kaimynai G. su J., kurie V. nunešė į butą. Matė, kad V. buvo su rūbeliais, lyg treningais kažkokiais, be striukės ir be batų. Žino, kad po to buvo atvažiavusi greitoji pagalba, nes pravėręs duris matė, kaip V. J. ir medicinos seselė, paėmę per juosmenį ir užsidėję jos rankas ant pečių, išvedė iš koridoriaus, suprato, kad veš į ligoninę. Kas tiksliai įvyko namo laiptinės vestibiulyje, nematė. Kaimynė G. kitą dieną pasakė, kad J. vestibiulyje prie balkono pamatė ant V. gulintį vaikiną, minėjo, kad V. buvo nurengta (1 t., b. l. 99-100).
Liudytojas D. N. parodė, kad G. S. pažįsta, nes anksčiau bendravo su jo broliu G.. Su G. jokių bendrų reikalų ar veiklų neturėjo ir neturi. 2022 m. gruodžio mėn. iš sesers V. sužinojo, kad ji neva su G. S. draugauja. Daugiau apie tai nekalbėjo, nes nebuvo įdomu. G. ir V. yra matęs kartu mieste prie Kalėdinės eglės šventiniu laikotarpiu. Ar G. sakė V. amžių - neprisimena, gal ir sakė. Per Šv. Kalėdas buvo pas brolį P. K., po švenčių į Kėdainius grįžo antrą Kalėdų dieną kartu su mama, kai ji atvežė V. į Kauno klinikas dėl apsinuodijimo alkoholiu. Dar mama pasakė, G. G. bandė išprievartauti V.. Kaip kas buvo nesakė, o jei sakė, tai jam tai nebuvo aktualu, į tai nesigilino. Po įvykio su G. nekalbėjo, bendrų draugų neturi (1 t., b. l. 109-110).
2022 m. gruodžio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 26 d. apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), trečio aukšto laiptinėje, prie balkono durų, buvo rasta ant grindų gulinti mažametė V. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri buvo su nusmauktomis kelnėmis ir apatinėmis kelnaitėmis, šalia jos gulėjo nuogas G. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. V. N. buvo pristatyta į VšĮ Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių, G. S. pabėgo. Priėmimo skyriuje apžiūrėjus V. N. jokių išorinių kūno sužalojimų nenustatyta, ji išvežta į LSMUL Kauno klinikas gydytojo ginekologo apžiūrai. Alkotesteriu jai nustatytas 1,25 promilių girtumas, paimtas šlapimas narkotinių medžiagų vartojimo testui atlikti (1 t., b. l. 1-12).
Globos namų „Užuovėja“ pateiktoje vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad pasak V. N., ji seksualinį smurtą galėjo patirti iš pažįstamo vaikino G., tačiau teigia šios situacijos aplinkybių neprisimenanti („nieko neprisimenu, gėriau, komoj buvau“). V. pasakojimai apie seksualinio smurto patirtį bei pasakojimų turinį atitinkančios emocinės reakcijos leidžia daryti prielaidą apie mergaitės galimai patirtą seksualinę prievartą iš kelių asmenų. Siekiant tiksliau įvertinti situaciją, svarbu remtis V. apklausų duomenimis, iš kitų šaltinių gauta informacija, taip pat rinkti objektyvius duomenis bei užtikrinti ilgalaikį mergaitės santykį su psichologu, kuriam ji jaustųsi saugi atsiverti (1 t., b. l. 113-116).
Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2022 m. gruodžio 26 d. 22.03 val. V. N. nustatytas 1,25 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 160-161).
Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas V. N. mobilaus ryšio telefonas, kuriame rastas susirašinėjimas su kontaktu „G. G.“. Susirašinėjimas prasideda 2023 m. sausio 9 d., o baigiasi 2023 m. sausio 19 G. G. V. rašo: „Rimtai net tavęs neprievartavau“, „ir po tavęs neturėjau panos“, o V. atrašo: „ble kaip ne? jei mama pagavo tave kaip tu gulėjai ant manęs nuogas;Ddd“, G. G. atrašo: „nu bet aš tavęs neprievartavau, o tu man leidai“, V.: „nihuja nes komoj buvau“, G. G. rašo: „gi pati kelnes nusimei, o aš pats. Nes dar tavęs kiek pamenu klausiau ar tikrai leidi sakai taip 3 kartus klausiau“, o V. atrašo: „zodziu bbd as“ (1 t., b. l. 168-169, 170-188).
Iš VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties pagalbos kvietimo įrašo matyti, kad 2022 m. gruodžio 26 d. kviesta pagalba į (duomenys neskelbtini), nes sūnus eidamas pamatė, jog bandyta išprievartauti dukrą, kuri šiuo metu be sąmonės (1 t., b. l. 191-196).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus išvadoje Nr. G2843/2022(02) nurodyta, kad V. N. konstatuoti tik seni, sugiję sužalojimai. Taip pat konstatuotas (duomenys neskelbtini).Tepinėliuose spermos nerasta (2 t., b. l. 7-9).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje nurodyta, kad V. N. šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 1,93 promilės etilo alkoholio (2 t., b. l. 10).
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje buvo nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 26 d., laikotarpiu nuo 18.00 iki 19.00 val., G. S., viešoje vietoje, namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinėje, žinodamas ir suprasdamas, kad V. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., nėra sulaukusi pilnametystės ir yra vaikas, tyčia davė pastarajai ir kartu su ja vartojo savo atsineštą alkoholinį gėrimą – brendį, dėl ko nukentėjusioji apsvaigo, tai yra ją nugirdė (22.03 val. V. N. kraujyje nustatyta ne mažiau 1,25 promilių, šlapime - ne mažiau 1,93 promilių alkoholio koncentracija). Be to, G. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš karto po V. N. nugirdymo, tai yra 2022 m. gruodžio 26 d. apie 19.30 val., žinodamas, kad V. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra nepilnametė, suprasdamas, kad ji yra neblaivi ir dėl to yra bejėgiškoje būklėje, pasinaudodamas šia nukentėjusiosios būkle, užnešė ją į (duomenys neskelbtini) namo trečio aukšto koridorių, kur paguldė ant grindų prie balkono durų, numovė V. N. kelnes ir kelnaites, užsigulė ją savo kūnu ir pasikėsino su ja atlikti prievartinį lytinį aktą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi jo veiksmus pamatė ir nutraukė kiti asmenys.
Pagal BK 161 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas nugirdė vaiką. Nugirdymas objektyviai gali pasireikšti tiek vaiko skatinimu (įkalbinėjant, raginant, siūlant ar pan.), tiek ir privertimu gerti svaigiuosius gėrimus. Veika laikoma baigta, kai asmuo apsvaigsta. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad vaikui duoda svaigiųjų gėrimų, numatyti vaiko apsvaigimą ir to norėti. Aplinkybę, kad girdomas asmuo yra vaikas, kaltininkas turi žinoti.
BK 149 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris lytiškai santykiavo su nepilnamečiu asmeniu prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Asmuo laikomas nepilnamečiu ir veika kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, jei išžaginimo metu jam nebuvo suėję aštuoniolika metų ir kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra nepilnametis arba pagal bylos aplinkybes turėjo ir galėjo tai suvokti. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia lytiniu santykiavimu prieš nepilnamečio asmens valią, esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo būdui: 1) panaudojant fizinį smurtą, 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, 3) kitaip atimant galimybę priešintis, 4) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.
Pasikėsinimas (BK 22 str. 1 d.) pripažįstamas toks veikimas ar neveikimas, kai tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, tačiau nebaigiamas dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
Kaltinamasis G. S. pripažino, kad žinodamas, jog nukentėjusioji nepilnametė, atsinešė ir pasiūlė jai gerti stiprų alkoholinį gėrimą, kurį nepilnametė gėrė ir, kaip pripažino kaltinamasis, stipriai apsvaigo, negalėjo net pati paeiti. Taip pat kaltinamasis prisipažino, kad suvokdamas, jog nukentėjusioji yra apsvaigusi, užnešė ją į trečią aukštą paguldė tamsesnėje vietoje prie balkono durų, nurengė kelnes ir kelnaites, apsinuogino pats ir siekė lytiškai natūraliai santykiauti su jam žinomai nepilnamete nukentėjusiąja prieš jos valią, nes nukentėjusioji dėl apsvaigimo nuo alkoholio negalėjo nei išreikšti savo valios, nei pasipriešinti su ja atliekamiems veiksmams, tai yra buvo nustatyta, kad lytiškai santykiauti kaltinamasis siekė pasinaudodamas jam suvokiama bejėgiška stipriai nuo alkoholio apsvaigusios nukentėjusiosios būkle, kai nukentėjusioji negalėjo adekvačiai reaguoti į kaltinamojo nusikalstamus ketinimus, tačiau savo nusikalstamų ketinimų nebaigė, nes atbėgo ir tam sutrukdė nukentėjusiosios mama. Duomenų, kad kaltinamasis nugirdė nepilnametę nukentėjusiąją turėdamas išankstinę tyčią su ja lytiškai santykiauti – nėra, todėl nėra pagrindo jo veikos kvalifikuoti pagal požymį „kitaip atimdamas galimybę priešintis“.
Kaltinamojo kaltė buvo įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kitais ištirtais rašytiniais įrodymais.
Nepilnametė nukentėjusioji V. N. parodė, kad kaltinamasis, kuris žinojo, kad ji yra nepilnametė, atsinešė ir pasiūlė jai gerti stiprų alkoholinį gėrimą, kurį kartu gėrė, dėl ko ji apsvaigo ir pabudo tik ligoninėje, apie įvykį nieko neprisimena, tik mama jai pasakė, kad matė, kaip kaltinamasis gulėjo ant jos nuogas.
Liudytoja G. N. – nukentėjusiosios V. N. mama, parodė, kad išleido dukrą susitikti su kaltinamuoju, kuris žinojo apie V. amžių, o kai iš parduotuvės grįžęs sūnus J. pasakė, kad nuogas kaltinamasis yra užgulęs V., išbėgusi į laiptinę pamatė, kad nuogas kaltinamasis guli ant V.. Puolė ir kaltinamąjį nustūmė nuo V., kuri buvo su nusmauktomis kelnėmis ir kelnaitėmis. V. buvo be sąmonės. Kaltinamasis pabėgo. Būdama labai išsigandusi ir įtūžusi dėl pamatyto vaizdo ji iš karto net nesuprato, kad V. gali būti girta. Pradėjusi ją purtyti pamatė, kad dukra nereaguoja. Dukra buvo išvežta į ligoninę, kur šiek tiek atsigavo po sulašintų medikamentų. Policijos pareigūnams V. prisipažino, kad gėrė kaltinamojo atsineštą alkoholį. Dukrai buvo nustatytas 1.25 promilių girtumas. V. tik atsiminė, kad gėrė kaltinamojo atsineštą alkoholį, daugiau apie įvykį nieko neprisiminė.
Liudytojas J. N., patvirtino, kad pamatė laiptinėje gulinčią savo seserį V., kuri buvo be rūbų, o ant jos buvo atsigulęs kaltinamasis, kuris buvo tik su marškinėliais. Matė, kad V. buvo užsimerkus, komos būsenoje. Apie tai jis pasakė mamai, kuri bėgo pas V., kvietė pagalbą, bandė kaltinamąjį sulaikyti, bet šis pabėgo. Mama bandė gaivinti V., kuri kažką bandė neaiškiai sakyti. V. buvo išvežta į ligoninę. Po to kaltinamasis bandė susisiekti su jais, atsiprašinėdavo V., nešė gėles ir dovanas, buvo atnešęs pinigų vaistams. Žino, kad kaltinamasis pasakojo draugams apie šį įvykį, sakė, kad prigirdė mergaitę ir bandė „išprievartauti“. Kaltinamasis žinojo kiek V. metų. V pasakojo, G. G. atsinešė degtinės ir ji gėrė, o ką veikė laiptinėje – neprisiminė.
Liudytojas A. J. parodė, kad yra nukentėjusiosios kaimynes ir išgirdęs triukšmą išėjo į laiptinę, Matė, kad G. N. bandė sulaikyti kažkokį vaikinuką. Dėl sveikatos būklės ir amžiaus nesikišo, nuėjo namo, tačiau dar matė, kaip G. su J. nešė V. į namus. Žino, kad buvo atvažiavusi greitoji pagalba. Kaimynė G. kitą dieną pasakė, kad J. vestibiulyje prie balkono pamatė ant V. gulintį vaikiną, minėjo, kad V. buvo nurengta.
Liudytojas D. N. – nukentėjusiosios brolis, parodė, kad galimai kaltinamajam buvo pasakęs - koks yra sesers V. amžius. Iš V. žinojo, kad jie, neva, draugauja su kaltinamuoju. Žino, kad dėl apsinuodijimo alkoholiu V. buvo nuvežta į klinikas, o mama jam pasakė, kad kaltinamasis bandė „išprievartauti“ V..
2022 m. gruodžio 26 d. 22.03 val. alkotesteriu V. N. nustatytas 1,25 promilių neblaivumas, o atlikus toksikologijos tyrimą šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 1,93 promilės etilo alkoholio.
Iš VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties pagalbos kvietimo įrašo matyti, kad 2022 m. gruodžio 26 d. buvo kviesta pagalba į (duomenys neskelbtini), motyvuojant, kad sūnus eidamas pamatė, jog bandyta išprievartauti dukrą, kuri šiuo metu be sąmonės.
Teismo medicinos specialisto išvadoje nukentėjusiajai prievartinio pobūdžio sužalojimai, padaryti įvykio metu, konstatuoti nebuvo, tepinėliuose spermos rasta nebuvo, kas nepaneigia, jog nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje.
Iš susirašinėjimų žinučių tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo matyti, kad nukentėjusioji kaltinamajam atrašo, kad jos sutikimo atlikti seksualinio pobūdžio veiksmus kaltinamasis gauti negalėjo, nes ji buvo „komoje“ .
Globos namų „Užuovėja“ psichologės pateiktoje vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad pasak nukentėjusiosios V. N., ji neprisimena kaltinamojo su atliktų veiksmų, vis dar laiko kaltinamąjį savo draugu. V. pasakojimai apie seksualinio smurto patirtį bei pasakojimų turinį atitinkančios emocinės reakcijos leidžia daryti prielaidą, kad mergaitė galimai patyrė seksualinę prievartą ir iš kitų asmenų, tame tarpe ir po kaltinime nurodyto laiko (1 t., b. l. 113-116).
Taigi įrodymų visuma buvo nustatyta, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tyčinį baigtą, nes nukentėjusioji apsvaigo nuo kaltinamojo duoto jai gerti alkoholio - baudžiamąjį nusižengimą ir pasikėsino padaryti tyčinį sunkų nusikaltimą, tai yra siekė lytiškai santykiauti su stipriai apsvaigusia nuo alkoholio - todėl jam suvokiamai esančia bejėgiškoje būklėje nepilnametė, tačiau nusikaltimo nebaigė ne dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.
Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. S. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 161 straipsnio 2 dalyje (vaiko nugirdymas) ir nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje bei BK 149 straipsnio 3 dalyje (pasikėsinimas išžaginti nepilnametį asmenį).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi, atlygino turtinę žalą ir nusikalstamą veiką padarė būdamas ribotai pakaltinamu.
Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padarė baigtą baudžiamąjį nusižengimą ir pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą; į atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes; į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas vieną kartą už nesunkų nusikaltimą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, dirba, registruotas VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos skyriuje dėl lengvo protinio atsilikimo, reikšmingo elgesio sutrikimo, reikalaujančio dėmesio ir gydymo.
Teismo psichiatrijos/psichologijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-271/2023 nurodyta, kad galimos nusikalstamos veikos padarymo metu (2022 m. gruodžio 26 d.) ir šiuo metu tiriamajam G. S. konstatuojamas psichikos sutrikimas - lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1); nusikalstamos veikos įvykdymo metu tiriamasis G. S. negalėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Šiuo metu tiriamasis G. S. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; G. S. gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo ir teismo procese ir duoti parodymus. Dėl psichinės būsenos įtariamajam G. S. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones - ambulatorinį stebėjimą PSPC sąlygomis (2 t., b. l. 29, 30-33).
Atsižvelgiant į Psichiatrijos ekspertizės išvadą - kaltinamasis šioje byloje pripažintinas ribotai pakaltinamu (BK 18 str.) ir jam, kaip pasikėsinusiam padaryti sunkų nusikaltimą, todėl privalančiam atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 18 str. 3 d.), remiantis BK 59 straipsnio 11 dalimi, BK 54 straipsnio 3 dalimi, BK 57 straipsnio 2 dalimi, BK 62 straipsnio 2 dalies 4) punktu, už sunkų nusikaltimą skirtina švelnesnė nei straipsnio dispozicijoje numatyta bausmė – maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str. 2 d.), o už baudžiamąjį nusižengimą – mažesnė nei vidurkis laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str.), bausmes tarpusavyje subendrinat apėmimo būdu - griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 str. 5 d. 2 p.), subendrintą bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), ribotai pakaltinamam kaltinamajam neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau, atsižvelgiant į jo suvokimą - skiriant įpareigojimus ir draudimą, tame tarpe ir įpareigojimą teismo nuožiūra (BK 48 str. 4-6 d.).
Kardomosios priemonės.
Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo, jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (2 t., b. l. 72-75, 76-80).
Atsižvelgiant į tai, kad byla yra išnagrinėta, o be dokumento yra apsunkinta kaltinamojo galimybė dalyvauti socialiniame gyvenime, asmens tapatybės kortelė gali ir turi būti grąžinta kaltinamajam, kaip kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliekant galioti rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Civilinis ieškinys.
VGTP parinka nukentėjusiosios įgaliota atstovė advokatė R. Kalkauskienė teisme pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajai (2 t., b. l. 121-123), kurį palaikė, nors ir sutiko, kad ieškinys didokas, tačiau nurodė, jog mano, kad jis turėtų būti priteistas didesnis, nei prašė prokurorė, kadangi kaltinamasis yra sveikas ir dirbantis, turi remti mergaitę, kuri šiuo metu gyvena globos namuose.
Įstatyminė atstovė – Vaiko teisų apsaugos tarnybos atstovė ieškinį palaikė.
Prokurorė ir kaltinamojo gynėja prašė ieškinį mažinti iki 2000.
Kaltinamasis prašė ieškinį mažinti iki 1000-2000 Eur.
Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (CK 6.250). Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad kaltinamasis nugirdė nepilnametę nukentėjusiąją ir jai būnant bejėgiškoje būklėje dėl apsvaigimo - pasikėsino su ja lytiškai santykiauti, tai yra akivaizdu, kad kaltinamojo atneštas ir nukentėjusiosios pavartotas stirus alkoholis, pakenkė nepilnametės sveikatai, nes ji iš esmės buvo be sąmonės, buvo vežama į ligoninę, po to į Kauno klinikas, dėl kaltinamojo atliktų neteisėtų, tame tarpe ir seksualinio pobūdžio veiksmų, apie kuriuos nukentėjusiajai papasakojo jos šeimos naria, dėl kurių ji privalėjo dalyvauti ikiteisminiame tyrime, ne vienai dienai išvykti ir būti vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centre, nukentėjusioji turėjo jaustis ir jautėsi blogai, tiek pats įvykis, tiek jo atskleidimas ir tyrimas sukėlė nepilnametei stresą, emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, todėl visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta buvo.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad psichologinio įvertinimo metu (1 t., b. l. 113-115) atsiskleidė nepilnametės V. trauminiai išgyvenimai vaikystėje šeimoje, išgyvenimai dėl tėvų netinkamo elgesio, taip pat dėl draugų trūkumo, bendraklasių atstūmimo. Kaip nurodė psichologė, dėl tokių tarpasmeninių traumų V. sudėtinga tinkamai suvokti saugumą ir pavojų, ji įsitraukia į grėsmę jos saugumui keliančias situacijas, stokoja savisaugos ir kritiškumo kurdama santykius. Kaltinamąjį nukentėjusioji ir toliau laiko savo draugu nepaisant jo galimų neteisėtų veiksmų jos atžvilgiu. Taigi psichologai V. destrukcinį elgesį su savimi sieja su ilgalaikėmis jos vaikystės neigiamomis patirtimis. O dėl nepilnametės emocinio atsako į galimą seksualinę prievartą psichologė išvadoje nurodo, kad šioje byloje nagrinėjamo seksualinio smurto įvykio nukentėjusioji tvirtina neprisimenanti, tačiau pasakojo apie seksualinę prievartą, kuri nesusijusi su šioje byloje nagrinėjama nusikalstama veika ir kaltinamuoju.
Taigi sunkių pasekmių dėl šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai sukelta nebuvo, duomenų, kad nusikalstamos veikos pasekmės turės nukentėjusiajai galimą įvardinti neigiamą įtaką ateityje – nėra, sveikatos sutrikdymas, kaip jis suprantamas teismų praktikoje, padarytas nebuvo. Nors nukentėjusioji visiškai neprisimena kaltinamojo jos atžvilgiu atliktų seksualinio pobūdžio veiksmų, tačiau kaltinamasis, kuris, kaip matyti iš bylos medžiagos, nebuvo nukentėjusiajai visiškai nepažįstamas, kurį nukentėjusioji net laikė savo draugu, kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino, savo elgesį vertino labai kritiškai ir gailėjosi.
Kaltinamasis nėra sveikas, kaip tai buvo matyti ir teisiamojo posėdžio metu, pakankamai sunkiai formuluoja mintis, jam, kaip nurodyta Psichiatrijos-psichologijos ekspertizės akte (2 t., b. l. 30-33) - konstatuotas psichikos sutrikimas - lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo, dėl kurio psichiatrai kaltinamajam net rekomendavo skirti priverstinį gydymą, nes jis dėl savo psichikos nusikalstamus veiksmus suvokė ribotai.
Kaltinamasis dirba, gauna minimalias pajamas, tačiau jokio savo turto neturi, nuomojasi būtą, savo noru sumokėjo už nukentėjusiosios vaistus, atsiprašė nukentėjusiosios ir jos šeimos.
Teismas nustato, kad nukentėjusiajai atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 1000 Eur, nes toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos turinio pavojingumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, nurodytą sumą neturtinei žalai atlyginti priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajai, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).
Daiktiniai įrodymai.
V. N. kelnės ir kelnaitės, saugomos kartu su byla, siekiant nebetraumuoti nepilnametės nukentėjusiosios juos gražinant, teismo sprendimu nuosprendžiui įsiteisėjus paimtinos ir sunaikintinos. Trys kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, saugomi byloje, paliktini toliau saugoti byloje.
Proceso išlaidos.
Pašto išlaidos - 6,64 Eur.
VGTP tarnyba pateikė pažymą dėl 508,33 Eur (2023-09-18 Nr. APD-2023-13729) nukentėjusiosios atstovavimo teisinių pagalbos išlaidų priteisimo.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šioje byloje pripažįstamas ribotai pakaltinamu, į tai, kad procesas buvo baigtas sutrumpinus įrodymų tyrimą, į tai, kad iš ribotai pakaltinamo kaltinamojo nukentėjusiajai yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, kurio atlyginimas yra prioritetinė kaltinamojo pareiga, atsižvelgiant ir į kaltinamojo sudėtingą turtinę padėtį, nedaug galimą nepriteisti sumą viršijančios pašto išlaidos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios tiek dėl nukentėjusiosios privalomo atstovavimo, tiek ir dėl kaltinamojo gynybos, iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
G. S., remiantis Lietuvos Respublikos BK 18 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pripažinti baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 161 straipsnio 2 dalyje, ir nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje, padariusį esant ribotai pakaltinamam, ir nuteisti:
- pagal BK 161 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo – narkotines/psichotropines medžiagas) ir įpareigojant dėl savo psichikos būsenos gydytis ambulatoriškai pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis;
- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 149 straipsnio 3 dalį - pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 62 straipsnio 2 dalies 4) punktą - 2 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo – narkotines/psichotropines medžiagas) ir įpareigojant dėl savo psichikos būsenos gydytis ambulatoriškai pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis;
remiantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti jas tarpusavyje apimant – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti - 2 metų laisvės apribojimą, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo – narkotines/psichotropines medžiagas) ir įpareigojant dėl savo psichikos būsenos gydytis ambulatoriškai pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis;
remiantis BK 64¹ straipsniu, bausmę 1/3 sumažinti ir galutinę bausmę paskirti - 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, visos bausmės laiku: 1) įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, 2) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo – narkotines/psichotropines medžiagas) ir 3) įpareigojant dėl savo psichikos būsenos gydytis ambulatoriškai pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (PSPC).
Išaiškinti, kad nuteistasis privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimą, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus ir draudimą. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų/draudimo), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę (90 parų areštą, bausmę atliekant kalėjime).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Kardomąją priemonę – kaltinamojo dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą (saugoma asmens duomenų byloje), panaikinti nuosprendžiui neįsiteisėjus ir dokumentą nedelsiant grąžinti kaltinamajam.
Priteisti iš kaltinamojo G. S. nukentėjusiajai V. N., gim. (duomenys neskelbtini)m., 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos atlyginimą. Nepilnametei nukentėjusiajai priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiosios pilnametystės paskiriant jos globėją/rūpintoją.
Daiktinius įrodymus: 1) nukentėjusiosios V. N. kelnes ir kelnaites, saugomas kartu su byla, nuosprendžiui įsiteisėjus paimti ir sunaikinti; 2) tris kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje.
Proceso išlaidų iš kaltinamojo valstybei nepriteisti.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).