Kauno apygardos teismo nuosprendis

2023-12-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-644-923/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-10-03Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2023-12-13Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-12-13
Bylos Nr.
1A-644-923/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48530-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė
Nuteistasis
G. S.
Advokatai
Kęstutis Gudynas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-644-923/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48530-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.2; 1.2.7.1.2.2; 1.2.9.6.2; 2.4.6.4.1; 2.4.7 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei,dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei,nuteistojo G. S. gynėjui advokatui Kęstučiui Gudynui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Danos Rutkauskaitės (toliau – ir prokurorė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo G. S., būdamas ribotai pakaltinamas, pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 161 straipsnio 2 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 161 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo – narkotines/psichotropines medžiagas) ir įpareigojant dėl savo psichikos būsenos gydytis ambulatoriškai pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis,

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktu – 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo narkotines/psichotropines medžiagas) ir įpareigojant dėl savo psichikos būsenos gydytis ambulatoriškai pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir G. S. paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo narkotines/psichotropines medžiagas) ir įpareigojant dėl savo psichikos būsenos gydytis ambulatoriškai pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir G. S. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo narkotines/psichotropines medžiagas) ir įpareigojant dėl savo psichikos būsenos gydytis ambulatoriškai pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Kardomoji priemonė – dokumento paėmimas – panaikinta nuosprendžiui neįsiteisėjus, dokumentą nedelsiant grąžinant G. S..

Iš nuteistojo G. S. nukentėjusiosios V. N. naudai priteista 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Nepilnametei nukentėjusiajai priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiosios pilnametystės paskiriant jos globėją/rūpintoją.

Proceso išlaidų iš G. S. nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. S. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. gruodžio 26 d., laikotarpiu nuo 18.00 iki 19.00 val., viešoje vietoje, namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinėje, žinodamas ir suprasdamas, kad V. N., gim. 20XX m., nėra sulaukusi pilnametystės ir yra vaikas, tyčia davė pastarajai ir kartu su ja vartojo savo atsineštą alkoholinį gėrimą – brendį, dėl ko nukentėjusioji apsvaigo, tai yra ją nugirdė (22.03 val. V. N. kraujyje nustatyta ne mažiau 1,25 promilių, šlapime – ne mažiau 1,93 promilių alkoholio koncentracija).

2. Be to, G. S. taip pat nuteistas už tai, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, iš karto po V. N. nugirdymo, tai yra 2022 m. gruodžio 26 d. apie 19.30 val., žinodamas, kad V. N., gim. 20XX m., yra nepilnametė, suprasdamas, kad ji yra neblaivi ir dėl to yra bejėgiškoje būklėje, pasinaudodamas šia nukentėjusiosios būkle, užnešė ją į (duomenys neskelbtini) namo X aukšto koridorių, paguldė ant grindų prie balkono durų, numovė V. N. kelnes ir kelnaites, užsigulė ją savo kūnu ir pasikėsino su ja atlikti prievartinį lytinį aktą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi jo veiksmus pamatė ir nutraukė kiti asmenys.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad G. S. kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra visiškai įrodyta. Kaltinamojo kaltę patvirtina nukentėjusiosios, liudytojų parodymai ir kiti, byloje esantys ir ištirti rašytinai įrodymai. Skirdamas bausmę nuteistajam pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu, įvertino, kad jis padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą ir pasikėsino padaryti sunkų nusikaltimą, yra teistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, dirba, yra ribotai pakaltinamas ir už BK 161 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą jam paskyrė mažesnę nei vidurkis laisvės apribojimo bausmę, o už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskyrė maksimalią laisvės apribojimo bausmę.

Šalies argumentai

4. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. spalio 3 d. nuosprendį ir G. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalies 4 punktą paskirti 2 metus laisvės apribojimo, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat įpareigojant dėl savo psichikos būsenos gydytis ambulatoriškai pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis bei bausmės atlikimo laikotarpiu pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir G. S. paskirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat įpareigojant dėl savo psichikos būsenos gydytis ambulatoriškai pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis bei bausmės atlikimo laikotarpiu pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir G. S. paskirti galutinę subendrintą 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat įpareigojant dėl savo psichikos būsenos gydytis ambulatoriškai pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis bei bausmės atlikimo laikotarpiu pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

4.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 72⁴ straipsnio nuostatų. Baigiamųjų kalbų pirmojoje instancijoje metu, valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė prašė paskirti BK 72⁴ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau skundžiamame nuosprendyje apie tai nėra pasisakyta.

Žemesnės instancijos teismas

4.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino G. S. ribotai pakaltinamu ir skyrė jam švelnesnę nei įstatymo numatyta bausmę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad G. S. nuteistas už pasikėsinimą padaryti sunkų nusikaltimą, numatytą BK XXI skyriuje, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė neišnykus teistumui ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam turėjo būti paskirta BK 72⁴ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, darytų teigiamą įtaką G. S. elgesiui, atitiktų teisingumo principą. G. S. nepagrįstai nepaskyrus BK 72⁴ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama G. S. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas nepagrįstai neskyrė BK 72⁴ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

7. BK 72⁴ straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos teismas skiria tais atvejais, kai asmuo padarė šio kodekso 149 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 150 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 151 straipsnio 2 dalyje, 153, 157 straipsniuose, 162 straipsnio 1 dalyje, 307 straipsnio 3 dalyje, 308 straipsnio 3 dalyje ir 309 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas nusikalstamas veikas.

8. Apeliaciniame skunde ir bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu nebuvo ginčijama, kad G. S. padarė BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, G. S. pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką, jo kaltė yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šia pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe.

9. Už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje G. S. pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 62 straipsnio 2 dalies 4 punktu, paskyrė 2 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (bet kokį alkoholį, be gydytojo paskyrimo narkotines/psichotropines medžiagas) ir įpareigojant dėl savo psichikos būsenos gydytis ambulatoriškai pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skirdamas laisvės apribojimo bausmę pirmosios instancijos teismas vietoje intensyvios priežiūros G. S. paskyrė tarpusavyje suderintus įpareigojimus bei draudimus.

10. Apeliaciniame skunde prašoma paskirti G. S. BK 72⁴ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę G. S., šios baudžiamojo poveikio priemonės nepaskyrė.

11. Byloje esantis Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. teisiamojo posėdžio protokolas patvirtina, kad kaltinimą palaikiusi prokurorė Dana Rutkauskaitė baigiamųjų kalbų metu už BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą prašė G. S. skirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra ir, be kitų įpareigojimų ir draudimų, siūlė paskirti ir įpareigojimą bausmės atlikimo metu pranešti apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą ar išvykimą iš jos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2023 m. spalio 3 d. nuosprendį, nesprendė ir nepasisakė dėl prokurorės pasiūlytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos – taikymo.

12. Prokurorė apeliacinės instancijos teismo prašo paskirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Kaip matyti iš BK 72⁴ straipsnio 1 dalies, šią baudžiamojo poveikio priemonę teismas skiria taip pat ir tais atvejais, kai padaryta BK 149 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika. Kadangi G. S. yra pripažintas kaltu, padaręs BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra pagrindas jam paskirti šią baudžiamojo poveikio priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas padėtų įgyvendinti bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 3 dalyje, paskirtį, veiktų prevenciškai kontroliuojant nuteistojo elgesį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu ir darytų jam teigiamą įtaką.

13. BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.

14. Įvertinus aukščiau paminėtą teisinį reguliavimą, faktines bylos aplinkybes ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra įstatyminis pagrindas G. S. paskirti BK 72⁴ straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos, nurodant, kad ši poveikio priemonė turi būti vykdoma visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. spalio 3 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Danos Rutkauskaitės apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. spalio 3 d. pakeisti:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 72⁴ straipsniu, paskirti G. S. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

Šią baudžiamojo poveikio priemonę taikyti visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. spalio 3 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Lina LesinskienėAurelijus RauckisAušra Vingilė