Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Kazio Kailiūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas civilinėje byloje Nr. 2-988-431/2010 pagal ieškovo The Really Useful Group Limited ieškinį atsakovams viešajai įstaigai „Kultūros vadybos projektai“, viešajai įstaigai „Centrinė kūrybos studija“, R. M. dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius žalos atsiradimo grėsmę, asmeninių ir turtinių autorių teisių pažeidimo bei nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismo išvada, kad jis yra roko operos „Jėzus Kristus superžvaigždė“ režisierius, nepagrįsta jokiais įrodymais. Priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog visą renginį organizavo ir už Kūrinio pastatymą buvo atsakingas VšĮ „Centrinė kultūros studija“, kurio direktoriumi jis buvo, o dėl renginio režisavimo buvo sudarytos sutartys su trečiaisiais asmenimis. Dėl to jis nepažeidė ieškovo teisių, o ieškovas neįrodė, kad jo veikla kelia pavojų teisėtiems interesams ir yra reali žalos tikimybė. Teismas be pagrindo sprendė, jog jis yra tinkamas atsakovas byloje, kadangi, kaip nurodyta aukščiau, jis atstovavo VšĮ „Centrinė kultūros studija“ kaip vadovas ir kaip vadovas, o ne kaip fizinis asmuo, įmonės vardu organizavo minėtą renginį, sudarė sutartis su atlikėjais (Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str., CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str. 1, 2, 3 d., 2.87 str.). Tokia išvada seka iš to, kad įmonę ir vadovą sieja atstovavimo santykiai, o daugelis pareigų atsiranda įstatymo pagrindu, t. y. vadovas savo veiksmais ne sau, bet įmonei sukuria teises ir pareigas. Be to, už renginį jis negavo jokio atlygio.

Teismas tinkamai įvertino teisines ir faktines aplinkybes bei pagrįstai nusprendė, kad ieškinio padavimo metu egzistavo pagrindai prevenciniam ieškiniui pareikšti: neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiantys jo teises ir keliantys realią žalos padarymo grėsmę. Teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingai nustatė, kad apeliantas yra tinkamas atsakovas, nes jis buvo Kūrinio pastatymo režisierius, todėl kyla jo civilinė atsakomybė. Tačiau net ir tuo atveju, jei apeliantas nebūtų buvęs režisieriumi, ieškinio padavimo metu egzistavo realus pavojus, kad apeliantas pažeis jo teises ir padarys didelę žalą. Be to, režisieriumi gali būti tik fizinis asmuo, o atsakovas nenurodė, koks asmuo buvo Kūrinio pastatymo režisieriumi.Panaikinus teismo sprendimo dalį, kuria uždrausta apeliantui naudoti Kūrinį, būtų pažeistos ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 3 dalyje saugomos teisės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju yra sprendžiama, ar pagrįsta ir teisėta yra skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovo The Really Useful Group Limited, kaip autoriaus teisių turėtojo, prevencinis ieškinys atsakovo R. M., kaip galimo renginio (roko operos „Jėzus Kristus superžvaigždė“) režisieriaus, atžvilgiu. Kiti atsakovai VšĮ „Kultūros vadybos projektai“, VšĮ „Centrinė kūrybos studija“ apeliacinės instancijos teismui skundų nėra padavę, absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė, todėl nagrinėja bylą neperžengdama atsakovo R. M. apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

Kaip nurodyta aukščiau, šios bylos specifika yra ta, kad nagrinėjamas prevencinis ieškinys, kuriuo prašoma taikyti ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą prevencinio pobūdžio autoriaus teisių gynimo būdą – draudimą atsakovui R. M., kaip galimam režisieriui, atlikti veiksmus, dėl kurių gali būti realiai pažeistos ieškovo teisės į Kūrinį ar atsirasti žala.

Autoriaus turtinių ir neturtinių teisių katalogai pateikiami ATGTĮ 14, 15 straipsnių 1 dalyse. Bendriausiu požiūriu autoriaus turtinėmis teisėmis laikomos teisės, susijusios su bet kokiais viešais kūrinių naudojimo būdais, o viena iš svarbiausių neturtinių teisių yra autoriaus teisė į kūrinio neliečiamybę, t. y. teisė prieštarauti kūrinio pakeitimams ir saugoti jo vientisumą (AGTĮ 14 str. 1 d. 3 p.). Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar tinkamai įgalioto asmens leidimo laikomas neteisėtu (AGTĮ 15 str. 2 d.). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tinkamais atsakovais autorių teisių gynimo bylose pripažįstami ne tik asmenys, tiesiogiai pažeidę autorių teises, bet ir netiesiogiai prisidėję prie šių teisių pažeidimo.

Prevenciniu ieškiniu laikomas toks ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 str. 1 d.). Pagal suformuotą teismų praktiką, tai vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurio tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai atsirasti, dalykas – uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus, kurie gali padaryti žalos, o prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos, kurias turi įrodyti ieškovas, yra: potenciali žalos atsiradimo grėsmė ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumas, realus pavojus, jog ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai, kuriais daroma žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2010).

Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas, išimtinių turtinių teisių į muzikinį draminį kūrinį „Jėzus Kristus superžvaigždė“ turėtojas, iki kreipimosi į teismą dienos nebuvo jų suteikęs atsakovams VšĮ „Kultūros vadybos projektai“, VšĮ „Centrinė kūrybos studija“ ir pareikalavo, kad būtų nutraukti bet kokie veiksmai, galintys pažeisti šias teises, tačiau, kaip žinia, reikalavimas nebuvo įvykdytas. Taip pat nustatyta, kad šios teisės nebuvo suteiktos ir R. M., kaip fiziniam asmeniui. Taigi nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar teismas teisingai sprendė, kad ieškovas turėjo protingą ir pagrįstą tikimybę manyti, jog apeliantas R. M., kaip fizinis asmuo, gali pasinaudoti kuria nors iš ATGTĮ 14, 15 straipsniuose nurodytų autoriaus teisių į Kūrinį, t. y. atlikti neteistus veiksmus (ATGTĮ 15 str. 2 d.).

Kaip minėta, atsakovui R. M. ieškinys buvo pareikštas kaip galimam kūrinio režisieriui, o jo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad ieškovas neįrodė, jog jis buvo renginio (roko operos) režisierius, teigiama, kad visus veiksmus, susijusius su renginio organizavimu, atliko tik kaip atsakovo VšĮ „Centrinė kūrybos studija“ vadovas, o ne kaip fizinis asmuo, kad teismas, tenkindamas ieškinį, be pagrindo neatribojo jo, kaip atsakovo VšĮ „Centrinė kūrybos studija“ vadovo, vykdytų pareigų, ir kaip Kūrinio režisieriaus galimų veiksmų. Apeliantas teisingai nurodo, jog įmonės vadovo santykiai su įmone ir jo atsakomybė yra reglamentuojama teisės aktais (Viešųjų įstaigų įstatymo 9 str., CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str. 1, 2, 3 d., 2.87 str., ir kt.) ir jis neneigia jo, kaip įstaigos vadovo, atliktų veiksmų.

Iš tiesų, byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas R. M. ieškovo kreipimosi į teismą metu buvo atsakovo VšĮ „Centrinė kūrybos studija“ vadovas (t. 1, b. l. 195-197), kad jis, kaip vadovas, atstovavo minėtai įstaigai, sudarant 2009-07-01 sutartį su kitu atsakovu VšĮ „Kultūros vadybos projektai“ dėl kūrinio „Jėzus Kristus superžvaigždė“ pilno parengimo atlikimui scenoje bei viešam demonstravimui (paruošti dainininkus ir jų partijas lietuvių kalba viešam atlikimui; sukurti koncerto dekoracijas bei choreografiją; parengti scenografiją; parengti bei įrašyti muzikos (be žodžių) fonogramas; sumokėti autorinius honorarus visiems atlikėjams; sudaryti atitinkamas sutartis bei atsiskaityti su scenografu, garso operatoriaus, šviesos operatoriais ir šokėjais; savo lėšomis organizuoti koncertų reklaminę kampaniją televizijoje, radijuje, kitose žiniasklaidos priemonėse) (Sutarties 5 p., t. 1, b. l. 177-179). Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl šių veiksmų atsakovais ir buvo patraukti VšĮ „Kultūros vadybos projektai“, VšĮ „Centrinė kūrybos studija“, o teismas jų atžvilgiu patenkino pareikštą ieškinio reikalavimą. Tuo tarpu ieškinys atsakovui R. M. buvo pareikštas, kaip jau buvo minėta, kaip galimam sceninio kūrinio režisieriui, nes jam, kaip VšĮ „Centrinė kūrybos studija“ vadovui, nagrinėjamoje byloje ieškovas nereiškia jokių reikalavimų. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis veikė kaip įstaigos vadovas, savaime nereiškia, jog apeliantas nagrinėjamu atveju apskritai negalėjo atlikti Kūrinio režisieriaus funkcijų: ne kiekvienas įstaigos vadovas gali būti režisieriumi, tačiau įstaigos vadovo pareigų atlikimas nepaneigia galimybės, kad toks asmuo gali režisuoti Kūrinį.

Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne, Tarptautinių žodžių žodyne apibendrintai yra nurodyta, kad režisuoti – tai kurti spektaklį, filmą, masinį renginį ir kartu tam darbui vadovauti (http://www.vlkk.lt). Taigi režisieriaus darbo funkcijos yra susijusios su kūrybine veikla, kurios rezultatas yra kūrinio sceninės išraiškos forma (režisuotas spektaklis, kitas renginys), atsirandanti režisieriui asmeniškai dalyvaujant kūrinio pastatymo procese kartu su aktoriais (atlikėjais) ir kitais kūrėjais. Priešingai nei teigia apeliantas, režisieriaus darbas neapsiriboja pavienių veiksmų atlikimu: aktorių atranka, dekoracijų sukūrimu, scenografijos parengimu, vadovavimu repeticijoms, reklaminės kampanijos organizavimu, ką buvo įsipareigojęs atlikti atsakovas VšĮ „Centrinė kūrybos studija“, nes susijęs su tam tikra visa apjungiančia režisieriaus kūrybine idėja (veikla) ir sukūrimu šios idėjos objektyvios sceninės išraiškos, leidžiančios neapibrėžtai visuomenės narių grupei suvokti viešai atliekamą konkretų kūrinį.

Kaip teisingai nustatė teismas, bylos medžiaga patvirtina tai, kad dar iki nagrinėjamo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra 2009 m. spalio – gruodžio mėn. elektroniniuose laiškuose, siųstuose ieškovui, atsakovas VšĮ „Kultūros vadybos projektai“, kuris, kaip minėta aukščiau, kitam atsakovui VšĮ „Centrinė kūrybos studija“, vadovaujamai direktoriaus R. M., sutartimi buvo pavedęs ,,<...> pilnai parengti koncertą kūrinio „Jėzus Kristus superžvaigždė“ atlikimui scenoje bei viešam demonstravimui ir parduoti koncertą, kaip pilnai paruoštą produktą <..>“, atsakovą R. M. pristatė tiek kaip žymų renginių apskritai režisierių, tiek kaip būsimą statomos roko operos „Jėzus Kristus superžvaigždė“ režisierių. Ieškovo gautuose elektroniniuose laiškuose, yra teigiama, kad būsimos roko operos pastatymo režisierius R. M. yra vienas žymiausių muzikinių renginių prodiuserių ir režisierių Lietuvoje, jis jau yra pastatęs miuziklą „Operos fantomas“, operas „Aida“, „Madam Butterfly“, „Toska“, roko operą „The Wall“ ir daugelį kitų muzikinių spektaklių; kad 2000 metais tam pačiam režisieriui ir komandai ieškovas jau buvo suteikęs teisę pastatyti kūrinį „Jėzus Kristus superžvaigždė“ (t. 1, b. l. 92, 93, 97). Apeliantas taip pat nepaneigė teismo nustatytos aplinkybės, kad atsakovas R. M., kaip planuojamo roko operos „Jėzus Kristus superžvaigždė“ pastatymo režisierius, buvo pristatomas ir viešoje erdvėje (platinant bilietus, žiniasklaidoje ir kt.) (t. 1, b. l. 106-109, 111). Šios informacijos sklaidos faktas iki šiol nėra paneigtas (CPK 178 str.). Tuo tarpu iš byloje esančių ieškovo atsakymų į minėtus jam adresuotus laiškus seka, kad juose buvo aiškiai išreikšta ieškovo valia, jog galimybė suteikti leidimą R. M., kaip režisieriui, statyti Kūrinį iš viso nebus svarstoma, o tokį sprendimą iš dalies lėmė faktas, jog jo režisuotas miuziklas „Operos fantomas“ buvo pastatytas be ieškovo leidimo. Tuo pačiu ieškovas reikalavo nutraukti repeticijas, liautis pardavinėti bilietus ir kt.: minėta roko opera turėjo būti parodyta gruodžio 23-30 d., taigi pastatymas buvo organizuojamas ir bilietai buvo parduodami dar tebevykstant aktyviam susirašinėjimui su ieškovu dėl leidimo statyti šį Kūrinį.

Apeliantas, tvirtindamas, kad teismas neteisingai įvertino paminėtus ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismui teigė, kad tokia informacija buvo paskelbta be jo žinios. Tačiau teisėjų kolegija šių argumentų nepripažįsta pagrįstais, nes, kaip teisingai konstatavo teismas, tokia informacija apie jį asmeniškai negalėjo būti išplatinta nežinant apeliantui, kaip vienam iš atsakovo VšĮ „Centrinė kūrybos studija“ dalininkui bei vadovui. Be to, iš apeliacinės instancijos teismui pateikto UAB „BILIETAI.LT“ 2010-06-14 rašto turinio matyti, kad atsakovo R. M. vadovaujama įstaiga pateikė platinimo paslaugų užsakymus, kuriuose buvo minima informacija. Taigi šis rašytinis dokumentas taip pat patvirtina tai, kad pagrįsta teismo išvada, jog apeliantas R. M., kaip minėto atsakovo vadovas, turėjo galimybę daryti įtaką UAB „BILIETAI.LT“ platinamai informacijai apie jį, kaip fizinį asmenį – būsimos roko operos pastatymo režisierių.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad atsakovo R. M. vadovaujamos VšĮ „Centrinė kūrybos studija“ veikla yra tiesiogiai susijusi su autorių teisių objektais, todėl šio asmens veiklai yra keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo reikalavimai, o pačiam atsakovui yra arba turi būti žinomi įstatymų reikalavimai, susiję su šių objektų panaudojimu, autorių teisių apsauga etc., o taip pat pareiga veikti tokiu būdu, kad būtų išvengta pretenzijų, susijusių su kūrinių panaudojimu.

Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas, reikšdamas prevencinį ieškinį, turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog atsakovas R. M., viešai skelbiamas kaip minėtos roko operos režisierius, gali pažeisti autoriaus teises (CK 6.255 str., ATGTĮ 77 str. 1 p. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovas R. M. teigė, kad šio Kūrinio pastatymas iš viso nebuvo režisuojamas. Teisėjų kolegija nenagrinėja šių apelianto išsakytų argumentų, nes, visų pirma, tokiomis aplinkybėmis nebuvo grindžiami atsakovo atsikirtimai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Antra, nagrinėjant prevencinį ieškinį, šios aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos.

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamo teismo sprendimo dalis atsakovo R. M. atžvilgiu yra teisėta ir pagrįsta, todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šis byloje dalyvaujančio asmens prašymas netenkintinas (CPK 93 str. 4 d.).

Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 2,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (t. 2, b. l. 57). Netenkinus trečiojo asmens R. M. apeliacinio skundo, nurodytos išlaidos priteistinos iš apelianto į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens R. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 2,90 Lt (du litai 90 ct) procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas.