Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant S. J., dalyvaujant ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ atstovui advokato padėjėjui J. M., atsakovui V. V., jo atstovui advokatui R. K. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių, jų atstovų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijoje (b.l. 60). Atsakovas yra sodininkų bendrijos „Tauras“ narys. 2008-05-31 sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinio pakartotinio susirinkimo metu nuspręsta skelbti konkursą dėl sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijoje bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimo (b.l. 18-26). Konkursą dėl darbų atlikimo laimėjo UAB „Techsis“, su kuria ieškovė 2009-05-15 pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 1 bei papildomą susitarimą Nr. 1 (b.l. 27-35). Darbų atlikimo kaina, atsižvelgiant į papildomą susitarimą, 4184040,00 Lt (b.l. 28, 35). Sodininkų bendrija „Tauras“ rangovui už atliktus darbus yra sumokėjusi 3066157,14 Lt (b.l. 36). 2009-09-12 sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinio pakartotinio susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad sklypų savininkai už nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimą iš viso turi sumokėti 13000,00 Lt, iš kurių 12000,00 Lt už tinklų įrengimą ir 1000,00 Lt už projektavimo darbus, iš sklypų savininkų, nesumokėjusių pilnos 13000,00 Lt sumos iki 2010-11-15, skolą išieškoti teismine tvarka (b.l. 37-39). 2011-06-18 pakartotiniame susirinkime ir ne bendrijos nariams nustatyta mokėti tokia pati suma už tinklų įrengimą, iš skolininkų nutarta skolas išieškoti teismine tvarka (b.l. 40-43). 2012-06-30 pakartotiniame bendrijos narių susirinkime nutarta pavirtinti nario mokestį: 20,00 Lt nedalyvavusiems talkoje, netaikyti išimčių sodininkams, kurių sklypai yra Tauro 12,13, 8, 7 gatvėse dėl mokesčio už vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklų įrengimą, mokestis patvirtinamas toks pats kaip ir kitiems bendrijos nariams ir ne bendrijos nariams 13000,00 Lt. Taip pat nutarta mokėjimo terminų nepratęsti, skolas išieškoti teismine tvarka (b.l. 44-47).

Byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už inžinerinių tinklų įrengimą sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijoje. Ieškovė nurodo, kad atsakovo prievolė sumokėti už inžinerinių tinklų įrengimą kilo iš bendrijos narių susirinkimuose priimtų nenuginčytų sprendimų. Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, teigia, kad nedavė sutikimo ir neįsipareigojo kurti dalinės nuosavybės objektus, jokiomis sodininkų bendrijos teikiamoms paslaugomis nesinaudoja, neaišku, kokiu pagrindu paskaičiuota mokėtina suma.

Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio l dalis numato, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyta bendroji inžinerinė įranga - vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė.

Pagal CK 4.76 straipsnį bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009), prisidėjimo prie bendro turto išlaikymo apimtis priklauso tik nuo bendraturčio dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo to, ar bendraturtis naudojasi bendro turto duodamomis pajamomis, ar jomis naudotis atsisakė.

Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Būtent sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v.G. Ž., bylos Nr. 3K-3-366/2013).Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo.

Remiantis Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio l dalies 5 ir 15 punktu, kompetencija spręsti klausimus dėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo bei modernizavimo, teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus, suteikta sodininkų bendrijos narių susirinkimui. Bylos duomenimis nustatyta, kad sodininkų bendrijos „Tauras“ narių susirinkimuose buvo sprendžiama dėl bendro naudojimo vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklų su siurblinėmis projektavimo ir statybos darbų organizavimo bei atlikimo.

Kasacinis teismas konstatavo, kad kompetentingam bendrijos organui priėmus teisėtą sprendimą dėl naujo bendrosios dalinės nuosavybės objekto sukūrimo, jis tampa privalomu ir vykdytinu visiems asmenims, turintiems žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais pagrindais mėgėjų sodų teritorijoje. Asmuo, manantis, kad toks sprendimas neproporcingai suvaržo jo nuosavybės teisę, be kita ko, ir tuo atveju kai asmeniui tenka pareiga kurti naują infrastruktūrą, turi teisę ginčyti tokį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-49/2014). Nurodytoje byloje kasacinis teismas pripažino, kad tais atvejais, kai infrastruktūros plėtra yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą turimos nuosavybės naudojimą, naujos infrastruktūros sukūrimas gali būti kvalifikuojamas kaip esamo turto išlaikymas ir išsaugojimas CK 4.76 straipsnio prasme. Todėl sodininkų bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai turi proporcingai prisidėti prie jos įrengimo.

2008-05-31 sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinio pakartotinio susirinkimo metu nuspręsta skelbti konkursą dėl sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijoje bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimo (b.l. 18-26). Sodininkų bendrijos narių susirinkime priimti sprendimai yra galiojantys, teisėti, teismo nėra pripažinti negaliojančiais, todėl privalomi ir turi būti vykdomi (Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalis 1 punktas, sodininkų bendrijos „Tauras“ 1999-04-17 įstatų redakcijos 8.1. punktas, 2012-10-05 įstatų redakcijos 18.1 punktas, 18.4 punktas). Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014 Lietuvos Aukščiausiasis teismas paliko nepakeistus Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 11 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 22 d. nutartį, nenustatęs pagrindo panaikinti ginčijamus nutarimus. Teisėtai priimti bendrijos narių susirinkimo sprendimai yra privalomi vykdyti bendrijos nariams (Sodininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 4 dalis), nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo susirinkime.

Atsakovas nurodo, kad neaišku kokiu pagrindu paskaičiuota sumokėti 13000,00 Lt, (duomenys neskelbtini) gatvėje šiai dienai nėra tinklai pravesti, komunikacijos yra AB „Klaipėdos vanduo“. Iš bylos duomenų nustatyta, kad didžioji dalis bendrijos narių sumokėjo nustatytą įmoką už tiesiamus tinklus, taip pritardami bendrijos narių susirinkimų nutarimams dėl inžinerinių tinklų tiesimo, iš 361 sklypų savininkų pilnai atsiskaitę yra 218 narių, 65 sodininkai yra atsiskaitę iš dalies (b.l. 45), iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė yra kreipusis į teismą dėl skolų priteisimo. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad yra atlikti I ir II etapo darbai, trečias etapas nėra pradėtas, nes trūksta lėšų. Statybos darbų techninis prižiūrėtojas A. S. 2012-06-30 vykusio bendrijos narių susirinkimo metu (b.l. 44-47) patvirtino, kad I-ojo ir II-ojo etapo darbai yra atlikti, gyventojai jungiasi prie inžinerinių tinklų, tą patvirtina ir AB „Klaipėdos vanduo“ 2012-01-27 ir 2012-02-13 laikinos pažymos (b.l. 56,57). Kadangi iki šiol nėra visi nariai atsiskaitę, esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad darbai iki šiol nėra užbaigti ne nuo ieškovės valios priklausančių priežasčių. 2009-09-12 sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinio pakartotinio susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad sklypų savininkai už nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimą iš viso turi sumokėti 13000,00 Lt, iš kurių 12000,00 Lt už tinklų įrengimą ir 1000,00 Lt už projektavimo darbus (b.l. 37-39). 2011-06-18 susirinkime ir ne bendrijos nariams nustatyta mokėti tokia pati suma už tinklų įrengimą (b.l. 40-43). 2012-06-30 pakartotiniame bendrijos narių susirinkime nutarta netaikyti išimčių sodininkams, kurių sklypai yra Tauro 12, 13, 8, 7 gatvėse dėl mokesčio už vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklų įrengimą, mokestis patvirtinamas toks pats kaip ir kitiems bendrijos nariams ir ne bendrijos nariams 13000,00 Lt. Bendrijos narių susirinkimo sprendimai yra teisėti, galiojantys, todėl turi būti vykdomi. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas už inžinerinių tinklų įrengimą yra nesumokėjęs, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 13000,00 Lt už inžinerinių tinklų įrengimą yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 20,00 Lt nario mokesčio už nedalyvavimą talkoje. 2012-06-30 pakartotiniame bendrijos narių susirinkime nutarta pavirtinti nario mokestį: 20,00 Lt nedalyvavusiems talkoje. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nėra sumokėjęs mokesčio už nedalivavimą talkoje. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK182 straipsnis). Taigi civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, jog asmenys dalyvaujantys talkoje yra žymimi. Tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kada vyko talka ir kad atsakovas nedalyvavo vykusioje talkoje. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti 20,00 Lt nario mokesčio už nedalyvavimą talkoje atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 13000,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Byloje yra įrodymai apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas: 395,00 Lt žyminis mokestis, 1240,00 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 7-8). Byloje mokėtina žyminio mokesčio dalis sudaro 391,00 Lt (13020 x 3 proc.) Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 395,00 Lt, todėl permokėta žyminio mokesčio dalis grąžintina ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis). Ieškovės reikalavimai iš esmės patenkinti, todėl jos turėtos 1631,00 Lt (391 + 1000 + 240) bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo. Įrodymų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), 13000,00 Lt skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 13000,00 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-03-05 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1631,00 Lt bylinėjimosi išlaidas ieškovei sodininkų bendrijai „Tauras“.

Grąžinti ieškovei sodininkų bendrijai „Tauras“ 4,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2013-02-28, mokėjimo nurodymas Nr. 942, AB „Swedbank“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.