Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas I. B. 10 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga 2024 m. gegužės 17 d., atlieka Pravieniškių PN-AK (b. l. 56). Lygtinis paleidimas atlikus 2/3 bausmės 2020 m. spalio 27 d., (b. l. 45, 60). Pareiškėjas bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis (b. l. 47, 60).

Pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, 26 balai (2020 m. rugsėjo 29 d. įvertinta pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASYS) (b. l. 47, 52, 60).

Pravieniškių PN-AK, remdamasi teisės pažeidėjo įvertinimo metodika OASYS, asmens bylos duomenimis, apklausa, stebėjimu, atliko socialinį pareiškėjo asmenybės tyrimą ir parengė 2020 m. spalio 27 d. socialinio tyrimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45–48), kurioje nurodė, be kita ko, kad pareiškėjas atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies reikalavimus (b. l. 47).

Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK direktoriui pateikė 2020 m. spalio 28 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame prašė vadovaujantis BVK 69 straipsnio 2 dalimi perkelti jį į pataisos įstaigos specialų padalinį – Marijampolės PN pusiaukelės namus (b. l. 44). Prašymo negrindė jokiais motyvais. Pareiškėjo prašymas kartu su 2020 m. Aprašo 6 punkte nurodytais dokumentais (nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASYS metodiką (b. l. 52), 2020 m. spalio 27 d. socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45–48), pareiškėjo 2020 m. spalio 28 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) perkelti į pusiaukelės namus (b. l. 44); pareiškėjo 2020 m. spalio 28 d. sutikimu Nr. (duomenys neskelbtini) teikti savo asmens duomenis pusiaukelės namų administracijai (b. l. 51), pareiškėjo 2020 m. spalio 28 d. sutikimu Nr. (duomenys neskelbtini) dirbti pusiaukelės namų administracijos pasiūlytą darbą (b. l. 50); B. S. 2020 m. spalio 15 d. pažyma „Dėl I. B. įdarbinimo“ (b. l. 49); Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus pažyma apie gautus vykdomuosius raštus (b. l. 55); informacija apie teistumus – 2005 m. lapkričio 14 d. Pasvalio rajono teismo nuosprendžiu Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 23 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. spalio 22 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus (b. l. 53); paso kopija (b. l. 57) buvo perduotas Marijampolės PN Drausmės komisijai (b. l. 41).

Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 30 d. skundu (b. l. 77–80) kreipėsi į Kalėjimų departamentą.

Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Marijampolės PN direktoriaus Rašto panaikinimo, 2021 m. sausio 15 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl I. B. skundo išnagrinėjimo“ (b. l. 13–16) nurodė, kad sutinka su Rašte išdėstytais argumentais dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą perkelti jį į Marijampolės PN pusiaukelės namus, todėl skundas pripažintinas nepagrįstu. Taip pat teigė, kad pareiškėjas dirba nuo 2020 m. spalio 1 d., ir tai pažymi, kad pareiškėjas palyginti neseniai pradėjo dirbti, tad jo rizikos valdymas šioje srityje dar tik pradedamas, todėl tai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjas neabejotinai galėtų tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą pusiaukelės namuose.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tuo, kad buvo atsisakyta perkelti jį į Marijampolės PN pusiaukelės namus, kreipėsi su skundu į teismą.

Nors pareiškėjas skunde teigė, kad nesutinka su komisijos nutarimu ir Kalėjimų departamento sprendimu ir juos skundžia, tačiau skundo reikalavime suformulavo, kad prašo panaikinti Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. lapkričio 19 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kalėjimų departamento 2021 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Tad byloje kilęs ginčas dėl Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. lapkričio 19 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kalėjimų departamento 2021 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-97 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus tvarkos aprašas. Šis 2020 m. Aprašas įsigaliojo nuo 2020 m. kovo 17 d., t. y. iki pareiškėjo prašymo perkelti jį į pusiaukelės namus pateikimo, ir galiojo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo ir skundžiamų sprendimų priėmimo metu, todėl taikytinas. Pagal 2020 m. Aprašo 10.4 papunkčio, 16, 51 punktų nuostatas, Drausmės komisija teikia siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus (jei nuteistasis atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai), pataisos įstaigos direktorius motyvuotu raštu apie tai informuoja nuteistąjį, ir šis raštas (o ne komisijos nutarimas, kaip nurodė pareiškėjas skunde) gali būti skundžiamas Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-97 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus tvarkos aprašas (kurio nuostatomis skunde rėmėsi pareiškėjas) neteko galios nuo 2020 m. kovo 17 d., t. y. iki ginčui aktualaus laikotarpio, todėl netaikytinas šioje byloje. Šio 2016 m. Aprašo 28.2 papunktyje, 32, 36 punktuose buvo numatyta, kad Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisija priima nutarimą tenkinti/netenkinti nuteistojo prašymą perkelti į pusiaukelės namus, kuris gali būti skundžiamas Kalėjimų departamento direktoriui. 2016 m. Aprašas šioje byloje netaikytinas, tad pareiškėjas skunde neteisingai nurodė, kad skundžia priimtą komisijos nutarimą.

BVK 69 straipsnio (redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. birželio 20 d.) 2 dalis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus specialų padalinį – pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami būti paleisti iš pataisos įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) yra atlikę ne mažiau kaip vieną ketvirtadalį bausmės, o nuteistieji, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, – yra atlikę ne mažiau kaip šešis mėnesius laisvės atėmimo bausmės nuo teismo nutarties dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar lygtinio paleidimo panaikinimo ir nukreipimo į pataisos įstaigą vykdymo pradžios; 2) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo jam liko ne daugiau kaip vieneri metai; 3) vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; 4) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; 5) neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės aktų pažeidimus; 6) laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo perkelti iš atviros kolonijos ar pusiaukelės namų į pataisos namus dėl teisės aktų pažeidimų. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis atliekantys ir šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas atitinkantys nuteistieji, kuriems negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, atlikę tris ketvirtadalius laisvės atėmimo bausmės ir likus ne daugiau kaip vieneriems metams iki bausmės pabaigos, perkeliami į atvirą koloniją, o kai jiems būtinas intensyvus rengimas prieš paleidžiant iš pataisos įstaigos, – į pusiaukelės namus. Šio straipsnio 6 dalis nustato, kad teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius, o toje pačioje įstaigoje pagal šio straipsnio 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus – pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas; nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą, taip pat perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2020 m. Aprašo 3 punktas nustato, kad į pusiaukelės namus gali būti perkelti nuteistieji, atitinkantys BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas ir šiuos reikalavimus: 3.1. sutinka dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą ar įsipareigoja savarankiškai susirasti darbą, jei pataisos įstaiga neturi darbo pasiūlymų, arba studijuoja nuolatinėse studijose, organizuojamose pagal dieninį studijų tvarkaraštį; 3.2. turi galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

2020 m. Aprašo 6 punktas nustato, kad pataisos įstaigos direktorius, įsitikinęs, kad nuteistasis, kuris siekia būti perkeltas į pusiaukelės namus, atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytus formaliuosius pagrindus (sąlygas), kuriems esant nuteistasis gali būti perkeltas į pusiaukelės namus, paveda Resocializacijos skyriaus atsakingam darbuotojui parengti sprendimui dėl perkėlimo priimti būtiną šią dokumentinę medžiagą (informaciją): 6.1. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą; 6.2. socialinio tyrimo išvadą; 6.3. nuteistojo prašymą perkelti į pusiaukelės namus bei sutikimą atskleisti asmens duomenis; 6.4. nuteistojo sutikimą dirbti pusiaukelės namų pasiūlytą darbą arba kitą informaciją apie nuteistojo galimybes dirbti ir mokytis už pataisos įstaigos ribų; 6.5. duomenis apie nuteistojo finansinius įsiskolinimus; 6.6. informaciją apie ankstesnius teistumus, bausmės atlikimo terminą, galimo perkėlimo į pusiaukelės namus bei lygtinio paleidimo datą; 6.7. nuosprendžio, pagal kurį nuteistasis atlieka bausmę kopiją arba išrašą (tik tuo atveju, jei komisija neturi galimybės susipažinti su nuteistojo asmens byla); 6.8. informaciją apie bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus, gautus paskatinimus; 6.9. žinomą informaciją apie nustatytus apribojimus dirbti tam tikrą darbą (teismo sprendimą, neįgaliojo pažymėjimą, išvadą dėl darbo sąlygų ir pobūdžio ir pan.); 6.10. galiojančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją; 6.11. kitą dokumentinę medžiagą (informaciją), kuri gali turėti reikšmės priimant sprendimą. Pagal šio Aprašo 7 ir 8 punktų nuostatas, 6 punkte nurodyta dokumentinė medžiaga (informacija) pateikiama pataisos įstaigos, kurioje veikia pusiaukelės namai, direktoriui, kuris paveda drausmės komisijai nagrinėti dokumentinę medžiagą (informaciją), susijusią su nuteistojo prašymu perkelti į pusiaukelės namus.

Pagal 2020 m. Aprašo 10.4 papunktį, Drausmės komisija, išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą (informaciją) dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, posėdyje priima sprendimą teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti jį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai.

2020 m. Aprašo 11 punktas nustato, kad Drausmės komisija, priimdama sprendimą, įvertina: 11.1. likusį laiką iki galimo lygtinio paleidimo arba bausmės pabaigos; 11.2. nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu; 11.3. nuteistajam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus; 11.4. individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių vykdymo rezultatus; 11.5. nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius; 11.6. nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis laisvėje; 11.7. nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį; 11.8. ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą; 11.9. kitas aplinkybes, kurios, drausmės komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą.

2020 m. Aprašo 16 punktas nustato, kad pataisos įstaigos direktorius, įgyvendindamas drausmės komisijos Aprašo 10.4 papunktyje nurodytą sprendimą, motyvuotu raštu apie tai informuoja prašymą pateikusį nuteistąjį ir pataisos įstaigos, kurioje bausmę atlieka nuteistasis, direktorių. Šio Aprašo 17 punktas nustato, kad Kalėjimų departamento direktorius, tenkindamas teikimą dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, priima nutarimą dėl nuteistojo perkėlimo į kitą pataisos įstaigą. Aprašo 51 punktas nustato, kad pataisos įstaigos direktoriaus sprendimai tenkinti nuteistojo prašymą dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus arba jo netenkinti arba grąžinti nuteistąjį iš pusiaukelės namų į pataisos namus gali būti BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui; Kalėjimų departamento direktoriaus sprendimas tenkinti nuteistojo prašymą dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus arba jo netenkinti gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Taigi iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad netgi tais atvejais, kai nuteistasis formaliai atitinka visas sąlygas dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus, tai nereiškia, kad institucija negali priimti neigiamo sprendimo, įvertinusi ir kitas reikšmingas šio prašymo nagrinėjimui aplinkybes ir motyvuodama tokį savo sprendimą. Tokia išvada darytina iš aukščiau nurodytų teisės normų, BVK 69 straipsnio 2 dalies formuluotės („gali būti perkelti“) ir 2020 m. Apraše nurodyto reikalavimo Drausmės komisijai įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas formaliai atitiko BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas. Pareiškėjas turėjo atitikti ir 2020 m. Aprašo 3 punkto reikalavimus tam, kad jis galėtų būti perkeltas į pusiaukelės namus. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas turėjo galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Aprašo 3.2 papunktis), kurio kopija buvo perduota Marijampolės PN Drausmės komisijai (b. l. 41, 57). Kaip jau rašyta, pagal 2020 m. Aprašo 3 punktą, nuteistasis gali būti perkeltas į pusiaukelės namus, jei jis atitinka ir šio Aprašo 3.1 papunktyje nurodytą reikalavimą: sutinka dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą ar įsipareigoja savarankiškai susirasti darbą, jei pataisos įstaiga neturi darbo pasiūlymų, arba studijuoja nuolatinėse studijose, organizuojamose pagal dieninį studijų tvarkaraštį.

Pareiškėjas skunde teigė, kad komisija melavo, jog nepavyko susisiekti su B. S. dėl pareiškėjo įdarbinimo, nes nebuvo nurodyti kontaktiniai duomenys. Teigė, kad www.rekvizitai.lt tuos duomenis galima rasti ir susiekti su darbdaviu. Teigė, kad iš teismui pateiktos darbdavio pažymos matyti, kad Marijampolės PN net nesistengė susisiekti su darbdaviu ir nepateikė jokios užklausos darbdaviui dėl pareiškėjo įdarbinimo. Todėl komisijos argumentai yra nepagrįsti ir nemotyvuoti (b. l. 3–4).

Pareiškėjas skunde teigė, kad komisija, nagrinėdama jo prašymą perkelti jį į pusiaukelės namus, nevertino jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų vykdymo rezultatų (b. l. 2).

Tačiau Drausmės komisijos Posėdžio protokole, Siūlyme yra nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. dalyvavo Priklausomybę turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos programoje, kad jis bausmės atlikimo metu 3 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, 2 kartus baustas drausmine tvarka (nuobaudos negalioja), 10 kartų skatintas, vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą (b. l. 60, 63). Tad Drausmės komisija posėdyje į minėtas aplinkybes atsižvelgė. Todėl šie pareiškėjo skundo argumentai atmetami.

Pareiškėjas dėl to, kad kurį laiką nedirbo, skunde nurodė, kad jis buvo perkeltas į Priklausomybes turinčių įkalintų asmenų reabilitacijos centrą, patyrė kelio traumą, kreipėsi į medicinos darbuotojus dėl kelio skausmo, buvo vežamas į Kauno akademines klinikas dėl kelio sąnario rentgeno ir echoskopijos, jam atlikta kelio sąnario operacija, pooperacinis laikotarpis tęsėsi pusę metų, medicininėje pažymoje nurodyta, kad pooperaciniame periode darbingumas ribotas. Pagerėjus sveikatai, jis pagal galimybes įsidarbino. Teigė, kad ne nuo jo valios priklausė įsidarbinimo laikas, tai lėmė jo sveikatos būklė. Teigė, kad jis reiškė abejones, jog darbdaviai naudojasi aplinkybėmis ir moka labai mažus atlyginimus, tai traktuotina kaip nuomonės išsakymas, kurią gali išsakyti kiekvienas asmuo, ir nuomonę negalima traktuoti kaip išrankumą darbui (b. l. 3).

Iš pareiškėjo pateiktų medicinos dokumentų kopijų matyti, kad: pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros skyrių dėl kairio kelio skausmo kreipėsi 2019 m. rugpjūčio 6 d., jis siųstas į Lietuvos sveikatos mokslų universitetinės ligoninės Kauno klinikas gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai, jam nustatyti menisko pažeidimai (b. l. 10, 7); pareiškėjui buvo numatyta gydytojo ortopedo traumatologo planinė konsultacija Kauno klinikų Centrinėje poliklinikoje 2020 m. sausio 8 d. (b. l. 8); pareiškėjas Ortopedijos traumatologijos klinikoje gydytas nuo 2020 m. vasario 6 d., 2020 m. vasario 6 d. jam buvo atlikta kairio kelio sąnario artroskopinė menisko rezekcijos operacija, pooperaciniame periode darbingumas ribotas (b. l. 9–10).

Skundžiamo Marijampolės PN direktoriaus Rašto sudedamoji dalis yra Drausmės komisijos darbo medžiaga, įskaitant socialinio tyrimo išvadą. Drausmės komisijos Siūlyme (b. l. 63–64) ir Marijampolės PN direktoriaus Rašte (b. l. 65) yra atsižvelgta į 2020 m. spalio 27 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45–46) nurodytus duomenis, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 8–28 d. buvo įdarbintas VĮ „Mūsų amatai“ darbininko pareigose, tačiau atleistas dėl meistrės surašyto tarnybinio pranešimo (nevykdė nurodymų grįžti į darbo vietą, pakeltu tonu atsikalbinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius), darbo pobūdžiui buvo išrankus ir nerado tinkamo darbo pasiūlymo bei reiškė abejones, kad darbdaviai naudojasi aplinkybėmis ir moka labai mažus atlyginimus. Pareiškėjas skunde neginčijo minimų faktų, kad jis buvo atleistas iš darbo dėl meistrės surašyto tarnybinio pranešimo, nes nevykdė nurodymų grįžti į darbo vietą, pakeltu tonu atsikalbinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius.

Pareiškėjo skundo teiginiai, kad darbdaviai naudojasi aplinkybėmis ir moka labai mažus atlyginimus (b. l. 3) kartu su 2020 m. spalio 27 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 45– 46), Drausmės komisijos Siūlyme (b. l. 63–64) ir Marijampolės PN direktoriaus Rašte (b. l. 65) nurodytais faktais, kad pareiškėjas buvo atleistas dėl meistrės surašyto tarnybinio pranešimo (nevykdė nurodymų grįžti į darbo vietą, pakeltu tonu atsikalbinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius), nerado tinkamo darbo pasiūlymo parodo pareiškėjo požiūrį į darbdavius, į darbą. Teismas sprendžia, kad Drausmės komisija, priimdama sprendimą, tuo įvertino pareiškėjo (nuteistojo) požiūrį į darbą (2020 m. Aprašo 11.6 papunktis).

Pareiškėjas skunde teigė, kad komisijos nutarimas ir Kalėjimų departamento Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) (b. l. 4).