- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-30
- Bylos Nr.
- 2-671-405/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-01485-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Lisauskienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- I. A.
išvadą teikiančios Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Oksanai Pavliukevičienei,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. (A. B.) ieškinį atsakovei I. A. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. B. ieškiniu prašo neterminuotai apriboti atsakovei I. A. motinos valdžią trims vaikams V. B. (V. B.), gim. (duomenys neskelbtini), A. B. (A. B.), gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini).
Ieškovas A. B. paaiškino, kad ieškinį palaiko, ieškinyje nurodytos visos aplinkybės. Prašo neterminuotai apriboti I. A. motinos valdžią abiem sūnums ir dukteriai. Nori, kad atsakovei būtų neterminuotai apribota motinos valdžia, nes per dvejus metus ji vaikams išlaikymo visai nemokėjo, nenupirko drabužių, vaikais visiškai nesirūpina, ji nepasidomi mokykloje, kaip vaikams sekasi, nenuveda į polikliniką. Jis viskuo rūpinasi vienas – ir į polikliniką veža, ir į mokyklą, ir paima iš mokyklos, domisi vaikų pasiekimais, sprendžia iškilusius klausimus. Atsakovė visai neseniai – gimus kūdikiui, vėl apsigyveno savo gyvenamojoje vietoje, šalia jų, tik nuo tada vaikai ir ėmė lankytis pas ją, o kol negrįžo į (duomenys neskelbtini) ji nebendravo su vaikais . Vaikai nueina pas atsakovę, būna, kad per atidarytą langą kalbasi. Teismas nustatė bendravimo laiką – atsakovė gali bendrauti su vaikais savaitgaliais, tačiau atsakovė su vaikais savaitgaliais nebūna, pas atsakovę vaikai nenakvoja, o kai kartą duktė užmigo pas atsakovę, vėlai vakare atsakovė jam paskambino, kad jis pasiimtų vaiką, nes jai reikia išvažiuoti. Vaikai gauna išmokas, nes jis kreipėsi į išlaikymo fondą. Dabar visi trys vaikai gyvena su juo. Vyriausiajam sūnui greitai bus septyniolika metų, jis neįgalus, todėl, jei būtų apribota neterminuotai motinos valdžia, vaikas, tapęs pilnamečiu, gautų kažkokias išmokas ar nuolaidų turėtų. Nežino, kokias išmokas vaikas gautų, bet socialinė darbuotoja paaiškino, kad vaikams būtų nuolaidų ateičiai, sakė, kad tam reikia apriboti motinos valdžią. Su motina bendrauja vienas vaikas – V., o sūnus L. nebendrauja, A. – nelabai, ji nubėga pas atsakovę, bet ilgai nebūna, ir ne mama ją vadina, bet „I.“, ji bendrauja, kai atsakovė sausainį jai duoda. Jis negali versti vaikų bendrauti su atsakove. Vaikai visi lauke būna, užbėga pas atsakovę penkioms minutėms ir atgal. Jis su vaikais pas atsakovę neina, patys vaikai bėgioja iš kiemo pas ją. Žino, kiek laiko vaikai bendrauja su atsakove, nes jie su atsakove gyvena viename name, jų vienas kiemas. Atsakovė gyvena vienoje laiptinėje, jis su vaikais – kitoje, kiemas bendras, todėl mato, kada vaikai nueina pas atsakovę. Atsakovė nesitaria dėl vaikų, ji prižiūri tik naujagimį. Dar atsakovė vaikams pažada ką nors ir neįvykdo, ji žadėjo kažką nupirkti vyresniajam, vaikas laukia iki šiol, o ji nenuperka, tuomet jis turi vaikui sakyti, kad nereikia atsakove tikėti. Nori, kad atsakovei motinos valdžia būtų apribota neterminuotai, nes ji vaikais nesirūpina, ir, kaip minėjo, apribojus motinos valdžią neterminuotai, ateityje, vaikams tapus pilnamečiais, būtų taikomos lengvatos, būtų nuolaidos vaistams, nes jau ketverius metus sūnūs vartoja vaistus dėl psichikos sutrikimų. Po to, kai teismas apribojo atsakovei motinos valdžią laikinai, niekas nepasikeitė. Dvejus metus ji vaikų nematė, tik dabar vaikai užbėga pas ją. Jis netrukdo vaikams bendrauti su atsakove, bet, kai namuose būna pagamintas maistas, jis juos pakviečia, nes jis vaikus maitina, po to vaikai vėl gali eiti pas atsakovę. Pagal taikos sutartį, atsakovė su vaikais gali bendrauti po tris valandas savaitgaliais, bet ji nebendrauja pagal nustatytą tvarką, su vaikais neišbūna trijų valandų. Nedraudžia atsakovei su vaikais bendrauti, bet ji gali bendrauti paskirtomis dienomis – šeštadienis ir sekmadienis po tris valandas, t. y. nuo 12 iki 15 val., o ne tada, kada užsinori. Bendravimui skirtu laiku ji gali eiti su vaikais kur nori, po to vaikus grąžinti į jų gyvenamąją vietą. Paprastomis dieniomis jis neleidžia atsakovei bendrauti su vaikais, nes taip nurodyta dokumente, nesutinka, kad būtų nesilaikoma nustatytos tvarkos. Dabar A. atostogos, todėl atsakovė gali ją pasiimti trims valandoms, o sūnūs dar mokosi. Per atostogas atsakovė gali pasiimti vaikus be jokių problemų trims valandoms, jei tik vaikai nori būti su ja. Jis vaikais rūpinasi, vaikai viską turi – dviračius, paspirtukus, kompiuterį įsigijo vaikams žaisti. Kaip sakė, L. nenori su motina bendrauti. Jis šeštadienį paklausė L., ar jis nori eiti pas motiną, vaikas atsakė, kad neis, neva, ką jis ten veiks. Atsakovė žalos vaikams nedaro, tik tiek, kad prižada kažką ir neišpildo. Atsakovė negali su vaikais tiesiogiai bendrauti mobiliuoju telefonu, nes vaikai telefonų neturi – sudaužyti, o savo telefone jis atsakovės numerį užblokavęs, nes nenori, kad ji jam skambintų, bet atsakovė žino, kur jie gyvena, todėl gali ateiti ir pasakyti, kad jos nebus, kad ji išvažiuoja, kad vaikai žinotų, nes nueina vaikai prie lango, mamą kviečia, o jos nėra. Be to, yra kaimynė, su kuria atsakovė bendrauja, todėl, jei atsakovė išvyksta, gali paskambinti kaimynei, kad ji ateitų ir pasakytų vaikams, kad atsakovės nėra. Jis kategoriškai nesutinka bendrauti su atsakove ir nebendraus, jų santykiai konfliktiški, nes atsakovė, pardavus jo butą ir pinigus pervedus atsakovei, viena visus pinigus išleido ir jam neatidavė. Jis netrukdys atsakovei bendrauti su vaikais, gali su jais bendrauti kompiuteriu per „Messenger“ programą, didieji vaikai turi „Facebook“ paskyras, A. dar maža, paskyros neturi. Nori, kad atsakovė pradėtų mokėti priteistą išlaikymą pagal vykdomąjį raštą, o dėl bendravimo su vaikais sudaryta taikos sutartis. Prašo apriboti atsakovei motinos valdžia neterminuotai.
Atsiliepimas
Atsakovė I. A. paaiškino, kad nesutinka su ieškovo prašymu apriboti jai motinos valdžią neterminuotai, nes vaikai pas ją ateina, bendrauja, ypač A. ir V.. L. ateina retai, bet būna, kad užeina ir išeina. V. ir duktė A. ateina pas ją nuolat. Vieną kartą V. nakvojo pas ją, pagamino jam maisto. Vaikai ateina ir jie puikiai bendrauja, tiesiog kiekvieną kartą ieškovas ateina prie lango ir pasikviečia vaikus. Jai tai nelabai patinka, nes vaikai negali pabūti pas ją. Bendravimo su vaikais tvarka nustatyta pagal ieškovą – šeštadienį ir sekmadienį po tris valandas, bet, kai ateina šeštadienis, sekmadienis, vaikai net nebūna lauke, o telefonu ji negali paskambinti nei ieškovui, nei vaikams, nes ieškovas ir savo, ir vaikų telefonuose jos numerį užblokavo. Tiesiog jis nenori, kad ji bendrautų su vaikais. Jos santykiai su vaikais normalūs, kai vaikai ateina, ji su jais kalbasi, gamina maistą, V. dažnai būna prie savo sesers, kurią ji neseniai pagimdė, žaidžia su ja. Su A. ji taip pat labai gerai sutaria, duktė nenoromis išeina į namus, kai tėtis kviečia, būna, kad ašarodama išeina. Vaikus susitinka dažnai. Kai vyko pamokos, po pamokų V. ir A. dažniausiai ateina pas ją. Duktė atvažiuoja mokykliniu autobusu, nueina į namus persirengti, po to išbėga į lauką ir šaukia prie lango ją (atsakovę), kai ji (atsakovė) prieina, sako, kad nori pas ją (atsakovę). Ji A. sušukuoja plaukus, nes būna susivėlę, taip pat duktė pas ją pavalgo. Ji verda košę, gamina kotletus ar iškepa vištienos šlauneles, blauzdeles. Vaikai pas ją būna iki tol, kol ieškovas neateina prie lango ir nepakviečia vaikų į namus. Jai labai sudėtinga laikytis nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, nes vaikai patys ateina pas ją. Vaikai ateina ir per išeigines, ir paprastomis dienomis, ir ji negali vaikų neįleisti, nes nori, kad jie ateitų, laukia jų, kada jie pas ją ateis. Būna, kad ateina ir duktė, ir sūnus V. ir šeštadienį, ir sekmadienį. Negali ilgesnį laiką pabendrauti, nes ieškovas vaikams sako, kad eitų į namus, ir vaikai išbėga, nors jie ir nori dar pabūti pas ją. Dėl tokio ieškovo elgesio vaikai pas ją negali išbūti numatytų trijų valandų. Ji su vaikais šeštadienį ir sekmadienį gali bendrauti nuo 12 val., bet negali su ieškovu susitarti dėl vaikų paėmimo, nes jos numerį ieškovas užblokavo, ji ir ieškovas visiškai nebendrauja, ji net neina į ieškovo buto pusę, nes jei kartais tenka bendrauti su ieškovu, visada kyla konfliktai, todėl ji nenori jo susitikti. Ji tiesiog laukia, kol vaikai išeina į kiemą, tuomet juos pasikviečia. Būna, kad vaikai į kiemą tuo laiku neišeina. Su sūnumi V. ji maždaug kartą per savaitę pabendrauja telefonu, kai sūnus nuvažiuoja pas jos tėvus – ji paskambina tėvui ir tėvas telefoną perduoda sūnui. Norėtų, kad ieškovas sudarytų galimybę bendrauti su vaikais telefonu ar per „Messenger“. Ji su vaikais pradėjo dažniau bendrauti ne nuo tada, kai persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) bet gerokai anksčiau, ir bendravo gyvendama (duomenys neskelbtini) r., kol ieškovas neužblokavo jos numerio vaikų telefonuose. Dabar ji pabendrauja su sūnumi L. per „Fecebook“. Anksčiau, kol ieškovas nebuvo užblokavęs, dažnai bendraudavo per „Messenger“ su A., kuri moka prisijungti ir paskambinti. Buvo taip, kad duktė A. pas ją užmigo, bet jai (atsakovei) reikėjo naktį 12 val. išvažiuoti su sugyventiniu į jos gyvenamąją vietą, todėl paskambino ieškovui ir paprašė, kad paimtų vaiką. Tuo metu ieškovas dar elgėsi kitaip ir vaikai galėdavo būti pas ją bet kada. Su sūnumi V. kalbėjo dėl pamokų nelankymo, nes jis neina į mokyklą, susitinka su savo pusbroliu ir pussesere ir būna mieste. Vieną kartą skambino mokytojai, klausė apie vaikus, ateityje domėsis daugiau. Neprisideda prie vaikų išlaikymo, nes pati negauna jokių išmokų. Kol kas nieko negali keisti, nes turi mažą vaiką. Savaitgaliais ji nuvažiuoja pas savo kūdikio tėvą, bet važiuoja nedažnai. Stengsis su vaikais bendrauti kuo dažniau ir laikytis nustatytos bendravimo tvarkos. Nori kuo dažniau bendrauti su vaikais ir rūpintis jais, kad nieko jiems netrūktų, ruošiasi tą įgyvendinti kaip galima greičiau – kai mažajam vaikui sueis metukai, leis į darželį ir stengsis ieškotis darbo, kad vaikams galėtų teikti priteistą išlaikymą ir nors kažkiek pervesti į jų banko sąskaitas. Dar galvoja tartis su ieškovu dėl bendravimo su vaikais kuo dažniau, gal pavyktų pakeisti nustatytą bendravimo tvarką. Su ieškiniu nesutinka.
Atsakovės atstovas adv. A. Skrebutėnas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes nėra teisinio pagrindo atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią jos trijų vaikų atžvilgiu. Jam teko bendrauti su seniūnijos darbuotoja, kuri lankėsi pas atsakovę, darbuotoja nurodė, kad bute švaru, tvarkinga. Šių metų vasario mėn. atsakovei gimė duktė. Ieškovės sugyventinis – mergaitės tėvas, suteikė vaikui savo pavardę ir rūpinasi savo dukterimi. Bendraujant telefonu su atsakove, pas ją lankėsi sūnus V.. CK 3.180 str. 3 d. nurodyta, kada neterminuotai motinos valdžia ribojama tuomet, kai teismas įsitikina, kad iš tikrųjų asmens elgesys daro žalą vaikų vystymuisi. Nagrinėjamu atveju tikrai ne tokia padėtis – nėra duomenų apie tai, kad atsakovė girtautų ar kad jos elgesys būtų nepriimtinas visuomenėje, netinkamas vaikų atžvilgiu. Ieškovė rūpinasi neseniai gimusia savo dukterimi. Mano, kad ieškovo išsakomas noras ir ieškinio reikalavimas neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžią, nesant CK 3.180 str. 3 d. numatytų pagrindų, yra nepagrįstas. Atsakovė rūpinasi vaikais pagal galimybes, šiuo metu išlaikymo neteikia, tačiau, kaip minėta, neseniai gimė kūdikis ir ji neturi pakankamai lėšų. Nors institucija ir teikia išvadą, kad yra pagrindo atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią jos trijų nepilnamečių vaikų atžvilgiu dėl to, kad atsakovė daro ypatingą žalą vaikams – vaikais nesirūpina ir neteikia jiems išlaikymo, tačiau šiuo metu atsakovė neturi jokių galimybių teikti išlaikymą, o su vaikais bendrauja, neabejotinai išlikęs motinos ir vaikų ryšys. Be to, tuo atveju, kai išlaikymas priteistas teismo sprendimu ir šalis negali jo teikti, kita šalis kreipiasi į valstybinę instituciją, kuri moka vaikų išlaikymui atitinkamą išmokų sumą. Atsakovė ateityje ketina teikti vaikams išlaikymą. Prašo ieškinį atmesti.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė O. Pavliukevičienė nurodė, kad vaiko teisių apsaugos institucijos specialistai lankėsi tiek ieškovo, tiek ir atsakovės gyvenamosiose vietose, taip pat psichologė išklausė vaikų nuomones dėl bendravimo su motina. Vaikai neneigė, kad jie retkarčiais susitinka su motina. Teikiant gruodžio mėn. išvadą, vaikai buvo nurodę, kad su motina nebendrauja, šiuo metu, vaikų motinai nuo š. m. vasario mėn. apsigyvenus (duomenys neskelbtini) jų bendravimas tapo šiek tiek dažnesniu. Atsakovė teigia, kad ieškovas draudžia bendrauti, tačiau atvejo vadybos posėdžio ir pagalbos planuose nurodoma, kad atsakovė buvo skatinama palaikyti su vaikais glaudesnį ryšį, tačiau nuo 2024 m., atsakovei laikinai apribojus motinos valdžią, situacija ne itin pasikeitė, nes bendravimas epizodinis ir vyksta tik tol, kol motina gyvena (duomenys neskelbtini) Bendravimas pagal nustatytą tvarką nevyksta, atsakovė paaiškino, kad dėl konfliktiškų santykių su ieškovu. Taip pat ir mokykla pateikusi informaciją, kad motina nesidomi, nesirūpina vaikų mokslais, į mokyklą vaikus palydi ieškovas. Atsakovė neteikė vaikams išlaikymo iki 2024 m. priimto teismo sprendimo, taip pat ji ir šiuo metu nesirūpina vaikų kasdieniais poreikiais, pateisindama, kad augina kūdikį, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad, planuojant dar vieną vaiką, neturėtų nukentėti ir kitų vaikų interesai, jais taip pat turi būti rūpinamasi ir jiems teikiamas išlaikymas. Teismų praktikoje numatyta, kad teigiami pasikeitimai šeimoje turėtų būti ne pavieniai atvejai, tai turėtų būti nuolatinis rūpinimasis vaikais, rūpinimasis jų sveikata, teikiamas išlaikymas. Šiuo atveju nuo 2024 m. kovo 5 d. priimto sprendimo situacija šeimoje nepasikeitė, todėl mano, kad vis dėlto yra teisinis pagrindas neterminuotai apriboti atsakovei motinos valdžia nepilnamečių vaikų V., L. ir A. B. atžvilgiu. Atsakovės bendravimas su vaikais vėl atsinaujino, tačiau neaišku, kokiam laikotarpiui, nes, atsakovei išvykus, ji su vaikais nebendrauja. Tiriant šeimos sąlygas nustatyta, kad vaikai išlaikomi iš jų gaunamų neįgalumo išmokos lėšų, vaiko išmokos lėšų. Institucijos duomenimis, ieškovas nedirba, bet jis lydi vaikus į mokyklą ir, kadangi vaikai turi negalią, po pamokų juos paima iš mokyklos. Tiek posėdžio metu nustatyta, tiek ir balandžio 15 d. A. B. pagalbos plane numatyta, kad vaikai pas motiną lankosi dažnai, tačiau dėl socialinių įgūdžių stokos tėvai nepadeda vienas kitam spręsti vaikų problemas, jų auklėjime nedalyvauja, nuteikinėja vaikus vienas prieš kitą. Atsakovei,, kaip ir ieškovui, teikiama pagalba. Institucija neturi duomenų, kad ieškovas draustų vaikams būti pas motiną. Tuo atveju, jei atsakovė kreiptųsi dėl tokios aplinkybės, institucija vertintų informaciją ir spręstų dėl pagalbos. Vaiko teisių apsaugos institucija vertina, kad atsakovė daro žalą vaikams, nes nesirūpina vaikais, pavieniai atvejai neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti nuolatinis bendravimas, taip pat turi būti užtikrinta vaikų teisė gyventi socialiai tinkamoje aplinkoje, kad būtų rūpinamasi jų sveikata ir mokslais. Šiais metais vieno šalių vaiko pablogėjo mokymosi rezultatai, tačiau motina jokių pastangų dėl to nededa, tuo darydama vaikui žalą. Taip pat daroma žala vaikams neteikiant jiems išlaikymo. Nagrinėjamas atvejis ypatingas, nes tikrai smurto nėra, bet yra vaikų nepriežiūra, neužtikrinamas vaikų išlaikymas, motina turėtų prisidėti, nes tėvas rūpinasi ir gyvenimo sąlygomis, ir materialiai išlaiko, ir maistą gamina. Tuo turėtų prisidėti ir motina. Atsakovė kūdikį turi nuo vasario mėnesio, bet iki tol ji nedirbo ir nesistengė teikti vaikams išlaikymą, bendrauti su vaikais. Tokia situacija buvo praeityje, bet ir šiuo metu ji analogiška, nes atsakovė š. m. balandžio mėn. buvo išvykusi ir bendravimas su vaikais buvo nutrūkęs.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovas A. B. ir atsakovė I. A. – nepilnamečių V. B., gim. (duomenys neskelbtini), L. B., gim. (duomenys neskelbtini), A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 5 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-544-617/2024) atsakovei I. A. laikinai apribota motinos valdžia jos vaikų V. B., L. B., A. B. atžvilgiu. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2SP-6879-1156/2023) patvirtinta A. B. ir I. A. sudaryta taikos sutartis, kuria L. B. ir I. A. vaikų V. B., L. B. ir A. B. gyvenamoji vieta nustatyta su jų tėvu A. B., vaikų motina I. A. nuo teismo nutarties priėmimo dienos – 2023 m. gegužės 16 d., įsipareigojo mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis 100 Eur dydžio periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki kiekvieno iš jų pilnametystės, išlaikymui skirtą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, mokamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtas vaikų tėvas A. B.. Minėta teismo nutartimi patvirtinta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka (4 p.) – šalys susitarė, kad atsakovė su nepilnamečiais vaikais L. B., V. B., ir A. B. bendrauja maksimaliai pagal šalių susitarimą ir vaikams sutinkant, taip pat, vaikams sutinkant, bendrauja kiekvieno mėnesio trečią šeštadienį vaikų gyvenamojoje vietoje nuo 12 iki 15 val., turėdama teisę šiuo laiku su vaikais išeiti iš jų gyvenamosios vietos ir iki 15 val. grąžindama juos į vaikų gyvenamąją vietą. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gegužės 16 d. Dėl išlaikymo vaikams 2023 m. rugpjūčio 1 d. išduotas vykdomasis raštas.
Ieškovas prašo atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią jų nepilnamečiams vaikams L. B., V. B., A. B. tuo pagrindu, kad atsakovė nevykdo teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtintoje jo ir atsakovės pasirašytoje taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų. Jis vienas augina ir prižiūri vaikus, atsakovė vaikais visiškai nesirūpina, nesidomi jų gyvenimu, mokslais, pasiekimais, elgesiu, jų problemomis, neprisideda prie jų materialinio išlaikymo, nors įsipareigojo tą daryti.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka motyvuodama tuo, kad ji bendrauja su vaikais, vaikai dažnai pas ją ateina, kartais patys ateina, kartais, pamačiusi juos kieme, pasikviečia ji, rečiau ateina tik vyriausias sūnus. Ji pagamina vaikams valgyti, kalbasi su jais. Bendrauti su vaikais ryšių priemonėmis neleidžia ieškovas. Su ieškovu santykiai konfliktiški, todėl negali nueiti pas ieškovą į namus ir pasiimti vaikus. Paskutiniu metu, kai vaikai ateina pas ją, labai dažnai atsakovas ateina ir pakviečia juos į namus.
LR CK 3.155 str. 2 d. įtvirtintas tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgus į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžios apribojimo (laikino ar neterminuoto) pagrindai įtvirtinti LR CK 3.180 str., kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009).
Iš ieškovo, atsakovės ir jos atstovo paaiškinimų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. gruodžio 17 d. ir 2025 m. gegužės 20 d. išvadose dėl nepilnamečių šalių vaikų V. B., L. B., A. B. interesų ir šios išvados prieduose esančių duomenų, taip pat vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės teismo posėdyje duotos išvados nustatyta, kad atsakovė I. A. registruota VSDFV kaip asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų, Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro Paramos šeimai ir krizių centre I. A. ir jos dukteriai L. C. nuo 2025 m. sausio 23 d. taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos. Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro 2025 m. gegužės 6 d. rašte ir 2025 m. gegužės 12 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodoma, kad atsakovė su dukterimi gyvena dviejų kambarių socialiniame būste, kuriame yra visi patogumai, namuose švaru, tvarkinga, yra visi būtiniausi namų apyvokos daiktai ir priemonės, tačiau skola UAB „Švenčionių komunalinis centras“ 2025 m. balandžio 30 d. buvo 702,15 Eur. Atsakovės gaunamos pajamos – išmoka vaikui ir tik vaikui skirta socialinė pašalpa, šios socialinės išmokos, atsakovei sutikus, mokamos per įgaliotą asmenį. Šeimos aplinkos tyrimo akte nurodoma, kad I. A. institucijos specialistei teigė, kad su vaikais bendrauja, vaikai pas ją ateina, kartą buvo taip, kad atėjęs sūnus V. B. pas ją pavalgė ir žiūrėdamas televizorių užmigo, ryte atėjęs vaiko tėvas pasiėmė vaiką į namus, kad duktė A. taip pat atbėga, kai lauke žaidžia, paprašo pavalgyti. Atvejo vadybos posėdyje, vykusiame 2025 m. vasario 12 d., I. A. šeimai sudarytas pagalbos planas, aptartas plano priemonių įgyvendinimas. Vienas iš pagalbos plane iškeltų tikslų ir uždavinių – stiprinti jos emocinį ryšį, tarpusavio santykius su vaikais, bendrauti ir bendradarbiauti su vaikų L., V. ir A. tėvu A. B. vaikų auklėjimo, ugdymo, aplankymo klausimais, teikti vaikams išlaikymą. I. A. gyvena tame pačiame name, kaip ir jos vaikai, sūnus V. ir dukra A. lankosi ir svečiuojasi pas mamą. Plane nurodoma, kad atsakovė kelis kartus minėjo, kad sūnus V. norėtų gyventi pas ją, kadangi pas ją ramu, kad sūnus buvo atėjęs nusimaudyti ir pavalgyti (berniukas teigė, kad namuose nėra šilto vandens ir pagaminto maisto). Motina priteisto vaikams išlaikymo neteikia. Pagalbos plane nurodoma, kad I. A. gyvenamoji aplinka tvarkinga, ji turi visas sąlygas ryšiui su vaikais palaikyti, tačiau iš aplinkybių, kad jai laikinai apribota motinos valdžia ir kad ji nevykdo įsipareigojimo teikti vaikams išlaikymą, sprendžiama, kad ji šiuo metu negali tinkamai pasirūpinti vaikais.
Iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2025 m. gegužės 14 d. pateiktų šalių nepilnamečių vaikų charakteristikų nustatyta, kad A. B. motina nesidomi mergaitės pasiekimais mokykloje, nebendrauja su mokytojais, tėvas retai pasidomi, kaip mergaitei sekasi mokykloje, tačiau tėvas nuperka visas reikalingas priemones, rūpinasi mergaitės higiena, į mokyklą mergaitė atvažiuoja tvarkingai apsirengusi. V. B. charakteristikoje nurodoma, kad motina I. A. nebendradarbiauja su ugdymo įstaigos personalu, nuolatinis ryšys palaikomas su vaiko tėvu (nuolat bendraujama skambučiais, pranešimais ir tiesiogiai), tėvas domisi mokinio mokymosi pasiekimais ir elgesiu mokykloje. Iš L. B. charakteristikoje nurodytų duomenų nustatyta, kad atsakovė dėl šio sūnaus taip pat nebendradarbiauja su ugdymo įstaigos personalu, įstaiga palaiko nuolatinį ryšį su vaiko tėvu, kuris domisi vaiko mokymosi pasiekimais ir elgesiu mokykloje, vaikas į mokyklą atvyksta laiku ir tvarkingai apsirengęs, jis aprūpintas reikalingomis priemonėmis.
2025 m. balandžio 23 d. vaiko teisių apsaugos institucijos psichologė šalių dukters A. B. gyvenamojoje vietoje išklausė jos nuomonę, su vaiku bendravo tėvams nedalyvaujant. Vaiko nuomonės išklausymo akte, be kita ko, nurodoma, kad, psichologei pasakius, jog namuose tvarkinga, A. paaiškino, kad tvarko E.. Į klausimą, kas tokia E., mergaitė atsakė, kad tai mama (A. biologinės motinos vardas I.). A. paaiškino, kad E. dabar gyvena su jais, kad greit ji turės vaiką. Mergaitė nesuprato pakartotinai pateikto klausimo apie motiną, pakartojo, kad mama E., paklausus apie biologinę motiną, mergaitė atsakė, kad I. dabar nėra, nes ji migdo vaiką, I. gyvena savo bute, parodė kryptį, kur O. butas. Pasakė, kad I. seniai išvažiavo su mašina, ir pas juos neatvažiuoja. Paklausus, ar mama skambina, mergaitė pasakė, kad skambina kiekvieną vakarą, ji (mergaitė) telefono neturi, todėl mama skambina E.. Kartais, kai mama atvažiuoja, ji pas mamą nueina. Paaiškino, kad mama jai nieko neperka, net dovanų. Mergaitė papasakojo, kad gyvena su tėčiu, V., L. (L.) ir E., kuri gamina maistą ir tvarko namus, o viską perka tėvas. Ji nori gyventi su tėčiu, nes jis niekada nepyksta.
Vaiko teisių apsaugos institucijos psichologė 2025 m. gegužės 12 d. išklausė vaikų L. B. ir V. B. nuomonę. Su vaikais bendrauta nedalyvaujant tėvams. L. B. nuomonės išklausymo akte, be kita ko, nurodoma, kad vaikui iš tėvo buvo žinoma, kad psichologė jo klaus, su kuo jis norėtų gyventi. L. pasakė, kad nori gyventi su tėvu, nes mama tėvo namus pardavė už 10 tūkstančių ir sau „prisipirko alaus“. Paklausus vaiko, kas juo rūpinasi namuose, atsakė, kad tėtis ir E., jie abu padaro valgyti, tvarko. Paklaustas apie motiną, berniukas pasakė, kad su mama bendrauja, kad matė ją per išeigines, pas ją nelabai dažnai nueina, nuėjęs pabūna, pažiūri televizorių, su motina jie seniai negyvena, motina nieko jiems neperka, nebent jos vyras nuperka bandelių ar kartais duoda sulčių atsigerti. Paklausus, kuris iš tėvų nueina į mokyklą, berniukas atsakė, kad, kai brolis netinkamai elgiasi, į mokyklą eina tėvas, motina niekada neina į mokyklą ir pinigų jiems neduoda, tėtis duoda. Norėtų gyventi su tėvu, su E. ir broliais, ir su sese, nes jam su tėvu gerai. V. B. nuomonės išklausymo akte nurodoma, kad V. pasakojo apie tai, ką jam patinka veikti, kalbėti apie santykius jam buvo sudėtinga, jis sunkiai rinko žodžius (panašu, kad geba atskirti ir įvardyti tik pagrindines emocijas, pvz., pyktis, džiaugsmas). Santykius su tėvu apibūdino kaip normalius, paminėjo, kad jie kartais susipyksta. Paklaustas, su kuo šiuo metu gyvena, atsakė, kad su tėvu ir su mama, dar kartu gyvena L. ir A., pridūrė, kad dar turi broliuką, kurį šiandien važiuos pasiimti iš ligoninės. Berniukas sugebėjo papasakoti, kad juo rūpinasi tėvas ir mama, t. y. E., kad jis pats nori ją taip vadinti, nes ji gera, su E. jie gerai sutaria, nesipyksta. Pasak berniuko, drabužius ir mokyklines prekes perka socialinė darbuotoja, ji dažnai pas juos ateina. Paklausus apie maistą, V. atsakė, kad namuose gamina E., kartais tėvas. Berniukas apie motiną paaiškino tik tiek, kad su ja kartais pabendrauja, kai nueina pas mamą, ten valgo saulėgrąžas. Pasak jo, motina jam nieko neperka ir pinigų neduoda. Klausiamas, kur norėtų toliau gyventi, V. atsakė, kad nori gyventi su tėvu ir E., kaip tikra šeima. Paklausus, kas ta tikra šeima, atsakė „<...> čia namai, brolis su sese, tėvas su E., <...> mes dabar kaip šeima“.
Pagal CK 3.165 str. 1 d., tėvai turi pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė nesirūpina vaikais, teigdama, kad nesutinka su ieškiniu dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nededa visų įmanomų pastangų, kad situacija pasikeistų, pati nesikreipė dėl laikino motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Institucija 2025 m. gegužės 20 d. pateiktoje pakartotinoje išvadoje dėl ieškinio nurodė, kad yra pagrindo atsakovei apriboti motinos valdžią, tačiau nesiūlė apriboti neterminuotai ir nepateikė neterminuotą motinos valdžios apribojimą pagrindžiančių duomenų. Teismo posėdyje institucijos atstovė pateikė išvadą, kad yra pagrindo atsakovei motinos valdžią apriboti neterminuotai, tačiau rėmėsi tais pačiais 2025 m. gegužės 20 d. išvadoje nurodytais duomenimis, nepateikė ir byloje negauta naujų duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad nuo rašytinės išvados pateikimo situacija iš esmės pablogėjo.
Iš byloje gautų duomenų nėra pagrindo vertinti, kad nuo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimo priėmimo situacija visiškai nepasikeitė – atsakovė, 2025 m. vasario 5 d. gimus dukteriai, apsigyveno socialiniame būste, esančiame name, kuriame gyvena ir ieškovas su šalių nepilnamečiais vaikais, nuolat susitinka su vaikais ir bendrauja. Šalių vaikai su atsakove negyvena – vaikų gyvenamoji vieta teismo nutartimi nustatyta su ieškovu, tačiau atsakovė su vaikais palaiko ryšį ir bendraudama su jais tiesiogiai, ir ryšių priemonėmis, kai, atsakovės teigimu, ieškovas tam netrukdo. Nėra pagrindo vertinti, kad motinos ir vaikų ryšys visiškai nutrūkęs, kad vaikai nenori bendrauti su motina. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad vaikai dažnai ateina pas atsakovę į namus patys arba atsakovė juos pasikviečia, kai jie būna kieme. Šių aplinkybių neginčijo ir ieškovas, vaikai, išklausant jų nuomones, taip pat paaiškino, kad nueina pas motiną. Taip pat vaikai pažįsta neseniai gimusią savo seserį. Pati atsakovė sutinka, kad ji daro nepakankamai, kad situacija pagerėtų, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių vertinama, kad vis tik atsakovės elgesyje matoma, kad ir nežymi, pažanga. Atsakovės teigimu, ji, nors ir vieną kartą, bet telefonu bendravo dėl vaikų su mokytoja, atsakovei žinoma situacija dėl jos sūnaus V. pamokų lankymo, ji teigia su juo apie tai kalbėjusi. Ieškovas pagrįstai teigia, kad atsakovė nesirūpina jų bendrų vaikų ugdymu ir sveikata, tačiau, nors iki laikino motinos valdžios apribojimo atsakovė su vaikais susitikdavo tik epizodiškai, vėliau bendravimas buvo visai nutrūkęs, ji laukėsi kūdikio, nėra pagrindo spręsti, kad motinos ir vaikų ryšys buvo nutrūkęs. Kaip paaiškino atsakovė, su vaikais bendraudavo ryšio priemonėmis – telefonu, per programėles, šios aplinkybės neneigia ir ieškovas. Ieškovas nurodo, kad atsakovė nepraneša vaikams apie tai, kad ji išvyksta iš namų, išvykusi nepaskambina, tačiau, atsakovės teigimu, paskutiniu metu su vaikais negali bendrauti ryšio priemonėmis, nes ieškovas savo ir vaikų telefonuose užblokavęs jos numerį, taip pat nesudaro galimybės bendrauti su A. per programėlę. Vis tik, kaip nurodoma 2025 m. balandžio 23 d. nepilnametės A. B. nuomonės išklausymo akte, išvykusi motina kiekvieną vakarą su ja bendrauja paskambinusi E. (ieškovo draugei), taip pat atsakovė paaiškino, kad su sūnumi V. bendrauja telefonu tuomet, kai jis nuvažiuoja pas jos tėvus, paskambinusi tėvui, o su vyriausiuoju sūnumi bendrauja per socialinius tinklus. Atsakovės bendravimo su vaikais ryšių priemonėmis ribotas galimybes patvirtino ir ieškovas, nurodydamas, kad vaikų telefonai neveikia, jis savo telefone atsakovės numerį užblokavęs. Neabejotinai nustatyta, kad atsakovė neteikia vaikams išlaikymo, šios aplinkybės ji neginčija, nurodo, kad negali dirbti, nes augina neseniai gimusią dukterį, tačiau planuoja, kai dukteriai sueis vieni metai, leisti ją į darželį, o pati įsidarbinti, kad galėtų mokėti vaikams išlaikymą. Atsižvelgus į tai, kad atsakovė VSDFV registruota kaip auginanti vaiką iki trejų metų ir negauna išmokų, vertinama, kad šiuo metu išlaikymo neteikia dėl objektyvių priežasčių, nors aplinkybė, kad negauna išmokų, ir buvo sąlygota jos ankstesnio gyvenimo būdo. Vis tik, atsakovės teigimu, vaikams atėjus pas atsakovę, ji pagamina jiems maisto.
Vertinant atsakovės bendravimą su vaikais atsižvelgiama į teismo 2023 m. gegužės 16 d. nutartimi patvirtintą šalių sudarytoje taikos sutartyje numatytą atsakovės bendravimo su vaikais tvarką. Šalys susitarė, kad atsakovė su vaikais bendrauja bet kuriuo laiku, susitartu su ieškovu, taip pat kiekvieno mėnesio trečią šeštadienį nuo 12 iki 15 val. Byloje ieškovas nurodė, kad jis nesutinka, kad atsakovė su vaikais bendrautų darbo dienomis, teigė, kad ji galinti bendrauti tik pagal teismo patvirtintą tvarką – šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 12 iki 15 val., tačiau, kaip matyti iš minėta nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos, atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais bet kuriuo laiku, susitartu su ieškovu, ir taip pat kiekvieną trečią mėnesio šeštadienį nuo 12 iki 15 val. Atsakovė nurodo, kad ji negali susitarti su ieškovu dėl bendravimo su vaikais, nes jų santykiai labai konfliktiški. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovo šeimai taip pat teikiama atvejo vadyba, posėdyje, vykusiame 2025 m. vasario 12 d., nustatyta, kad dėl socialinių įgūdžių stokos bylos šalys nepadeda viena kitai spręsti vaikų problemas, nedalyvauja jų auklėjime, nuteikinėja vaikus vienas prieš kitą. Šių aplinkybių pagrindu sprendžiama, kad atsakovės nepakankamas bendravimas su vaikais šiuo metu priklauso ne tik nuo atsakovės pasirinkimo, bet ir nuo ieškovo pozicijos, kurią jis išdėstė teismo posėdyje. Tikėtina, kad dėl ieškovo nenoro, kad atsakovė bendrautų su vaikais kitu laiku nei poilsio dienomis, ieškovas neužtikrina galimybės atsakovei bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis, teigdamas, kad sūnų telefonai neveikia, taip pat tikėtina, kad ieškovas, kaip teigia atsakovė, vaikams atėjus pas ją ir nepabuvus pusės valandos, ieškovas kviečia vaikus į namus. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, manoma, kad šalims dėl tarpusavio susitarimo dėl bendravimo su vaikais tvarkos ir jos įgyvendinimo reikalinga socialinių darbuotojų pagalba, ir tik nustačius, kad atsakovė nesinaudoja pagalba ir nededa pastangų tam, kad galėtų bendrauti su vaikais, būtų galima vertinti, kad ji su vaikais nebendrauja.
Atsakovė šiuo metu nesiekia susigrąžinti vaikų į šeimą, tačiau vaikai gyvena ne socialinės globos namuose, bet su tėvu jiems įprastoje vietoje, todėl aplinkybė, su kuriuo iš tėvų gyvena vaikai, nėra itin svarbi sprendžiant dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo atsakovei. Byloje esantys duomenys neduoda pagrindo teigti, kad atsakovė abejinga situacijai dėl vaikų ir neketina nieko keisti – atsakovė nurodė, kad planuoja dirbti, kai jos mažiausiai dukteriai sueis vieni metai ir ji galės lankyti darželį, taip pat atsakovė neatsisako socialinių darbuotojų pagalbos, nėra duomenų apie tai, kad ji vengtų bendrauti su atsakingų institucijų specialistais. Nėra pagrindo vertinti, kad atsakovės elgesys būtų visiškai prieštaraujantis vaikų interesams, byloje negauta duomenų apie tai, kad atsakovė šiuo metu piktnaudžiautų alkoholiu ar vaikų atžvilgiu būtų panaudojusi smurtą, tokių aplinkybių nenurodė nei ieškovas, nei išvadą teikiančios institucijos atstovė. Atsakovė ilgą laiką nesirūpino vaikais, tačiau byloje nustatyti teigiami pokyčiai atsakovės gyvenime – alkoholio nevartoja, augina beveik penkių mėnesių kūdikį ir byloje negauta duomenų apie tai, kad atsakovė kūdikiu nesirūpintų, atsakovė deda pastangų, siekdama bendrauti su kitais trimis savo nepilnamečiais vaikais, ji pagal savo galimybes ir supratimą pradeda domėtis vaikų gyvenimu ir mokymusi, vaikai dažnai lankosi pas motiną. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo vertinti, kad šiuo metu situacija atsakovės šeimoje ir atsakovės elgesys pablogėję ir kad būtų pagrindai apriboti atsakovei motinos valdžią neterminuotai. Kaip minėta, nustatyti teigiami pokyčiai atsakovės gyvenime ir nėra pagrindo išvadai, kad situacija ateityje negerės, laikino tėvų valdžios apribojimo institutas gali būti taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008), vaikai su motina bendrauja, jų ryšys nenutrūkęs, todėl manoma, kad labiausiai nepilnamečių vaikų interesus šiuo metu atitiktų laikino motinos valdžios apribojimo tęsimas, sudarant galimybę atsakovei stiprinti ryšius su vaikais, prisiimti dėl jų atsakomybę, visapusiškai jais rūpintis, todėl tęsiamas atsakovei taikomas laikinas motinos valdžios apribojimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 268, 270, 406 str., CK 3.180, 3.183 str. 5 d., teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Tęsti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024 m. kovo 5 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-544-617/2024) I. A. (a. k. (duomenys neskelbtini)) taikytą laikiną motinos valdžios nepilnamečiams vaikams V. B. (V. B.) (a. k. (duomenys neskelbtini) A. B. (A. B.) (a. k. (duomenys neskelbtini) A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) apribojimą.
Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus Švenčionyse.