Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Mano, kad skundžiami raštai yra nepagrįsti, medžiaga išnagrinėta šališkai ir neobjektyviai, todėl šie sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir turi būti panaikinti, nes I. B. prašymą dėl perkėlimo į Alytaus pusiaukelės namus, o vėliau ir skundą nagrinėję atsakovas ir trečiasis asmuo pateiktą medžiagą vertino atmestinai, neobjektyviai, neatsižvelgė į eilę reikšmingų aplinkybių. Kaip vienas iš motyvų atmesti pareiškėjo prašymą perkelti jį į Alytaus pusiaukelės namus nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, už tai jam du kartus buvo skirtos drausminės nuobaudos, tačiau pareiškėjas mano, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo konstatuodami šią aplinkybę, privalėjo vertinti ir tai, kad nuobaudos buvo paskirtos 2016 ir 2017 metais, t. y. prieš 3 - 4 metus, kad jos buvo panaikintos anksčiau laiko, pareiškėjui gavus paskatinimus. Vėliau pareiškėjas buvo skatintas, o tai rodo pareiškėjo siekį paisyti nustatytų elgesio taisyklių, kas apibūdina pareiškėją kaip asmenį, linkusį teigiamai koreguoti savo elgesį. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo kaip dar vieną motyvą netenkinti pareiškėjo prašymo perkelti jį į Alytaus pusiaukelės namus nurodė, kad pareiškėjas tik 2020 m. spalio 1 d. pradėjo dirbti, todėl buvo padaryta išvada, kad šioje dalyje rizikos valdymas tik pradedamas. Pareiškėjas nurodytos aplinkybės neginčija, tačiau mano, kad atsakovai, būdami objektyvūs, turėjo įvertinti priežastis, kurios turėjo įtakos pareiškėjo galimybei dirbti (Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų poreabilitacijos centras, sveikatos būklė įvairiais laikotarpiais). Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens padarytos išvados, kad pareiškėjas išrankus darbo pasiūlymams, iš dalies prieštarauja kitai atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nustatytai aplinkybei – kad pareiškėjas ne kartą skatintas už stropų darbų. Tai dar kartą parodo, kad pareiškėjas, dirbdamas jo sveikatos stovį atitinkantį darbą, jį atlieka stropiai ir atsakingai, todėl vien darbinės veiklos trukmė nėra ir negali būti motyvu neigiamai vertinti rizikos valdymą šioje dalyje. Dar vieną priežastį, lėmusią pareiškėjo prašymo neperkelti jo į Alytaus pusiaukelės namus, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė pareiškėjo “impulsyvumą, sunkiai prognozuojamą elgesį“, po ko buvo padaryta tikėtina išvada, kad pareiškėjas konfliktinėse situacijose gali reaguoti reaktyviai, dėl ko buvo sprendžiama, kad pareiškėjas yra silpnos savitvardos, nesunkiai išprovokuojamas konfliktams. Tokia išvada prieštarauja faktiniam pareiškėjo elgesiui bausmės atlikimo vietoje – pareiškėjas neturėjo jokių konfliktinių situacijų su bausmę atliekančiais asmenimis, o taip pat Pravieniškių PN pareigūnais, t. y. jis per visą bausmės atlikimo laiką pats nesukėlė konfliktų ir jokiose konfliktinėse situacijose nedalyvavo kitiems asmenims konfliktuojant. Todėl visiškai neaišku kokiu pagrindu atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo padarė šias išvadas, kurios negali būti laikomos objektyviomis ir pagrįstomis. Tai, kad pareiškėjas nėra ir nebuvo konfliktiškas, neprognozuojamo elgesio nei karto nebuvo nurodyta ir pareiškėją charakterizuojančioje medžiagoje sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, o 2020 metų spalio mėnesį vertinant pareiškėjo elgesio riziką pagal “OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas sudarė 26 balus, kas reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, ir tai vėlgi paneigia atsakovų padarytas išvadas, kad pareiškėjas nėra motyvuotas keisti savo požiūrio. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo objektyvūs nagrinėdami pareiškėjo prašymui pateiktą dokumentinę medžiagą, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, todėl jų priimti sprendimai, kuriais nebuvo tenkintas pareiškėjo prašymas perkelti jį Alytaus pusiaukelės namus, aukščiau nurodytais motyvais negali būti pripažinti teisėtais, todėl naikintini, įpareigojant atsakovą – Alytaus PN dar kartą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl jo perkėlimo į Alytaus pusiaukelės namus.

Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Alytaus pataisos namų 2020 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. 363-1603 „Dėl Komisijos sprendimo neperkelti į pusiaukelės namus“, kuriuo pranešta pareiškėjui I. B., jog Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija Alytaus pataisos namuose 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 378-56 nutarė jo prašymo perkelti jį pusiaukelės namus netenkinti ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 2S-765 „Dėl I. B. skundo išnagrinėjimo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas I. B. 10 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga 2024 m. gegužės 17 d., atlieka Pravieniškių pataisos namuose- atvirojoje kolonijoje.

Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 11 d. Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos direktoriui pateikė prašymą perkelti pareiškėją likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti į Alytaus pataisos namų specialųjį padalinį – pusiaukelės namus (toliau – ir Pusiaukelės namai) Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Komisija Siūlyme nurodė, jog Komisija įvertino tai, kad nors nuteistasis bausmės atlikimu metu ir buvo skatintas 11 (vienuolika) kartų, tačiau ankščiau nuteistasis nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus pažeidė tris kartus, du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Atsižvelgiant į tai nuteistojo elgesio negalima vertinti kaip nepriekaištingo. Nuteistasis plano vykdymo laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2016 m. liepos 28 d. buvo įdarbintas valstybės įmonėje “Mūsų amatai” darbininko pareigose, tačiau atleistas dėl meistrės surašyto pranešimo (nevykdė nurodymų grįžti į darbo vietą, pakeltu tonu atsikalbinėjo, naudojo necenzūrinius žodžius). Bausmės atlikimo metu nuteistasis tvirtino, kad nori dirbti, bet darbo pobūdžiui buvo išrankus ir nerado tinkamo darbo pasiūlymo. Nuteistasis artėjant Komisijos svarstymui dėl perkėlimo į pusiaukelės namus įdarbintas 2020 m. spalio 1 d., nors turėjo galimybę įsidarbinti daug ankščiau. Nuteistasis pasižymi impulsyviu, sunkiai prognozuojamu elgesiu, jo priimami sprendimai stokoja racionalaus situacijos vertinimo. Pokalbio metu pastebėta, kad nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ir teigia, kad neturėjo kito pasirinkimo. Nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje, kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino dalinai. Nuteistasis teigia, kad nusikaltimo motyvas buvo finansinės naudos siekimas. Nusikalstamo elgesio rizika yra žema - 26 balai.

Alytaus pataisos namai, vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. kovo 16 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-77 patvirtintu Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo 16 punktu, 2020 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. 363-1603 „Dėl Komisijos sprendimo neperkelti į pusiaukelės namus“, pranešė pareiškėjui I. B., jog Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija Alytaus pataisos namuose 2020 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 378-56 nutarė jo prašymo perkelti jį Pusiaukelės namus netenkinti, ir nurodė, jog remiantis pateikta dokumentine medžiaga ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 dalyje, Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos apraše, patvirtintame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77, išvardintais įvertinimo kriterijais, įvertinus tai, kad nors pareiškėjas bausmės atlikimo metu ir buvo skatintas 11 (vienuolika) kartų, tačiau ankščiau nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir rėžimo reikalavimus pažeidė tris kartus, iš jų- du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Atsižvelgiant į tai pareiškėjo elgesio negalima vertinti kaip nepriekaištingo. Komisija atsižvelgė, kad pareiškėjo plano vykdymo laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2016 m. liepos 28 d. buvo įdarbintas valstybės įmonėje “Mūsų amatai" darbininko pareigose, tačiau atleistas dėl meistrės surašyto pranešimo (nevykdė nurodymų grįžti į darbo vietą, pakeltu tonu atsikalbinėjo, naudojo necenzūrinius žodžius). Bausmės atlikimo metu pareiškėjas tvirtino, kad nori dirbti, bet darbo pobūdžiui buvo išrankus ir nerado tinkamo darbo pasiūlymo. Vėliau, artėjant Komisijos svarstymui dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, 2020 m. spalio 1 d. įsidarbino, nors turėjo galimybę įsidarbinti daug ankščiau. Komisija įvertino (duomenys iš socialinės tyrimo išvados), kad pareiškėjas pasižymi impulsyviu, sunkiai prognozuojamu elgesiu. Pareiškėjo priimami sprendimai stokoja racionalaus situacijos vertinimo. Nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje, kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino dalinai. Teigė, kad nusikaltimo motyvas buvo finansinės naudos siekimas.

Pareiškėjas Alytaus pataisos namų 2020 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. 363-1603 „Dėl komisijos sprendimo neperkelti į Pusiaukelės namus“, BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2021 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 2S-765 „Dėl I. B. skundo išnagrinėjimo“ pripažino, kad sutinka su rašte išdėstytais argumentais dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą perkelti į Alytaus PN Pusiaukelės namus, todėl skundo netenkino.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog administraciniai aktai yra neteisėti ir naikintini, nes sprendžiant nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus klausimą Komisija neobjektyviai įvertino pareiškėjo elgesį bausmės atlikimo metu, paskirtas nuobaudas už padarytus teisės aktų pažeidimu, nuteistojo požiūrį į darbą, nusikalstamo elgesio riziką, todėl atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nebuvo objektyvūs vertindami pareiškėjo dokumentinę medžiagą ir dėl to padarė nepagrįstas išvadas, todėl jų priimti sprendimai, kuriais nebuvo tenkintas pareiškėjo prašymas perkelti jį Alytaus pusiaukelės namus negali būti pripažinti teisėtais.

Atsakovas atsiliepime į skundą teigė priešingai, jog Komisija turi diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į pusiaukelės namus pagal savo kompetenciją, įvertinusi ne kiekvieną aplinkybę atskirai, bet pateiktų duomenų visumą ir pasiektą rezultatą. Atsakovo nuomone, Komisija, vertindama pateiktą dokumentinę medžiagą ir priimdama siūlymą, ginčo raštą, nepažeidė nustatytos tvarkos, jis priimtas nepažeidus teisės aktų normų reikalavimų, yra teisėtas ir pagrįstas.

Ginčui aktualus teisinis reguliavimas dėl nuteistųjų perkėlimo į pataisos įstaigos specialų padalinį (Pusiaukelės namus) – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (akto redakcija, galiojanti nuo 2020 07 01 iki 2022 01 01) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. kovo 16 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-77 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas) (akto redakcija, galiojusi iki 2021 07 01).

BVK 69 straipsnio 2 dalis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų.

BVK 69 straipsnio 3 dalis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys ir šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas atitinkantys nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, atlikę tris ketvirtadalius laisvės atėmimo bausmės ir likus ne daugiau kaip vieneriems metams iki bausmės pabaigos, perkeliami į atvirą koloniją, o kai jiems būtinas intensyvus rengimas prieš paleidžiant iš pataisos įstaigos, – į pusiaukelės namus.

Pagal BVK 69 straipsnio 4 dalį į pusiaukelės namus perkelti nuteistieji turi šio Kodekso 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose nustatytas teises. Pusiaukelės namuose laikomi nuteistieji, kurie be pateisinamų priežasčių nedirba ar nesimoko arba kelia pavojų pusiaukelės namų administracijai ar kitiems asmenims, arba sistemingai daro teisės aktų pažeidimus, pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu grąžinami iš pusiaukelės namų į pataisos namus.

Iš nurodyto BVK 69 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad į Pusiaukelės namus (Pusiaukelės namai – pataisos įstaigos specialus padalinys, kuriame gyvenantys nuteistieji intensyviai rengiami išėjimui į laisvę) gali būti perkeltas nuteistasis, atitinkantis nustatytas sąlygas, o jo buvimas tokiame specialiame padalinyje susijęs su intensyviu rengimu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir papildomų teisių, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atvirosiose kolonijose atliekantys nuteistieji, suteikimu.

BVK 69 straipsnio 6 dalis nustato, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

Pagal Aprašo 8 punktą, pataisos įstaigos, į kurioje veikiančius pusiaukelės namus nuteistasis pageidauja būti perkeliamas, direktorius paveda drausmės komisijai nagrinėti dokumentinę medžiagą (informaciją), susijusią su nuteistojo prašymu perkelti į pusiaukelės namus.

Pagal Aprašo 10 punktą, drausmės komisija, išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą (informaciją) dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, posėdyje priima vieną iš šių sprendimų: teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (10.1 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (10.2 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui kreiptis su teikimu į Kalėjimų departamento direktorių perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10.3 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti jį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10.4 p.).

Aprašo 5 punkte nustatyta, kad nuteistieji, pageidaujantys tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą pusiaukelės namuose, ne anksčiau kaip likus dviem mėnesiams iki dienos, kai jie gali būti perkelti į pusiaukelės namus, pateikia prašymą pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktoriui. Prašyme nuteistasis nurodo, į kuriuos pusiaukelės namus jis nori būti perkeltas.

Aprašo 11 punkte nustatyta, kad drausmės komisija priimdama sprendimą įvertina: likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos (11.1 p.); nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu (11.2 p.); nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus (11.3 p.); individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus (11.4 p.); nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius (11.5 p.); nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje (11.6 p.); nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį (11.7 p.); ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą (11.8 p.); kitas aplinkybes, kurios, drausmės komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą (11.9 p.). Tai reiškia, kad Komisijai suteikiama diskrecija priimti sprendimą dėl nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus tenkinimo arba netenkinimo.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų (žr., pvz., 2007 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-231/2007, 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014). Diskrecijos teisė neturi būti aiškinama kaip absoliučiai nemotyvuotas ir niekuo nesaistomas pasirinkimas (2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1570/2012). Įgyvendindamos diskrecines galias viešojo administravimo institucijos, be kita ko, turi nepiktnaudžiauti joms suteiktais įgaliojimais, laikytis objektyvumo ir nešališkumo, lygybės prieš įstatymą ir proporcingumo principų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str., Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1980 m. kovo 11 d. rekomendacijos Nr. 80(2) „Dėl administravimo subjektų diskrecinių galių įgyvendinimo“ 2 str.). Administracinės institucijos diskrecijos teisė suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą veiklos laisvę priimant sprendimus, įgalinanti jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias (2006 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006). Diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais – įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-596/2013). Dėl to Komisija, priimdama sprendimus dėl nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimą.

Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas formaliai atitiko BVK 69 straipsnio 2 dalies bei Aprašo 3 punkto, t. y. į pusiaukelės namus gali būti perkelti nuteistieji, atitinkantys BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, ir šiuos reikalavimus: sutinka dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą ar įsipareigoja savarankiškai susirasti darbą, jei pataisos įstaiga neturi darbo pasiūlymų, arba studijuoja nuolatinėse studijose, organizuojamose pagal dieninį studijų tvarkaraštį (3.1 p.); turi galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (3.2 p.), todėl turėjo formalią teisę pateikti prašymą dėl perkėlimo atlikti tolesnę bausmę į Pusiaukelės namus: pareiškėjas yra atlikęs nustatytą bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio korekcijos programose, neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus, tačiau vien to nepakanka, kadangi sprendžiant nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, bet būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris, Komisijos narių nuomone (kaip nurodyta posėdžio protokole), rodo, kad nuteistojo elgesys nėra nepriekaištingas.

Pareiškėjas skunde akcentavo, kad atsakovui gerai žinoma, kad esant Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centre pareiškėjas dirbti neturėjo galimybės, kadangi šiame centre esantiems asmenims Pravieniškių PN direktoriaus įsakymu yra draudžiama palikti centro teritoriją ir pareiškėjas šiame centre gavo ne vieną paskatinimą kaip aktyvus įvairių veiklų dalyvis, ir tai turėjo būti įvertinta, o be to, pareiškėjas negalėjo dirbti dėl sveikatos būklės nuo 2019 m. gegužės 30 d. iki 2020 m. vasaros dėl kairio kelio traumos, ūžesio galvoje. Taigi atsakovo padarytos išvados, kad pareiškėjas išrankus darbo pasiūlymams, iš dalies prieštarauja kitai pačio atsakovo nustatytai aplinkybei – kad pareiškėjas ne kartą skatintas už stropų darbų. Tai dar kartą parodo, kad pareiškėjas dirbdamas jo sveikatos būklę atitinkantį darbą, jį atlieka stropiai ir atsakingai, todėl vien darbinės veiklos trukmė nėra ir negali būti motyvu neigiamai vertinti rizikos valdymą šioje dalyje.