Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. T.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. N. skundą atsakovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. N. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi su 2023-08-30 patikslintu skundu (1 t., b. l. 87–96) į teismą ir prašo:

1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023-07-10 sprendimą Nr. 21REI-(AG1-90/10-2023);

2) panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) 2023-04-28 raštą (sprendimą) Nr. 11SD-1677 „Dėl galimo nepilnamečio vaiko teisių ir interesų pažeidimo“ (toliau – 2023-04-28 Raštas);

3) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos E. N. 2023-03-24 skundus, užregistruotus Skyriuje 2023-03-31 (reg. Nr. 11PR-72) ir 2023-04-17 (reg. Nr. 11GD-2677).

Pareiškėja ir jos atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skunde išdėstytus argumentus ir skundo reikalavimus, paaiškino, kad pareiškėja kartu su D. N. turi vieną bendrą nepilnametį vaiką – sūnų M. N., gim. (duomenys neskelbtini).

Alytaus apylinkės teismo 2022-09-22 nutartimi nustatyta laikina pareiškėjos ir sūnaus bendravimo tvarka, pagal kurią pareiškėjai buvo leista pasimatyti bei bendrauti su sūnumi du kartus per savaitę jos pasirinktu ir suderintu su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais laiku, šiuos susitikimus organizuojant tam tikroje paruoštoje bendravimo su vaiku vietoje Alytaus socialinių paslaugų centre ar Vaiko teisių apsaugos skyriuje. Taigi, šia nutartimi pareiškėjos susitikimų su vaiku organizavimas buvo pavestas atsakovei, kuri buvo paskirta kaip tarpininkė tarp pareiškėjos, sūnaus ir tėvo.

Pareiškėja 2023-02-07, 2023-02-13 ir 2023-02-14 kreipėsi į atsakovę elektroniniais laiškais prašydama pateikti informaciją apie sūnaus gyvenimo sąlygas ir emocinę būklę, taip pat nurodydama, kad jai nesudaromos galimybės pagal šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką pasimatyti su sūnumi du kartus per savaitę, kadangi apie tai, jog numatyti susitikimai neįvyks, sūnaus tėvas praneša pareiškėjai jau vykstant susitikti su vaiku. Į šiuos paklausimus buvo atsakyta formaliai, su D. N. nebuvo susisiekta ir nepasiteirauta, dėl kokių priežasčių vaiko susitikimai su pareiškėja yra atšaukiami paskutinę minutę, pareiškėjos neinformuojant iš anksto. Nebuvo įvertinta ta aplinkybė, jog tokie veiksmai gali turėti neigiamos įtakos pareiškėjos ir sūnaus M. ryšiui dėl reto ir nepastovaus bendravimo.

Dėl šių priežasčių kreipėsi į atsakovę su 2023-03-31 prašymu, kuriuo prašė:

1) suteikti išsamią informaciją apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi, kad 2023-02-07, 2023-02-13 ir 2023-02-14 prašymai būtų išnagrinėti visapusiškai ir Tarnybos Skyriaus specialistai veiksmingai vykdytų savo įgaliojimus, o ne tiesiog formaliai atsakytų į pateiktus prašymus ir užklausas, ir pateikti tokių veiksmų atlikimą patvirtinančius duomenis;

2) imtis aktyvių veiksmų bendradarbiaujant su abiem tėvais tam, jog pareiškėjos ir sūnaus M. pasimatymai įvyktų kaip nustatyta Alytaus apylinkės teismo 2022-09-22 nutartimi, t. y. du kartus per savaitę. o apie tai, kad pasimatymai su vaiku negali įvykti, būtų informuota iš anksto, bet ne pakeliui iš Alytaus į Vilnių pasimatyti su sūnumi;

3) prevenciškai pasikalbėti su sūnaus tėvu D. N., jog apie sūnaus sveikatos būklę ir jo atostogų planus pareiškėja turėtų būti informuota laiku, kad ši informacija nuo jos neturėtų būti slepiama arba jos sužinoti neturėtų tik tada, kai sūnaus tėvas negali neišvengti jos pareiškėjai nesuteikęs;

4) pateikti duomenis apie įvardytą asmenį (anonimą), kuris anonimiškai teikia garso įrašus, bei pateikti garso įrašus pareiškėjai.

Kaip buvo nurodyta 2023-03-31 prašyme, pareiškėja negavo atsakymo į 2023-10-18, 2022-11-21, 2023-01-31 teiktus prašymus, todėl prašė juos pateikti, tačiau 2023-04-28 Rašte šie prašymai ir vėl yra ignoruojami, atsakymų į šiuos prašymus nebuvo pateikta. Dėl tokių Tarnybos Skyriaus veiksmų atskiru 2023-03-28 prašymu buvo kreiptasi ir į Tarnybos Skyriaus vedėją, tačiau atsakymo į šį prašymą pareiškėja nėra gavusi, net negauta jokios informacijos apie tai, kad toks prašymas buvo užregistruotas.

Atsakovė aktyviai veikia tiek prieš vaiko, tiek prieš pareiškėjos interesus, o Tarnybos Skyrius nereaguoja į prašymus prevenciškai pasikalbėti su sūnaus tėvu, jog apie sūnaus sveikatos būklę ir jo atostogų planus pareiškėja turėtų būti informuota laiku, kad ši informacija nuo jos neturėtų būti slepiama arba jos sužinoti pareiškėja neturėtų tik tada, kai sūnaus tėvas negali neišvengti jos nesuteikęs. Apie tokius tariamus pokalbius Tarnybos Skyrius savo 2023-04-28 Rašte nurodo deklaratyviai, tvirtina, jog tokie pokalbiai tariamai vyko, tačiau, kai kreipiamasi konkrečiai dėl tokių įvykusių pokalbių ir informacijos apie juos suteikimą, į pareiškėjos prašymus nėra reaguojama ir atsakymų negaunama.

Taip pat nebuvo reaguota į 2023-02-27 pranešimą-elektroninį laišką Tarnybos Skyriui, kuriuo prašyta nurodyti, kokių veiksmų buvo imtasi Skyriuje, kad nebūtų vaiko teisių pažeidimų ir kad sūnus būtų saugioje aplinkoje. 2023-03-07 elektroniniu paštu buvo pateiktas paklausimas vyr. specialistei A. M., kuri turėjo tarpininkauti pareiškėjai bendraujant su sūnumi, ir paprašyta informuoti, ar sūnus yra užregistruotas į globos namus „Užuovėja“. Į šį paklausimą taipogi atsakymo negauta. 2023-03-31 prašymu pakartotinai paprašius suteikti visą šią informaciją, skundžiamu raštu vėl gauta deklaratyvaus pobūdžio informacija.

Pareiškėjos teigimu, teisės aktai aiškiai apibrėžia, kokius veiksmus turi atlikti specialistai nagrinėdami gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei atlikdami vaiko situacijos vertinimą. Veiksmai, nurodyti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (toliau – VTAPĮ), pagal pareiškėjos pranešimus ir prašymus Tarnybos Skyriuje nebuvo atlikti, o informacija apie tokių veiksmų atlikimą nebuvo suteikta. Tačiau jeigu Tarnybos Skyriaus specialistai gauna sūnaus tėvo D. N. bet kokį pranešimą, net ir galimai melagingą, tokį pranešimą šio skyriaus specialistai pradeda nedelsdami nagrinėti ir nuolat susisiekia su pareiškėja prašydami pateikti nuomonę, atsakymą. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl Tarnybos Skyriuje taikomi dvejopi standartai: kai gaunamas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą iš vaiko tėvo, į jį reaguojama įstatyme numatyta tvarka, o pareiškėjos pranešimai ignoruojami netgi nepateikiant atsakymo, kaip buvo sprendžiama problema, kaip buvo nagrinėjamas jos pranešimas. Pareiškėjos nuomone, tokiais veiksmais atsakovė pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – VAĮ) įtvirtintą objektyvumo principą (3 straipsnio 1 dalies 9 punktas)

Taip pat 2023-04-28 Rašte nėra pateikta informacija, ar buvo atliktas tyrimas dėl pareiškėjos nurodyto Skyriaus ir jo darbuotojų neveikimo, netinkamo pareigų atlikimo ir nušalinimo nuo pareiškėjos šeimos atvejo nagrinėjimo.

Su 2023-04-28 Raštu pateikti garso įrašai nėra aprašyti ir nėra pateikta informacija, kokiu būdu, iš kokio asmens jie gauti, kaip gali pašaliniai asmenys be pareiškėjos sutikimo stebėti, daryti įrašus vykstant pareiškėjos ir sūnaus susitikimams, o vėliau šiuos įrašus platinti. Tarnybos Skyriaus specialistai slepia nuo pareiškėjos faktus, iš kur ir kokiomis aplinkybėms šie garso įrašai buvo gauti ir platinami. Jei tariamai tuos įrašus atsiuntė vaiko tėvas D. N., tai nėra pridėta jokia informacija, pvz. elektroniniai laiškai, kurie patvirtintų, jog tokius garso įrašus tikrai atsiuntė D. N.. Tokiu atveju neaišku, iš kur D. N. gavo įrašus, nes Tarnybos Skyriui dėl to nekilo klausimų, ir faktiškai jie neišsiaiškinę šių aplinkybių negalėjo atsakyti ir į pareiškėjos klausimą, kas tuos įrašus darė: vaiko tėvas ar pašalinis asmuo, kuris sugebėjo stebėti ir įrašyti pareiškėjos susitikimą su sūnumi ir pokalbius su vaiko tėvu.

Pareiškėjai neaišku, kodėl jos susitikimai su sūnumi, tarpininkaujant atsakovei, buvo įrašomi be pareiškėjos žinios, jos apie tai neinformavus. Šiuo atveju savo veiksmais Tarnybos Skyrius nesuteikia kompleksinės pagalbos kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje. Būtent kokybiškas šeimos funkcionavimas yra visiškai neužtikrinamas, nes atsakovė veikia šališkai D. N. interesų naudai. Be to, kenkiama pareiškėjos ir sūnaus M. N. ryšiui, kuris nuolat silpnėja. Pažymėtina, jog D. N. visiškai nesuinteresuotas tuo, jog sūnus bendrautų su pareiškėja, kad jų ryšys būtų stiprus ir glaudus, kad sūnus augtų jo gyvenime dalyvaujant abiems tėvams, artimiesiems giminaičiams iš abiejų tėvų pusių. O Tarnybos Skyrius nesiima jokių aktyvių veiksmų tam, kad būtų tinkamai ir efektyviai tarpininkaujama siekiant nepakenkti nepilnamečio vaiko interesams ir būtų išsaugotas vaiko ryšys su abiem tėvais.

Taigi, pareiškėjos nuomone, vaiko situacijos vertinimas buvo atliktas tik formaliai, o aplinkybė, kad pareiškėja ir D. N. buvo supažindinti su vaiko vertinimo anketomis, neleidžia teigti, kad atsakovė kruopščiai ir iš esmės nagrinėjo pareiškėjos pranešimus ir reikalavimus. Skyriaus atsiliepime pateikti argumentai yra formalūs, o tai, kad atsakovė atsakė į visus pareiškėjos tiek žodinius, tiek rašytinius paklausimus, neduoda pagrindo teigti, kad jie buvo išnagrinėti išsamiai. Atsakovės atsiliepime minėto atsakymo (2023-05-11 rašto Nr. 11SD-1835) pareiškėja nėra gavusi ir su juo susipažinusi.

Atsakovė su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime (1 t., b. l. 119–129) išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad pareiškėjai į jos 2023-02-07, 2023-02-14 pateiktus prašymus ir reikalavimus (Nr. 11PR-33, Nr. 11GD-925 ir Nr. 11GD-1108) atsakė 2023-02-17 raštu Nr. 118D-701.

2023-03-31 gautas pareiškėjos 2023-03-24 prašymas (reg. Nr. 11PR-72), kuriame nurodyta data yra ankstesnė nei šio prašymo gavimo Tarnybos skyriuje data. Į minėtą prašymą atsakovė atsakė 2023-04-28 Raštu. Teikdama pareiškėjai atsakymą, atsakovė teigė, jog reaguoja tiek į vaiko motinos, tiek į tėvo visą pateiktą informaciją, atsako į visus paklausimus, reaguoja į abiejų tėvų teikiamus pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, vertina vaiko situaciją, inicijuoja pagalbos teikimą, išaiškina vaiko tėvams jų teises ir pareigas bei atsakomybę, ragina vaiko tėvus tarpusavyje nekonfliktuoti, ieškoti bendrų sprendimų ir sutarimo dėl keitimosi informacija ir bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo. Skyrius aktyviai dalyvauja atvejo vadybos procese, teikia siūlymus dėl situacijos sprendimo ir pagalbos būdų.

Atsakovė visiškai nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytais teiginiais, kad pareiškėjos „prašymai yra ignoruojami, atsakymai į prašymus neteikiami, į paklausimus atsakoma formaliai“. Priešingai, nei nurodo pareiškėja skunde, atsakovė pateikė tikslią ir išsamią informaciją, į visus paklausimus atsakė raštu. Pareiškėjai ne kartą tiek raštu, tiek žodžiu buvo aiškintos jos, kaip vaiko atstovės pagal įstatymą, teisės ir pareigos, nurodyta, kad tėvai turi lygias su vaiku susijusias teises ir pareigas, kad, siekdami priimti geriausius vaiko interesus atitinkančius sprendimus, abu tėvai privalo tarpusavio santykiuose prioritetą teikti geranoriškam bendravimui, kartu ieškoti problemų sprendimo būdų visais su vaiko auklėjimu susijusiais klausimais.

Atsakovė įstatymų nustatyta tvarka objektyviai ištyrė faktines prašymų aplinkybes savo kompetencijos ribose bei pateikė atsakymus pareiškėjai į jos el. laiškus / prašymus / paklausimus. Pareiškėja klaidingai nurodo, jog atsakovė nėra pateikusi atsakymų į 2022-10-18, 2022-11-21 ir 2023-01-31 teiktus pareiškėjos prašymus. Pareiškėjai į šiuos jos prašymus ir kreipimusis el. paštu buvo atsakyta raštu. Į 2022-10-18 teiktą el. laišką (reg. Nr. 11GD-5106) ir prašymą (reg. Nr. 11PR-417) atsakovė pateikė atsakymą 2022-10-26 raštu (reg. Nr. 11SD-3403) ir raštą išsiuntė pareiškėjos nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Į 2022-11-21 gautą pareiškėjos el. laišką (reg. Nr. 11PR-463) pareiškėjai atsakyta raštu (reg. Nr. 11SD-3701), atsakymas išsiųstas į pareiškėjos el. paštą. Išsiuntimo faktą patvirtina el. paštu siųstų laiškų kopijos.

2023-01-31 gautas pareiškėjos el. laiškas buvo registruotas kaip pranešimas (reg. Nr. 11VTP-154). Į gautą pranešimą atsakovės specialistai reagavo vadovaudamiesi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnio nuostatomis, bendravo su vaiku, vaiko motina ir tėvu dėl pranešime nurodytų aplinkybių, vertino vaiko situaciją dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių ir interesų.

Atsakovės specialistai, 2023-02-06 atlikę vaiko situacijos vertinimą, vaiko teisių pažeidimo nenustatė (reg. Nr. 11VSV-210). Atsakovė 2023-02-06 raštu (reg. Nr. 11SD-501) informavo pareiškėją, kad 2023-02-06 buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, motina supažindinta su Administracinių nusižengimų tyrimų atlikimo, protokolų surašymo ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021-12-02 įsakymu Nr. BV-357 „Dėl Administracinių nusižengimų tyrimų atlikimo, protokolų surašymo ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Tarnybos direktoriaus 2022-11-18 įsakymo Nr. BV-297 redakcija; toliau – Aprašas), nuostatų 21 punktu, numatančiu vaiko atstovų supažindinimą su vaiko situacijos vertinimu. Pareiškėja 2023-02-10 pateikė prašymą (reg. Nr. 11PR-36) el. paštu atsiųsti vaiko situacijos vertinimo anketą. Atsakovė 2023-02-06 vaiko situacijos vertinimo anketą pateikė 2023-02-10 (reg. Nr. 11SD-587) el. paštu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja per 3 d. d. negrąžino pasirašytos vaiko situacijos vertinimo anketos.

Atsakovė atskiro rašto dėl pateikto pranešimo (2023-01-31, reg. Nr. 11VTP-154) neteikė, kadangi pranešimas buvo nagrinėjamas kaip galimas vaiko teisių pažeidimas ir šiuo pagrindu buvo atliktas vaiko situacijos vertinimas, pildyta vaiko situacijos vertinimo anketa, su kuria pareiškėja buvo supažindinta informaciją siunčiant el. paštu.

Atsakovė nesutiktina, su pareiškėjos teiginiais, jog taip pat nebuvo reaguota į 2023-02-27 ir 2023-03-07 el. laiškus / paklausimus (toliau – laiškai / paklausimai). Šiuose pareiškėjos siųstuose laiškuose / paklausimuose (reg. Nr. 11PR-47 ir Nr. 11PR-61) ji prašė informuoti, „kokių veiksmų buvo imtasi užtikrinant, kad nebūtų vaiko teisių pažeidimų ir kad M. būtų saugioje aplinkoje, ar vaikas yra užregistruotas į Pagalbos centrą“. Atsakant į E. N. laiškus / paklausimus jai paaiškinta, kad atsakovės 2023-02-13 ir 2023-02-19 gautuose pranešimuose nurodytos aplinkybės buvo nagrinėjamos kaip pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Atlikus vaiko situacijos vertinimus ir nustačius būtinybę vertinti pagalbos šeimai ir (ar) vaikui poreikį, buvo inicijuota atvejo vadyba viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) Alytaus miesto socialinių paslaugų centre ir VšĮ „SOS vaikų kaimas“ socialinių paslaugų padalinyje. Gavusi pranešimą, atlikdama vaiko situacijos vertinimą, atsakovė vertina visą turimą, ne tik pranešimo nagrinėjimo metu gautą ir ne tik pranešime nurodytą, informaciją. Taip pat informavo, kad atsakovė nėra užregistravusi nepilnamečio M. N. priėmimo į globos namų „Užuovėja“ Pagalbos centrą (toliau – Pagalbos centras). Nurodė, kad apie galimybę vaikui gauti pagalbą Pagalbos centre 2023-02-20 informuotas vaiko tėvas. Specialistė tarnybiniame pranešime paaiškino, kad vaiko tėvas žodžiu informavo specialistę, jog į Pagalbos centrą vaiko neregistruos, kadangi jis jau yra ištirtas ir Pagalbos centras pateikęs rekomendacijas, kurios yra vykdomos. Atsakovė į šiuos pirmiau minėtus (2023-02-27 ir 2023-03-07) pareiškėjos laiškus / paklausimus 2023-03-10 pateikė atsakymą raštu (reg. Nr. 11SD-1004).

2023-03-13 vaiko tėvas atsiuntė el. laišką atsakovei, kuris registruotas kaip pranešimas (reg. Nr. 11VTP-366), su šešiais garso įrašais, įrašytais 2023-03-10 ir 2023-03-12. Minėti garso įrašai buvo pateikti pareiškėjai 2023-04-28 Raštu. Išsiuntimo faktą patvirtina el. paštu siųsto laiško kopija.

Atsakovė nėra atsisakiusi nagrinėti nė vieno iš pareiškėjos pranešimų, prašymų, kreipimųsi ir (ar) skundų, kuriuos pareiškėja yra pateikusi atsakovei iki atsiliepimo rengimo dienos.

Atsakovė 2023-02-01 (reg. Nr. 11SD-433) ir 2023-04-06 (reg. Nr. 11SD-1393) teikė informaciją Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai į paklausimus dėl pareiškėjos skundų. 2023-06-09 gauta Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos pažyma Nr. (61-2023-8.45)PR-85 „Dėl E. N. skundų tyrimo“, kurioje nustatyta, jog, apibendrinant tyrimo metu gautus duomenis, konstatuota, kad negauta objektyvių duomenų dėl pareiškėjos skundžiamo atsakovės darbuotojų neveikimo, aplaidaus pareigų atlikimo sprendžiant su mažamečio vaiko teisių ir interesų apsauga susijusius klausimus. Institucijos (jų atstovai) ėmėsi ir imasi priemonių, kad būtų užtikrinti mažamečio interesai, bendravimo su skyriumi gyvenančia mama tvarka. Pareiškėjos skundo nagrinėjimas nutrauktas, trūkstant objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytais teiginiais, jog „Skyrius nesuteikė kompleksinės pagalbos šeimai, nesiima aktyvių veiksmų, kad būtų išsaugotas vaiko ryšys su abiem tėvais“. Už socialinių paslaugų organizavimą / teikimą yra atsakingos savivaldybių socialinių paslaugų įstaigos. Pažymėjo, jog tėvui VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centre taikoma atvejo vadyba, o motinai – VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. Abiem tėvams inicijuotas pagalbos teikimas, atsakovė aktyviai dalyvauja atvejo vadybos procese, teikia siūlymus dėl situacijos sprendimo ir pagalbos būdų.

Dėl 2023-03-28 skundo „Dėl Alytaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų neveikimo, aplaidaus pareigų atlikimo“ nurodė, jog 2023-03-31 12.59 val. pareiškėja išsiuntė el. laišką su prisegtu skundu atsakovės patarėjai Ž. A.. Nuo 2023-03-23 iki 2023-04-14 patarėja Alytaus mieste turėjo nedarbingumą. El. pašte buvo nustatytas automatinis pranešimas, kad Skyriaus patarėją pavaduoja vyriausioji specialistė A. M., tačiau pareiškėja šio el. laiško su skundu nepersiuntė pavaduojančiai specialistei. A. M. savo tarnybiniame pranešime (2023-06-12, reg. Nr. 11TSD-685) nurodė, kad el. laiško iš pareiškėjos su pridėtu skundu nėra gavusi. Pažymėjo, kad pareiškėja 2023-03-31 13.04 val., praėjus tik kelioms minutėms po išsiųsto el. laiško patarėjai Ž. A., išsiuntė el. laišką jau į Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių su prisegtu raštu „Dėl galimo nepilnamečio vaiko teisių ir interesų pažeidimo“.

Pirmiau minėtą pareiškėjos skundą 2023-04-12 el. paštu gavo kita Skyriaus specialistė S. R. ir tą pačią dieną skundas buvo užregistruotas Skyriuje (reg. Nr. 11PR-77). 2023-04-12 el. paštu pareiškėja buvo informuota apie skundo priėmimą, registravimą ir nukreipimą nagrinėti specialistui raštu Nr. 11SD-1453. Minėtas skundas išnagrinėtas, pareiškėjai atsakymas pateiktas laiku, t. y. per 20 d. d. (2023-05-11, reg. Nr. 11SD-1835). Tai, kad pareiškėja šį atsakymą į skundą gavo, patvirtina jos pačios pateikto el. laiško, gauto į jos el. paštą 2023-05-11 iš dokumentai@dbsis.lt su 2 priedais „atsakymas N..adoc“ ir „Dokumento registracijos metaduomenų kortelė.pdf“, kopija. Taip pat atsakovė prideda patvirtinimą / kopiją iš atsakovės dokumentų valdymo sistemos DBSIS, kad atsakymas į pareiškėjos skundą buvo jai išsiųstas jos el. paštu bandonyte@gmail.com.

Atsakovė nėra suvaržiusi ir apribojusi pareiškėjos teisių, priešingai, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nuolatos atsako į visus pareiškėjos prašymus ir (ar) skundus, nėra atsisakiusi nagrinėti nė vieno pareiškėjos pranešimo, prašymo ir (ar) skundo.

Skundas tenkintinas.

Pareiškėja prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023-07-10 sprendimą Nr. 21REI-(AG1-90/10-2023); 2) panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023-04-28 raštą (sprendimą) Nr. 11SD-1677 „Dėl galimo nepilnamečio vaiko teisių ir interesų pažeidimo“; 3) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023-03-24 skundus, užregistruotus Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2023-03-31 (reg. Nr. 11PR-72) ir 2023-04-17 (reg. Nr. 11GD-2677) (1 t., b. l. 87–96).

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės 2023-04-28 Rašto (Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – GK) 1 t., b. l. 22–24), priimto išnagrinėjus pareiškėjos 2023-03-24 prašymus (registruoti 2023-03-31 (reg. Nr. 11PR-72), 2023-04-17 (reg. Nr. 11GD-2667), teisėtumo. Taip pat ginčas byloje yra kilęs dėl galimo atsakovės neveikimo, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pareiškėjos 2023-03-28 skundo neišnagrinėjimo ir atsakymo nepateikimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.130–3.184 straipsniai, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatai, patvirtinti Tarnybos direktoriaus 2023-05-19 įsakymu Nr. BV-125 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), Viešojo administravimo įstatymas ir kt.

Administracinės bylos duomenimis, 2018-12-18 Alytaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-9362-179/2018 vaiko M. N. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina E. N.. Tačiau gavęs žinių, jog motina panaudojo fizinį smurtą prieš vaiką bei toliau naudoja psichologinį smurtą, į tai reagavo Tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, kur buvo sureaguota į vaiko teisių pažeidimus ir buvo skubiai imtasi priemonių juos pašalinti. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo pradėta vaiko situacijos vertinimo procedūra bei buvo kreiptasi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovės E. N. atžvilgiu. Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu vaikas laikinai prižiūrėti buvo perduotas jo močiutei A. N., gyvenančiai Alytaus r. sav. Šiuo metu Alytaus apylinkės teismo 2022-09-22 nutartimi nepilnamečio vaiko M. N., gimusio (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu D. N. pagal jo gyvenamąją vietą.

Pareiškėja su 2023-03-24 (registruotas 2023-03-31, Nr. 11PR-72) skundu „Dėl galimo nepilnamečio vaiko teisių ir interesų pažeidimo“ kreipėsi į atsakovę prašydama:

1) suteikti išsamią informaciją apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi, kad 2023-02-07, 2023-02-13 ir 2023-02-14 prašymai būtų išnagrinėti visapusiškai ir Tarnybos Skyriaus specialistai veiksmingai vykdytų savo įgaliojimus, o ne tiesiog formaliai atsakytų į pateiktus prašymus ir užklausas, ir pateikti tokių veiksmų atlikimą patvirtinančius duomenis;

2) imtis aktyvių veiksmų bendradarbiaujant su abiem tėvais tam, jog pareiškėjos ir sūnaus M. pasimatymai įvyktų kaip nustatyta Alytaus apylinkės teismo 2022-09-22 nutartimi, t. y. du kartus per savaitę. o apie tai, kad pasimatymai su vaiku negali įvykti, būtų informuota iš anksto, bet ne pakeliui iš Alytaus į Vilnių pasimatyti su sūnumi;

3) prevenciškai pasikalbėti su sūnaus tėvu D. N., jog apie sūnaus sveikatos būklę ir jo atostogų planus pareiškėja turėtų būti informuota laiku, kad ši informacija nuo jos neturėtų būti slepiama arba jos sužinoti neturėtų tik tada, kai sūnaus tėvas negali neišvengti jos pareiškėjai nesuteikęs;

4) pateikti duomenis apie įvardytą asmenį (anonimą), kuris anonimiškai teikia garso įrašus, bei pateikti garso įrašus pareiškėjai.

Šiame skunde pareiškėja, be kita ko, paaiškino, jog Alytaus apylinkės teismo 2022-09-22 nutartimi pareiškėjos susitikimų su vaiku organizavimas buvo pavestas atsakovei, kuri buvo paskirta kaip tarpininkė taip pareiškėjos ir sūnaus tėvo. Pareiškėja 2023-02-07, 2023-02-13 ir 2023-02-14 kreipėsi į atsakovę elektroniniais laiškais prašydama pateikti informaciją apie sūnaus gyvenimo sąlygas ir emocinę būklę, taip pat nurodydama, jog jai nesudaromos galimybės pagal šiuo metu galiojančią bendravimo tvarką pasimatyti su sūnumi du kartus per savaitę, kadangi apie tai, jog numatyti susitikimai neįvyks, sūnaus tėvas praneša pareiškėjai jau vykstant susitikti su vaiku. Į šiuos paklausimus buvo atsakyta formaliai, nebuvo įvertinta ta aplinkybė, jog tokie veiksniai gali turėti neigiamos įtakos pareiškėjos ir sūnaus M. ryšiui dėl reto ir nepastovaus bendravimo. Atsakovės nebuvo patikrinta, ar sūnaus tėvas faktiškai turi galimybių sūnaus mokslo atostogas leisti su sūnumi, koks yra tėvo darbo grafikas, ar sūnus nėra paliekamas trečiųjų asmenų priežiūrai, kai pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vaiko tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. Tokiais veiksmais yra pažeidžiamas Vaiko teisių apsaugos įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintas nestigmatizavimo principas (GK 1 t., b. 1. 95–97).

Pareiškėja su 2023-03-24 (registruotas 2023-04-17, Nr. 11GD-1677) skundu „Dėl galimo nepilnamečio vaiko teisių ir interesų pažeidimo“ kreipėsi į atsakovę prašydama:

1) suteikti išsamią informaciją apie tai, kokių veiksmų buvo imtasi, kad 2023-02-07, 2023-02-13 ir 2023-02-14 prašymai būtų išnagrinėti visapusiškai ir Tarnybos Skyriaus specialistai veiksmingai vykdytų savo įgaliojimus, o ne tiesiog formaliai atsakytų į pateiktus prašymus ir užklausas, ir pateikti tokių veiksmų atlikimą patvirtinančius duomenis;

2) imtis aktyvių veiksmų bendradarbiaujant su abiem tėvais tam, jog pareiškėjos ir sūnaus M. pasimatymai įvyktų kaip nustatyta Alytaus apylinkės teismo 2022-09-22 nutartimi, t. y. du kartus per savaitę, o apie tai, kad pasimatymai su vaiku negali įvykti, būtų informuota iš anksto, bet ne pakeliui iš Alytaus į Vilnių pasimatyti su sūnumi;

3) prevenciškai pasikalbėti su sūnaus tėvu D. N., jog apie sūnaus sveikatos būklę ir jo atostogų planus pareiškėja turėtų būti informuota laiku, kad ši informacija nuo jos neturėtų būti slepiama arba jos sužinoti neturėtų tik tada, kai sūnaus tėvas negali neišvengti jos pareiškėjai nesuteikęs;

4) pateikti turimus duomenis apie asmenį, kuris anonimiškai teikia garso įrašus; turimus D. N. garso įrašus, kuriais remiantis teikiama informacija teismui; M. N. garso įrašus, kuriuose teigia, kad nenori matytis su savo motina E. N..

Šiame skunde iš esmės atkartotos 2023-03-24 (Tarnybos Skyriuje registruotas 2023-03-31, Nr. 11PR-72) skunde nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai (1 t., b. 1. 92–94). Išnagrinėjus pareiškėjos 2023-03-24 (registruotas 2023-03-31, Nr. 11PR-72) skundą ir 2023-03-24 (registruotas 2023-04-17, Nr. 11GD-1677) skundą, buvo priimtas bei pareiškėjai pateiktas skundžiamas 2023-04-28 Raštas (GK 1 t., b. 1. 87–90).

Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto bendrajame komentare, kuris atskleidžia Vaiko teisių konvencijos bei jos fakultatyvinių protokolų normų turinį, pabrėžiami teisės gyventi, vystytis, vaikų sveikatos veiksniai. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 6 straipsnis pabrėžia valstybių dalyvių įsipareigojimą užtikrinti vaiko galimybę gyventi, augti ir vystytis, įskaitant fizinius, psichinius, dorovinius, dvasinius ir socialinius jų vystymosi aspektus. Būtina sistemingai identifikuoti rizikas ir apsauginius veiksnius, kuriais grindžiamas vaikų gyvenimas, išgyvenimas, augimas ir vystymasis, siekiant sukurti ir įgyvendinti įrodymais paremtas intervencijas, kurios sprendžia daugelio veiksnių per visą gyvenimą klausimą. Komitetas pripažįsta, kad dauguma veiksnių turi būti apsvarstyti siekiant įgyvendinti vaiko teisę į sveikatą, įskaitant individualius veiksnius, tokius kaip amžius, lytis, mokymosi rezultatai, socialinis ir ekonominis statusas, gyvenamoji vieta, šeimos santykiai ir kt.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas primena, kad teisė gyventi ir vystytis gali būti įgyvendinta tik holistiniu būdu, vykdant visas kitas Jungtinių Tautų Vaiko teisių Konvencijos nuostatas, įskaitant teisę į sveikatą, tinkamą mitybą, socialinį saugumą, tinkamą gyvenimo lygį, sveiką ir saugią aplinką, švietimą ir žaidimą (24, 27, 28, 29 ir 31 straipsniai), taip pat gerbiant tėvų pareigas ir teikiant pagalbą ir kokybiškas paslaugas (5 ir 18 straipsniai). Nuo pat ankstyvo amžiaus vaikai turėtų būti įtraukti į veiklas, skatinančias gerą mitybą, sveiką ir nuo ligų apsaugantį gyvenimo būdą.

Atkreipiame dėmesį, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje ir VTAPĮ nustatyta, jog visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į geriausius vaiko interesus. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vaiko teisė, kad visuose su vaiku susijusiuose sprendimuose ir veiksmuose, kurie yra tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su vaikais, tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose, vaiko interesai turi būti įvertinti ir į juos atsižvelgta. Kiekviena valstybė privalo gerbti ir įgyvendinti šią vaiko teisę.

Civilinio kodekso 3.161 straipsnio nuostatuose viena iš vaiko teisių įvardyta, jog visus susijusius klausimus su vaiku spręsti turėtų abu tėvai tarpusavio susitarimu, siekdami užtikrinti vaiko emocinį, fizinį, psichologinį saugumą, atsižvelgdami į geriausius vaiko interesus. Atstovai pagal įstatymą, nebendradarbiaudami tarpusavyje dėl vaiko sveikatos užtikrinimo ir neatsižvelgdami į vaiko interesus, neįvertina galimų neigiamų pasekmių vaiko psichinei, fizinei ir emocinei raidai. Tėvų pareiga – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui.

VTAPĮ 36¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius vaiko situacijos vertinimo metu gali nustatyti būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį arba vaiko apsaugos poreikį. To paties VTAPĮ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį nustatoma, jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikdamas vaiko situacijos vertinimą, nustato vaiko funkcionavimo ir socialinės aplinkos rizikos veiksnius bei rizikos veiksnius, susijusius su vaiko tėvais ar kitais jo atstovais pagal įstatymą ir jų santykiais su vaiku, ir jeigu vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų.

VTAPĮ 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ar jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ir (ar) kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, Aprašo nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą.

Pažymėtina, jog teisės aktai aiškiai apibrėžia, kokius veiksmus turi atlikti specialistai nagrinėdami gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą bei atlikdami vaiko situacijos vertinimą. Vadovaujantis Aprašo 10–16 punktais, Tarnybos įgalioto teritorinio skyriaus specialistas (-ai), gavęs (-ę) pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, privalo vykti į vaiko buvimo vietą, susitikti su vaiku ir jį išklausyti dėl aplinkybių, susijusių su pranešimu (išskyrus atvejus, kai vaikas dėl amžiaus, sveikatos būklės, esamos būsenos negali išreikšti savo nuomonės). Aprašo 16 punkte numatyta, jog Tarnybos įgalioto teritorinio skyriaus specialistas (-ai) privalo susitikti su vaiko atstovais pagal įstatymą, juos išklausyti, aptarti nagrinėjamą situaciją, situacijos aplinkybes, galimus problemų sprendimo būdus. Aprašo 15 punkte numatyta, jog Tarnyba arba jos įgaliotas teritorinis skyrius turi teisę kreiptis raštu arba elektroninėmis ryšio priemonėmis į kitus fizinius ar juridinius asmenis, kurie, Tarnybos arba jos įgalioto teritorinio skyriaus nuomone, gali turėti reikšmingos informacijos (apie vaiko sveikatą, elgesį ir elgesio pokyčius, savijautą, santykius su kitais vaikais ir suaugusiaisiais, poreikius), susijusios su vaiko situacija (pavyzdžiui, į švietimo įstaigų pedagogus, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, socialinius darbuotojus, dirbančius su šeima ir pan.), prašydami šią informaciją pateikti. Skyriaus specialistai, atlikę šiuos veiksmus ir atsižvelgę į nustatytas aplinkybes, priima sprendimą.

Pažymėtina, kad Nuostatuose, patvirtintuose Tarnybos direktoriaus 2023-05-19 įsakymu Nr. BV-125 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų patvirtinimo“, nurodyta, jog Skyriaus paskirtis – įgyvendinti vaiko teisių apsaugos politiką Alytaus apskrityje, o vienas iš pagrindinių Skyriaus uždavinių – ginti ir užtikrinti vaiko teises savivaldybėse. Viena iš Skyriaus funkcijų, numatytų Nuostatų 8.4 papunktyje, – nagrinėti fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus, rengti į juos atsakymus.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl pareiškėjos prašomo panaikinti 2023-04-28 Rašto pagrįstumo, svarbu įvertinti pareiškėjos pateiktų 2023-03-24 (registruotas 2023-03-31, Nr. 11PR-72; registruotas 2023-04-17, Nr. 11GD-1677) skundų turinį ir esmę. Pažymėtina, kad abiejuose skunduose išdėstytos panašios faktinės aplinkybės ir motyvai, taip pat suformuluoti tie patys prašymai, išskyrus 2023-03-24 (registruotas 2023-04-17, Nr. 11GD-1677) skunde suformuluotą ketvirtą prašymą pateikti detalesnę (konkretaus turinio) informaciją. Sistemiškai įvertinus pareiškėjos skundų turinį, sprendžiama, kad ji prašė pateikti informaciją (duomenis) bei imtis prašomų veiksmų atlikimo.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos 2023-03-24 (registruotas 2023-03-31, Nr. 11PR-72; registruotas 2023-04-17, Nr. 11GD-1677) skundų bei skundžiamo 2023-04-28 Rašto turinį, nustatė, kad atsakovė pakankamai daug dėmesio ir darbo skyrė atsakydama į vaiko tėvų (tėvo ir motinos) raštus, sutelkdama daug dėmesio būtent į tėvų nepalankius vienas kitam tarpusavio santykius, tėvų pasinaudojimą susidariusiomis tam tikromis situacijomis ir jomis manipuliojant pritaikant kiekvienas savo interesams. Tačiau atsakovės institucija sukurta tam, kad gintų prioritetinius vaiko interesus ir jo teises, kurie dažnai, atsižvelgiant ir į nagrinėjamą atvejį, lieka kaip ir nuošalyje, antrame plane. Tarnyba savo veikloje neturi apsiriboti raštų ir pranešimų rašymu institucijoms, formalių atsakymų į tėvų raštus teikimu, reikiamų tam tikrų formų užpildymu, o turi imtis realių veiksmų vaiko interesams ginti pasitelkiant savo iniciatyvą, kuri jai suteikta įstatymu, jeigu to reikalauja susidariusi situacija.

Tiek skundžiamame rašte, tiek ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendime dėl pareiškėjos 2023-03-24 (registruotas 2023-03-31, Nr. 11PR-72; registruotas 2023-04-17, Nr. 11GD-1677) skundų pirmo prašymo suteikti informaciją apie tai, kokie veiksmai buvo atlikti nagrinėjant 2023-02-07, 2023-02-13 ir 2023-02-14 prašymus, pažymėta, kad atsakovė, be kita ko, nurodė, jog aiškinantis 2023-02-07, 2023-02-13 ir 2023-02-14 prašymuose (el. laiškuose) nurodytas aplinkybes buvo pasiaiškinta su D. N.. Taip pat Rašte aprašytos nustatytos faktinės aplinkybės bei pažymėta, kad į minėtus prašymus (el. laiškus) pareiškėjai buvo atsakyta 2023-02-17 raštu Nr. 11SD-701. Kadangi minėtuose laiškuose nebuvo prašoma pateikti informacijos apie sūnaus gyvenimo sąlygas ir emocinę būklę, šios aplinkybės tuomet nebuvo vertintos.

Kaip aiškiai matyti iš išdėstytų aplinkybių, prioritetas skiriamas vėlgi tam, kad būtų tinkamai atsakyta į tėvų raštus, tačiau jeigu laiškuose nebuvo prašymo įvertinti vaiko būsenos, tai tas ir nebuvo vertinama. Pirmiausiai turi būti atsižvelgiama į tai, kaip susidariusi situacija paveikė vaiką ir jo interesus, ir tik po to aiškinamasi su tėvais ir teikiami jiems atsakymai atsižvelgiant į vaiko interesus. Iš Rašto visiškai neaišku, kaip ir kokiu būdu buvo pasiaiškinta su vaiko tėvu D. N. ir prie kokių išvadų besiaiškinant situaciją buvo prieita, ar tikslas buvo pasiektas. Nepakanka tik formaliai atsakyti, kad su vaiko tėvu buvo pasiaiškinta. Be to, iš skundžiamo rašto visiškai neaišku, kokiomis teisės aktų normomis vadovavosi atsakovė spręsdama pareiškėjos iškeltus klausimus ir besiaiškindama su D. N..

Tiek skundžiamame rašte, tiek ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendime dėl pareiškėjos 2023-03-24 (registruotas 2023-03-31, Nr. 11PR-72; registruotas 2023-04-17, Nr. 11GD-1677) skundų antro prašymo imtis aktyvių veiksmų bendradarbiaujant su abiem tėvais tam, jog pareiškėjos ir sūnaus M. pasimatymai įvyktų du kartus per savaitę, pažymėta, jog skundžiamame 2023-04-28 Rašte, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjos ir sūnaus bendravimas vyksta pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022-09-22 nutartį (taikius laikinąsias apsaugos priemones), pareiškėjos ir D. N. Skyriuje sudarytą 2022-11-22 susitarimą. Skyrius D. N. ne kartą ragino iš anksto informuoti pareiškėją, kai susitikimas nevyks, bei nurodyti, kodėl susitikimas nevyks. Apie tai pareiškėja taip pat informuota 2023-02-17 raštu Nr. 11SD-701.

Dėl pareiškėjos skunduose išdėstyto trečio prašymo prevenciškai pasikalbėti su sūnaus tėvu D. N., jog apie sūnaus sveikatos būklę ir jo atostogų planus pareiškėja turėtų būti informuota laiku, kad ši informacija nuo jos neturėtų būti slepiama, pareiškėja skundžiamame rašte informuota, jog Skyrius 2023-01-13 raštu D. N. priminė pagrindines vaikų ir tėvų teises ir pareigas, supažindino, kad už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimą ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis gali būti taikoma atsakomybė. Taip pat tėvui ne kartą žodžiu priminta, kad, tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ir motina, su kuriuo gyvena vaikas. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, <...> tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant <...>. Kaip nurodyta, atsakovė ne kartą ragino vaiko tėvą pranešti pareiškėjai – vaiko motinai apie pasikeitusią situaciją dėl pasimatymų su vaiku.

Jeigu atsakovė jau ne kartą ragino vaiko tėvą ir jam ne kartą žodžiu priminta apie pasikartojančius pažeidimus, lieka neaišku, kodėl nebuvo imtasi kitokių veiksmų, išskyrus paraginimus ir priminimus, siekiant užtikrinti vaiko teisę matytis su motina. Jeigu atsakovė nesiėmė kitų aktyvių veiksmų siekdama įgyvendinti vaiko teisę ir nepanaudojo jai įstatymu suteiktų įgalinimų užtikrindama vaiko interesus, kyla pagrįstas klausimas – kodėl, o jeigu buvo imtasi ir kitokių priemonių siekiant užtikrinti ir apginti vaiko teises ir interesus, tai turi būti nurodyta ginčijamame sprendime.

Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu. Tai reiškia, kad tėvas bylos nagrinėjamu metu vaiko gyvenime dalyvauja žymiai daugiau ir plačiau nei mama, kuri gali su vaiku pasimatyti tik teismo nustatytomis dienomis, valandomis. Be to, motina gyvena kitame mieste, todėl pasimatyti dar sunkiau dėl kelionių į kitą miestą, nes tai sudaro papildomų išlaidų ir reikalauja laiko. Kaip matyti iš skundžiamo rašto, apie tai, jog 2023-02-10 ir 2023-02-12 susitikimas su vaiku neįvyks, pareiškėja buvo informuota iš anksto, nurodžius, kad vaikas serga. Tačiau Rašte nėra paminėta, kiek kartų pareiškėja nebuvo laiku informuota apie tai, jog nustatytu laiku negalės pasimatyti su vaiku ir dėl kokių priežasčių, kokių priemonių ėmėsi atsakovė, išskyrus paraginimus spręsti kilusius klausimus bendru sutarimu, kas neabejotinai yra reikalinga, jeigu tai duoda rezultatų ir nepažeidžia vaiko interesų. Tačiau, jeigu tai vyksta dažnai, atsakovė privalo pasinaudoti jai suteiktomis teisėmis ir užkirsti kelią piktnaudžiavimams naudojant savo teises. Todėl iš skundžiamo rašto nėra galimybės įvertinti visos situacijos objektyviai.

Tarp motinos ir vaiko yra stiprus prigimtinis ryšys (kaip ir su tėvu) ir į tai būtina atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju susidaro situacija, jog vaikui susirgus motina negali jo pamatyti. Ar tokia situacija neprasilenkia su vaiko interesais ir nenaikina motinos ir vaiko prigimtinio ryšio? Juk vaiko slaugymas yra abiejų tėvų pareiga. Negalėjimas net pasimatyti su sergančiu vaiku prasilenkia su motinos prigimtine teise nenutraukti socialinių ryšių su sergančiu vaiku. Kaip tik sergantis vaikas reikalauja padidinto dėmesio sau dėl ligos, ir tam reikalingi abu tėvai. Susidariusi situacija, kad vaiko motina negali net pamatyti sergančio vaiko, akivaizdžiai pažeidžia vaiko teises. Be to, liga gali užsitęsti ilgesnį laikotarpį, todėl atsakovė pagal jai įstatymu suteiktas galimybes privalo ginti vaiko teisę matytis su motina, kuri nustatyta teismo sprendimu ir susitarimais, ir spręsti klausimą su tėvais dėl galimybės mamai lankyti ir slaugyti sergantį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamame rašte atsakovė nenurodė teisės aktų normų, kuriomis vadovavosi priimdama sprendimus, kas daro skundžiamą raštą neaiškų ir neinformatyvų.

Dėl pareiškėjos 2023-03-24 (registruotas 2023-03-31, Nr. 11PR-72; registruotas 2023-04-17, Nr. 11GD-1677) skundų ketvirto prašymo pateikti turimus duomenis apie asmenį, kuris anonimiškai teikia garso įrašus; pateikti turimus D. N. garso įrašus, kuriais remiantis teikiama informacija teismui; pateikti M. N. garso įrašus, kur teigia, kad nenori matytis su savo motina E. N., pažymėtina, jog 2023-04-28 Raštu atsakovė nurodė pareiškėjai, kad 2023-02-13 buvo gautas telefoninis anoniminis pranešimas (reg. Nr. 11VTP-225). Pranešęs asmuo žodžiu išreiškė pageidavimą išlikti anonimu. Ši asmens teisė numatyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje. Be to, skundžiamame rašte Skyrius paaiškino, jog 2023-01-09 buvo gautas D. N. el. laiškas ir garso įrašas (reg. Nr. 11GD-150). 2023-03-13 D. N. atsiuntė el. laišką (reg. Nr. 11VTP-366) su šešiais garso įrašais. Visi minėti garso įrašai pateikti pareiškėjai kartu su 2023-04-28 Raštu. Skundžiamame rašte, be kita ko, akcentuota, kad Skyrius reaguoja tiek į pareiškėjos, tiek į tėvo D. N. pateiktą visą informaciją, atsako į visus paklausimus, reaguoja į pranešimus, vertina vaiko situaciją, inicijuoja pagalbos teikimą, išaiškina vaiko tėvui jo teises, pareigas bei atsakomybę, ragina vaiko tėvą ir pareiškėją nekonfliktuoti, ieškoti bendrų sprendimų.

Atsižvelgiant į tai, kas analizuota pirmiau, taip pat sistemiškai įvertinus pareiškėjos skundų bei 2023-04-28 Rašto turinį, sprendžiama, kad atsakovė turimos kompetencijos ribose nagrinėjo pareiškėjos skundus bei pateikė jai atsakymą, kuris tėra tik faktinių aplinkybių konstatavimas, t. y. pažymėta, kokius prašymus teikė pareiškėja, kaip buvo reaguota ir kokiais raštais pareiškėjai atsakyta. Tačiau, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, galima teigti, jog skundžiamu raštu į pareiškėjos prašymus / skundus atsakyta formaliai, neišsamiai, atsakovės atsakymai visiškai neparemti teisės aktų reikalavimais. Tai skundžiamą raštą daro visiškai neaiškų, neišsamų ir jį galima traktuoti dviprasmiškai. Iš skundžiamo rašto nėra galimybės matyti visų atliktų priemonių siekiant apginti būtent vaiko interesus. Iš skundžiamo rašto matyti, kad jis paruoštas atsakant į pareiškėjos skundus / prašymus, tačiau Rašte pažymėta, jog ir pati pareiškėja 2023-03-24 ir 2023-03-26 į susitikimą su vaiku neatvyko ir penktadieniais į susitikimus su vaiku nuolat vėluoja. Kaip matyti iš pareiškėjos prašymų, ji neprašė analizuoti jos elgesio, tačiau atsakovė atsakydama į prašymus paminėjo tokį faktą. Jeigu toks faktas nustatytas ir jis minimas skundžiamame rašte, atsakovė privalėjo išsamiai išsiaiškinti minimas aplinkybes, nustatyti, dėl kokių priežasčių tomis dienomis neįvyko susitikimai su vaiku, ar pareiškėja turėjo realią galimybę atvykti į susitikimus, ar turėjo galimybę pranešti vaiko tėvui, kad ji neatvyks. Atsakovė taip pat privalėjo išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių vėluojama į susitikimus su vaiku penktadieniais, gal pareiškėjai atvykti nustatytas laikas nepalankus dėl objektyvių priežasčių (pvz. nepalanku dėl darbo laiko, dėl viešojo transporto grafiko, dėl transporto priemonių nustatytu laiku sudaromų kamščių ir kt.). Ir tik nustačiusi visas aplinkybes turėjo imtis reikiamų įstatymų nustatytų priemonių, kad ateityje tokie atvejai nesikartotų, kad vaikas nebūtų traumuojamas dėl tėvų tarpusavio nesusipratimų ir netinkamo elgesio. Visa ši aprašyta eiga ir pasiekti rezultatai turi atsispindėti skundžiamame rašte, nurodant kiekvieno atliekamo veiksmo teisinį reglamentavimą. Nepakanka nurodyti pažeidimo (kaip kaltinimo forma), kad ir pareiškėja nevykdo savo pareigų. Abu tėvai vaikui yra reikalingi ir svarbūs, į bet kokį tėvų veiksmą jis emociškai reaguoja, todėl kiekvieno iš tėvų padaryti pažeidimai, kurie minimi skundžiamame rašte, privalo būti išsamiai tiriami, nurodytos visos taikomos ir net prevencinės priemonės, jų teisinis reglamentavimas, kad ateityje būtų galima išvengti nesklandumų ir nesusipratimų.

Jau atsilepime atsakovė nurodo, kad pareiškėjai 2023-05-11 pateiktame atsakyme (reg Nr. 11SD-1835) buvo išaiškinta, kad Nuostatų, patvirtintų Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020-06-30 įsakymu Nr. BV-219 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų patvirtinimo“, 7 punkte nustatyta, jog „Skyrius, vykdydamas jam pavestus uždavinius, atlieka šias funkcijas: <....> 7.12. Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka tiria administracinius nusižengimus <...>“. Skyriaus specialistai, nagrinėdami galimus administracinės teisės pažeidimus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau – ANK) bei Administracinių nusižengimų tyrimų atlikimo, protokolų surašymo ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2021-12-02 įsakymu Nr. BV-357 „Dėl Administracinių nusižengimų tyrimų atlikimo, protokolų surašymo ir administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Tarnybos direktoriaus 2022-11-18 įsakymo Nr. BV-297 redakcija), nuostatomis. Aprašo 12 punkte yra numatyta, kad administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta šiais atvejais:

1) įgaliotam darbuotojui nagrinėjant galimą vaiko teisių pažeidimą užfiksavus administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą;

2) kai informacija apie galimai administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą gaunama iš kito Darbuotojo, kuris nėra Įgaliotas darbuotojas;

3) kai ikiteisminio tyrimo institucija ar prokuroras atsisako Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Tarnybos pateiktą medžiagą ir surinktą medžiagą grąžina Tarnybai;

4) kai kita administracinių nusižengimų tyrimus atlikti įgaliota institucija, remdamasi ANK 615 straipsnio 2 dalimi, atlikusi administracinio nusižengimo tyrimą, tyrimo metu surinktą medžiagą protokolo surašymui bei bylos nagrinėjimui perduoda Teritoriniam skyriui;

5) gavus pranešimą apie galimai padarytą administracinį nusižengimą iš vaiko atstovų, giminaičių ar kitų fizinių ar juridinių asmenų, kurie nėra Darbuotojai.

Kaip matyti iš teismui pateikto skundo, pareiškėja skundą grindžia ir tuo, kad skundžiamas raštas yra nepagrįstas ir priimtas pažeidžiant VAĮ nuostatas, kas suponuoja jo panaikinimą. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sutinka su pareiškėjos ir jo atstovo skunde išdėstytais argumentais ir padarė išvadą, jog skundžiamas raštas tinkamai nemotyvuotas, nepagrįstas teisės aktų reikalavimais, todėl neaiškus ir naikintinas. Nustatytus trūkumus teismas vertina kaip esminius ir žymius, kadangi skundžiamas raštas paliečia ypač jautrią visuomenės sritį – nepilnamečio vaiko teises ir interesus. Kadangi pats vaikas savo teisių įgyvendinti neturi galimybės ir menkiausias tėvų pažeidimas, kad ir nesąmoningas, neapgalvotas elgesys, jautriai (skaudžiai) atsiliepia besiformuojančiai jaunai asmenybei, sukuria kartais, deja, jau nepataisomus procesus, todėl, nagrinėdama šiuos klausimus, atsižvelgdama į vaiko teisių ir interesų apsaugą, institucija turi elgtis ypač apgalvotai, apdairiai ir išsamiai nagrinėti situaciją.

Pažymėjo, jog asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Atsakovė nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad nebuvo surinkta faktinių duomenų, kad D. N. nepanaudojo tėvų valdžios ar panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams, administracinė atsakomybė jam nebuvo taikyta.

Dėl tokio atsakymo pagrįstai kyla klausimas, ar buvo renkami faktiniai duomenys, įrodymai. Jei taip, tai kokios aplinkybės tyrimo metu pasitvirtino, o kokios ne ir koks tokių tyrimų rezultatas.

Kaip matyti, atsiliepime atsakovė žymiai praplėtė tiek motyvus, tiek ir faktinių duomenų aprašymą (skundžiamas raštas sudaro 2,5 puslapio, atsiliepimas į skundą – 10,5 puslapių), tačiau teismas vertina būtent skundžiamo rašto teisėtumą. Atsiliepime nagrinėjamos situacijos išsamesnis išdėstymas neturi įtakos skundžiamo rašto teisėtumui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl skundžiamo rašto įrodo skundžiamo rašto neteisėtumo pagrindus, numatytus ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas raštas priimtas kompetentingo subjekto, tačiau nesilaikant teisės aktais nustatytų procedūrų, yra nepagrįstas išsamiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, suformuluotas neaiškiai, iš jo turinio nėra galimybės aiškiai identifikuoti iškilusio teisinio ginčo, todėl skundžiamas raštas naikintinas.

Skundą pareiškėja grindžia ir tuo, kad Raštas yra nepagrįstas ir priimtas pažeidžiant VAĮ nuostatas, kas suponuoja jo panaikinimą, bei prašo teismo, panaikinus skundžiamą raštą, įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023-03-24 skundus, užregistruotus Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2023-03-31 (Nr. 11PR-72) ir 2023-04-17 (Nr. 11GD-2677).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad, be kita ko, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai. Iki 2020-11-01 galiojusioje VAĮ redakcijoje analogiški reikalavimai administracinio sprendimo turiniui buvo reglamentuoti VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (šiuo metu – VAĮ 10 straipsnis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-450/2010).

LVAT praktikoje nurodyta, kad, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį (nagrinėjamu atveju – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas), t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose. Šia teisės norma iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties VAĮ 10 straipsnio reikalavimams, teismas privalo ad hoc (tuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).

Požiūris į VAĮ 10 straipsnio nuostatų taikymą negali būti formalus. Pagrindas naikinti individualų administracinį aktą dėl jo neatitikimo VAĮ 10 straipsnio (anksčiau buvusio 8 straipsnio) reikalavimams galimas tik dėl esminių turinio trūkumų. Teismų praktikoje pasisakyta, kad kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai (LVAT 2016-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).

VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nurodyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai.

Pažymėtina, jog LVAT savo praktikoje yra konstatavęs, jog „administraciniame teisme nagrinėjamos bylos dėl individualaus administracinio akto teisėtumo ribas apibrėžia ne tik pareiškėjo suformuluotas skundo dalykas, bet pirmiausiai procesas, kuris vyko viešojo administravimo institucijoje, kurios sprendimas, veiksmai ar neveikimas yra skundžiami administraciniam teismui, t. y. administraciniame teisme nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia suinteresuoto asmens kreipimasis dėl tam tikro sprendimo priėmimo ir viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas ar atlikti veiksmai. Administracinis teismas sprendžia dėl administracinių sprendimų ar veiksmų teisėtumo atsižvelgdamas į tai, koks prašymas buvo paduotas institucijai ir kokį sprendimą turėjo teisę priimti institucija nagrinėdama jai paduotą prašymą, ar priimtas sprendimas atitinka aukštesnės galios teisės aktus, ar šis sprendimas priimtas surinkus pakankamai faktinių duomenų, ar nagrinėjant klausimą nebuvo pažeistos procedūrinės taisyklės, o kartu ir besikreipiančio asmens teisės. Administracinis teismas neturi kompetencijos išspręsti klausimą, kuris nebuvo išnagrinėtas institucijoje, arba priimti administracinį sprendimą, nes byloje yra tikrinamas tik viešojo administravimo subjekto sprendimo, veiksmų ar neveikimo teisėtumas, t. y. vykdoma viešojo administravimo subjekto kontrolė (ABTĮ 3 straipsnis)“ (LVAT 2018-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-704-602/2018). Taigi, praplėtus paaiškinimus dėl susidariusios situacijos atsiliepime, skundžiamo rašto nedaro teisėtu ir pagrįstu.

Kitu reikalavimu pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jos 2023-03-24 skundus, užregistruotus Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2023-03-31 (Nr. 11PR-72) ir 2023-04-17 (Nr. 11GD-2677). Šis reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio dėl skundžiamo rašto teisėtumo. Teismui nustačius skundžiamo rašto neteisėtumą ir jį panaikinus, tenkintinas ir skundo išvestinis reikalavimas. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023-07-10 sprendimas Nr. 21REI-(AG1-90/10-2023) naikintinas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Trečiojo suinteresuoto asmens D. N. atstovas advokatas V. K. pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalys numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos: išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti – išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme (2 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Užmokesčio dydžiai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Nuo 2015-03-20 taikomos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 išdėstytos Rekomendacijos.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. N. ir jo atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsakovę, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teismui priėmus sprendimą pareiškėjos skundą patenkinti visiškai, darytina išvada, jog teismo sprendimu nebuvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens D. N. teisės, todėl jis neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja prašo priteisti 3 000,00 Eur už advokato V. A. suteiktas teisines paslaugas (patikslinto skundo teismui parengimas, konsultacijos). Pareiškėja 2023-08-30 pateikė teismui patikslintą skundą. Pareiškėja atstovavimo išlaidoms pagrįsti pateikė 2023-06-13 mokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, apskaičiuojant maksimalų išlaidų dydį už skundo parengimą taikytinas koeficientas 2,5. Nagrinėjamu atveju maksimali priteistina išlaidų suma sudarytų 4 899,75 Eur (1 959,9 Eur (2023 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)) x 2,5). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjos patirtų 3 000,00 Eur dydžio atstovavimo išlaidų suma neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus priteistino užmokesčio už advokato suteiktas teisines paslaugas dydžio. Teismas pažymi, kad pareiškėja iš viso patyrė 3 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios vertinamos kaip pagrįstos, racionalios, būtinos ir įrodytos, todėl priteistinos iš atsakovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023-07-10 sprendimą Nr. 21REI-(AG1-90/10-2023).

Panaikinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2023-04-28 raštą Nr. 11SD-1677.

Įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023-03-24 skundus, užregistruotus Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje 2023-03-31 (Nr. 11PR-72) ir 2023-04-17 (Nr. 11GD-2677).

Priteisti pareiškėjai E. N. iš atsakovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 3 000,00 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.