- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2025-02-19
- Bylos Nr.
- e1-369-517/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48845-2024-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- R. T.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-02968-25 ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. T. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent:
jis, 2024 m. gruodžio 22 d., apie 21.20 val., Ukmergėje, Vytauto g., ties namu Nr. 63, policijos pareigūnų sulaikytas ir patalpintas į tarnybinio automobilio VW CADDY, valstybinis numeris LRE641, laikino sulaikymo kamerą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia smūgiuodamas rankomis sudaužė sulaikytųjų skyriaus dvi pertvaras, t. y. skaidrų plastikinį apsauginį skydą, 121 eurų vertės, ir apsauginį durų skydą, 121 eurų, vertės, tuo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarė bendrą 242 eurų turtinę žalą.
Tokiais veiksmais R. T. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis R. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažįsta, gailisi. Parodė, kad 2024 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, prieš Kalėdas, tiksliai datos neatsimena kumščiais suduodamas išdaužė picerijos įėjimo durų stiklą. Taip pat po to, kai policijos pareigūnai jį įsodino į policijos tarnybinį automobilį, jame jis kumščiais suduodamas išdaužė du plastikinius skydus. Nežino, kodėl taip pasielgė, ir ne viską gerai atsimena. Jam tikrai gėda, kad taip įvyko, supranta, kad nesąmonę padarė ir labai dėl to gailisi. Su picerijos savininku jis iš karto po įvykio susitarė dėl žalos atlyginimo ir jam atlygino padarytą žalą. Taip pat yra pasiruošęs ir geranoriškai nedelsiant atlygins padarytą žalą Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl išdaužtų plastikinių skydų tarnybiniame automobilyje VW Caddy. Jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. T. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Liudytojas Deividas Pakas, policijos pareigūnas, parodė, kad 2024 m. gruodžio 22 d., apie 21 val. iš budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad Ukmergėje, Vytauto g. 62, picerijoje „Uno“ asmuo daužo langus. Nuvykus prie šios picerijos pasitikę asmenys, kaip suprato klientai, nurodė asmenį, t. y. vyriškį, kuris išdaužė picerijos įėjimo durų stiklo paketą. Jų nurodytas asmuo stovėjo šalia įėjimo į piceriją durų ant šaligatvio. Jis stovėjo ramiai, atrodė, bet iš jo veido bruožų, svirdinėjimo, nerišlios kalbos ir jaučiamo kvapo, panašaus į alkoholio, atrodė neblaivus. Jis elgėsi neagresyviai. Paklaustas asmuo patvirtino, kad išdaužė stiklą. Šį asmenį su kolega sulaikė ir patalpino į tarnybiniame automobilyje VW Caddy, valstybinis numeris LRE641 (borto Nr. 7032), galinėje dalyje įrengtą sulaikytųjų patalpą. Patalpintas į šią patalpą asmuo pradėjo elgtis agresyviai. Kol su kolega bendravo su šalia picerijos „Uno“ stovinčiais asmenimis, kurie nurodė galimą įtariamąjį, šis vyriškis pradėjo triukšmauti tarnybinio automobilio sulaikytųjų patalpoje. Jis kumščiais smūgiavo į šios patalpos korpusą, girdėjosi dūžiai. Girdėjosi duslūs, ne mažiau kaip trys smūgiai sulaikytųjų patalpos viduje. Šis asmuo išdaužė sulaikytųjų patalpoje esančiais dvi pertvaras, t. y. durų pertvarą ir pertvarą tarp automobilio salono ir sulaikytųjų patalpos. Nustatyta asmens tapatybė – R. T.. Šis asmuo buvo pristatytas į policijos komisariatą tapatybės nustatymui bei administracinio nusižengimo protokolo surašymui. Jis buvo stipriai neblaivus.
R. T. savo 2024 m. gruodžio 30 d. paaiškinime parodė, kad 2024 m. gruodžio 22 d. sekmadienį namuose išgėrė degtinės. Po to blogai pamena aplinkybes, išėjo į miestą. Neatsimena aplinkybių, kaip jis išdaužė picerijos „Uno“ durų stiklą. Kada išgeria pridaro kvailysčių, kurių neatsimena. Jis atsigavo jau būdamas policijos automobilyje. Kaip per miglą pamena, kad būdamas susinervinęs daužė policijos automobilio kameros langelį. Kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali. Žalą nori atlyginti. Su picerijos „Uno“ savininku dėl išdaužto durų stiklo jis susitarė, žalą atlygins.
2024 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros metu, Ukmergėje, Vytauto g., ties namu Nr. 63, stovi Lietuvos policijos skiriamaisiais ženklais žymėtas tarnybinis automobilis VW Caddy, valstybinis numeris LRE641, borto Nr. V7032. Išorės apgadinimų nefiksuota. Atidarius šio automobilio šonines dešinės pusės galines dureles matyti sudaužytas automobilio laikino sulaikymo patalpos apsauginis plastikinis skydas, ant galinės sėdynės matomos šukės. Atidarius šio automobilio galines duris matomas sudaužytas laikino sulaikymo patalpos apsauginis permatomas skydas-durys. Laikino sulaikymo patalpoje matomos šukės. Automobilio salone įrengtos vaizdo filmavimo kameros.
2024 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis Donatas Šinkūnas tarnybiniu pranešimu informavo, kad 2024 m. gruodžio 22 d. apie 21.04 val. patruliuodamas kartu su D. Paku iš budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad Ukmergėje, Vytauto g. 62, vyriškis daužo langus, jau išdaužė. Įvykio vietoje apsitiko picerijos darbuotojai, kurie nurodė durų stiklą išdaužiusį asmenį. 21.20 val. šį asmenį sulaikė, patalpino į tarnybinio automobilio, borto Nr. 7032, galinėje dalyje įrengtą laikino sulaikymo patalpą. Joje asmuo pradėjo elgtis agresyviai, išdaužė apsauginius skydus. Į pagalbą buvo kviesti kiti dirbę kolegos. Nustatyta asmens tapatybė R. T.. Apie 21.50 val. R. T. pristatytas į policijos komisariatą.
Apžiūrėtas tarnybinio automobilio salone įrengtos vaizdo stebėjimo kameros fiksuotas vaizdo įrašas, kurio trukmė yra 34 min. 31 sek. Vaizdo įrašo kairiajame apatiniame kampe matosi data 2024 m. gruodžio 22 d. ir laikas, kuris prasideda nuo 21:20:29. Vaizdo įrašas daromas tarnybiniame automobilyje, filmuoja automobilyje esanti laikino sulaikymo patalpa. Vaizdo įraše matoma kaip policijos pareigūnai atidaro laikino sulaikymo patalpos duris ir į ją įsėdą asmuo (vyras). Vaizdo įraše matoma kaip sėdintis vyras ranka daužo apsaugines duris, kartodamas „atidaryk duris“ ir vartodamas daug necenzūrinių žodžių. Vaizdo įraše toliau matoma kaip vyras perlipa į kitą laikino sulaikymo patalpos pusę ir rankomis pradeda daužyti apsauginį skydą, pasigirdus garsams panašiems į dūžius vyras vartodamas necenzūrinius žodžius pasako „išmušiau stiklą“. Vaizdo įraše matosi, kaip policijos pareigūnas atidaro laikino sulaikymo patalpos duris, o asmuo vartodamas necenzūrinius žodžius keikia pareigūną. Pareigūnui uždarius duris, asmuo pradeda ranka daužyti apsauginių durų skydą, po ko jį spardo koja. Vaizdo įraše girdima kaip asmuo vartodamas necenzūrinius žodžius pasako „dar vieną sudaužysiu“ ir tęsia apsauginių durų skydo daužymą ranka, po ko pasigirsta garsai panašūs į dužimo, asmuo nusijuokia. Toliau vaizdo įraše matoma kaip asmuo ranka daužo apsauginį skydą, vėl pasigirsta garsai panašūs į dūžius. Asmuo ir toliau daužo, bei spardo apsaugines duris. Vėliau vaizdo įraše matoma kaip policijos pareigūnai atidaro laikino sulaikymo patalpos duris, išlaipina asmenį, po ko jau antrankiais sulaikytą įsodiną atgal. Vaizdo įrašo 20 min. 30 sek. matomas išdaužtas apsauginių durų skydas.
Apžiūrėtas 2024 m. gruodžio 22 d. policijos pareigūnų naudota „Body“ kamera fiksuotas tyrimui reikšmingas vaizdo įrašas. (patalpintas ir saugomas CD-R kompaktinėje laikmenoje, 1 vnt.) Vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20241222-214953UTC+0200“ yra 9.15 min trukmės. Matyti Ukmergės rajono policijos komisariato, esančio adresu Vytauto g. 109, Ukmergėje, vidiniame kieme policijos pareigūnai atidaro tarnybinio automobilio „VW Caddy“ galinėje dalyje įrengtą sulaikytųjų patalpą, kuriame matomas ant kelių klūpintis savo galvą ant sėdimosios dalies R. T., kuris snūduriuoja. R. T. policijos pareigūnų atžvilgiu vartoja keiksmažodžius, iš jo daugkartiniai vartojamų keiksmažodžių. Policijos pareigūnai panaudoję fizinę jėgą jį išlaipina iš tarnybinio automobilio ir vedasi link policijos komisariato patalpų. Ties įėjimo į komisariatą lauko durimis R. T. suklumpa, nebepastovi ant kojų, dėl ko policijos pareigūnų yra įnešamas į tarnybines patalpas. Jose policijos pareigūnų klausiamas ką jis yra vartojęs, jis neatsako, žodžiu per kelis kartus atsiprašo (dėl ko neįvardija), teigia, kad yra iš Ukmergės. Policijos pareigūnai R. T. nusiveda ir patalpina į policijos komisariate įrengtą laikino sulaikymo patalpą. R. T. verkšlena.
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis VW Caddy, valstybinis numeris LRE641, registruotas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariato vardu.
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
Sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnis). Paprastai teismų praktikoje kasdienio vartojimo daiktų vertė yra nustatoma pagal nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo parodymus ir, tik kilus abejonių ar kaltinamajam reiškiant prieštaravimus, pasitelkiama šios srities specialisto pagalba ar skiriama prekinė ekspertizė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-693/2007). Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurios nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016, 2K-5-628/2019 ir kt.).???
BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad turtas laikomas nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Atitinkamai, turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala. Turtinė žala yra nedidelė, kai jos dydis viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 2 dalis).
Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (tarnybiniai pranešimai, pažiūros protokolai, paaiškinimai, sąmata 0312 SER2 01, sąskaita-faktūra Nr. JUS0127674 ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis R. T. sugadino Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausantį nedidelės vertės (242 Eur) turtą. Tokiais savo nusikalstamais veiksmais R. T. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. T. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme.
Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.
Teismas, skirdamas kaltinamajam R. T. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, jog kaltinamasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, kaltės formą ir rūšį, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, dirbantis. Duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą baudžiamojoje byloje nėra. R. T. atsakomybę lengvina tai, kad visiškai pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – bauda, paskiriant arimą minimaliam bausmės dydžiui (BK 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas), šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, R. T. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.
V. Civilinis ieškinys ir kiti klausimai
BPK 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atstovaujamas Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Teisės skyriaus vyr. specialistės I. G. 2025 m. vasario 5 d. pateikė 683,05 Eur civilinį ieškinį, jį pagrindžiančios PVM sąskaitos-faktūros kopiją patirtai žalai atlyginti. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad išdaužtų sulaikytųjų skyriaus pertvarų, 2 vnt., bendra vertė yra 242 Eur, remonto darbų kaina – 441,05 Eur.
Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. T. 2025 m. vasario 10 d. atlygino Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nusikalstamais veiksmais padarytą 683,05 Eur žalą ir prie bylos pateikė tai įrodantį mokėjimo nurodymą grynųjų pinigų pervedimui.
Atsižvelgiant į išdėstytą, ir vadovaujantis BPK 115 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinis ieškinys atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R kompaktinės laikmenos, vnt., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinos saugoti šioje byloje.
Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. T. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimt) MGL (1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, R. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 20 (dvidešimt) MGL (1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato civilinį ieškinį atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R kompaktines laikmenas, 2 (du) vienetai, palikti saugoti prie bylos.
1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;
2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
5) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
6) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
7) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
8) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.