Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1219-777/2014

Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-02432-2013-8)

2014 m. rugsėjo 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ ieškinį atsakovui V. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo tenkintas sodininkų bendrijos ieškinys ir iš atsakovo už inžinerinių tinklų projekto parengimą ir inžinerinių tinklų įrengimą priteista skola, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu motyvuodamas tuo, jog jis nepasirašė susitarimo dėl mokėjimo už projektavimo ir statybos darbus, su jais niekada nesutiko, nes inžineriniai tinklai jam nereikalingi, jis jais nesinaudoja ir nesinaudos, taip pat nesinaudoja jokiomis sodininkų bendrijos teikiamomis paslaugomis. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijoje (b. l. 60). Atsakovas yra sodininkų bendrijos „Tauras“ narys. Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio l dalis numato, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyta bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose. Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (CK 4.76 straipsnis, 4.86 straipsnio l dalis). Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo to, ar bendraturtis naudojasi bendro turto duodamomis pajamomis, ar jomis naudotis atsisakė.

Apeliantas nurodė, kad ieškovė nesušaukė bendrijos narių susirinkimo tam, kad gautų statybos leidimą darbams atlikti. Ši skundo nuostata nepagrįsta. 2007-06-16 SB „Tauras“ visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta sodininkų lėšomis įgyvendinti inžinerinių tinklų bendrijoje įrengimą. 2008-05-31 SB „Tauras“ visuotinio susirinkimo metu nuspręsta skelbti konkursą dėl SB „Tauras“ teritorijoje bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimo. 2006-06-23 Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išdavė sodininkų bendrijai „Tauras“ statybos leidimą Nr. 46/10 (1.0)-NS/06 SB „Tauras“ Tauralaukio gyvenvietėje įsirengti inžinerinius tinklus. 2009-05-15 statybos rangos sutartimi Nr. 1 rangovė UAB „Techsis“ įsipareigojo atlikti SB „Tauras“ bendro naudojimo vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklų su siurblinėmis darbo projekto parengimo darbus bei statybos darbus, o ieškovė įsipareigojo sumokėti 4 219 740 Lt, po sutarties pakeitimo Nr. 1 – 4 184 040 Lt. 2009-09-12 sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinio susirinkimo metu buvo nuspręsta iš sklypų savininkų, nesumokėjusių už tinklų įrengimą 12 000 Lt ir 1 000 Lt už projekto parengimą iki 2010-11-15, skolą išieškoti teismine tvarka.

Klaipėdos apygardos teisme apeliacine tvarka buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-425-123/2013 pagal atsakovų D. V. ir M. M., trečiųjų asmenų O. B., D. B., M. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SB „Tauras“ ieškinius atsakovams M. M. ir D. V. dėl įmokų ir skolos priteisimo bei atsakovų M. M. ir D. V. priešieškinius ieškovei SB „Tauras“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, V. A., M. A., V. B., J. B., M. B., R. B. ir kt. dėl visuotinių susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-22 sprendimu ieškovės ieškinius tenkino visiškai, atsakovų priešieškinius atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2013-03-22 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-22 sprendimą paliko nepakeistą.

Nurodytoje civilinėje byloje buvo nustatyta, kad ieškovės SB „Tauras“ 2007-06-16 visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 33 nutarimas 1 darbotvarkės klausimu „Dėl inžinerinių tinklų projektavimo įgyvendinimo“, 2008-05-31 visuotinio susirinkimo protokolo Nr. 2 nutarimai, 2009-09-12 visuotinio susirinkimo protokolo nutarimai ir 2011-06-18 pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo nutarimai yra teisėti. Klaipėdos apygardos teismas 2013-03-22 nutartimi netenkino apeliantų reikalavimo dėl visuotinių susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Pripažinęs, kad visuotiniai susirinkimų protokolų nutarimai yra galiojantys, Klaipėdos apygardos teismas taip pat netenkino apeliantų reikalavimo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovės ieškiniai dėl skolos iš atsakovų priteisimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nutartimi palikti nepakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai dėl ieškovės priimtų nutarimų teisėtumo. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Taigi įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatavus, jog ieškovės priimti nutarimai yra teisėti ir priimti nepažeidžiant įstatymo nuostatų, atmestini apelianto argumentai, kad nebuvo surengtas bendrijos narių susirinkimas statybos leidimui gauti.

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo ir tai, kad ieškovė negali priversti ieškovo kurti naują turtą, t. y. inžinerinius tinklus, ir reikalauti už jį sumokėti. Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktas numato, kad bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjiško sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas, siekiant užtikrinti bendrijos narių poreikius bei interesus, visiškai nedraudžia sodininkų lėšomis sukurti naujų bendrosios nuosavybės objektų. Taigi bendrijos narių susirinkimas turi teisę spręsti ne tik dėl jau egzistuojančių inžinerinių tinklų išlaikymo, bet ir dėl plėtros, kas reiškia naujos infrastruktūros, tame tarpe taip pat ir inžinerinės, sukūrimą. Pažymėtina, jog aptariamų darbų atlikimo įgyvendinimas yra susijęs ne tik su bendrijos narių poreikiais, bet ir su viešuoju interesu. Atsakovas, kaip ir kiti sodininkai, privalo savo lėšomis prisidėti prie infrastruktūros sukūrimo įgyvendinimo, nes tai atitinka daugumos sodininkų bei visos visuomenės interesus ir padeda užtikrinti ekologijos reikalavimus. Tokiu būdu minėtiems tikslams įgyvendinti teisės aktai numato galimybę įrengti naujus objektus, o šiuo atveju – inžinerinę įrangą, tampančią visų bendrasavininkių bendrąja nuosavybe.

Konstatavus, jog atsakovas privalo vykdyti teisėtus ir galiojančius bendrijos priimtus nutarimus, kiti skundo argumentai (dėl darbų atsakovo gatvėje, dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo) vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, dėl to teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmę bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika panašiose bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsakovui Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-05-14 nutartimi buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas už paduodamą apeliacinį skundą iki teismo sprendimo priėmimo, todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą iš atsakovo valstybei priteistinas 390 Lt žyminis mokestis (CPK 84 straipsnis). Ieškovė už atsiliepimą į apeliacinį skundą turėjo 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtą veiklą (individualią veiklą pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnį; juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytą veiklą (CK 2.47 straipsnis), šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Teismas, nagrinėdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, kvitais ir kt.). Ieškovės turėtos išlaidos teisinei pagalbai neviršija 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 8, 11 punktuose nustatyto dydžio, todėl priteistinos iš atsakovo (b. l. 119, CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-10 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. V. ieškovei sodininkų bendrijai „Tauras“ 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo V. V. valstybei 390 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.