Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Z. S. atstovui advokatui Gintarui Griciui, atsakovės D. S. atstovui advokatui Viliui Jonaičiui, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams A. M. Pakarklytei – Ubartienei, Vladui Narmontui, Neimantei Nicienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. S. patikslintą ieškinį atsakovei D. S. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, nes jį patenkinus nepilnametis vaikas liktų be tėvo, o prioritetas šiame ginče turėtų būti teikiamas vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Taip pat palaikė atsakovės poziciją ginče, kad ieškovas praleido 1 metų ieškinio senatį tėvystei nuginčyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais duomenimis ir proceso dalyvių paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime tėvais įrašyti ieškovas Z. S. ir atsakovė D. S.. 2018 m. spalio 9 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų Z. S. ir D. S. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, nepilnamečio vaiko A. S. išlaikymui Z. S. įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Iš 2018 m. liepos 4 d. UAB ,,Žemaitijos diagnostikos centras“ laboratorinių tyrimo rezultatų Nr. C162EOO kopijos matyti, kad 2018-06-19 UAB „Žemaitijos diagnostikos centras“ patalpose DNR analizei, pageidaujant nustatyti giminystės ryšį, buvo paimti biologiniai mėginiai iš Z. S. ir A. S.; juos ištyrus, teikiama išvada, kad Z. S. nėra biologinis A. S. tėvas.

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas. Jeigu vaikas gimė santuokoje, vaiko tėvu laikomas jo motinos sutuoktinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalis), jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai, vyras, laikantis save tėvu, turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo (CK 3.142 straipsnio 1 dalis). Asmuo, įrašytas vaiko tėvu, paneigdamas savo ir vaiko kraujo ryšio faktą, nutraukia teisinį santykį su vaiku. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 7 punktas). Sprendžiant klausimus dėl tėvystės nuginčijimo, svarbiausi yra paties vaiko interesai, o biologinės tėvystės nustatymas nebūtinai reiškia veikimą geriausiais vaiko interesais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).

Tėvystės nuginčijimo pagrindas – teismo įsitikinimas, kad asmuo, kurio tėvystė ginčijama, nėra vaiko biologinis tėvas. Minėta, jog vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, o vaiko kilmė, kaip žinoma, paprastai grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu. Kita vertus, siekiamybė nustatyti vaiko biologinę kilmę neturi būti suabsoliutinta. Sprendžiant klausimus dėl tėvystės nuginčijimo, svarbiausi yra paties vaiko interesai, o biologinės tėvystės nustatymas, kaip minėta, nebūtinai reiškia veikimą geriausiais vaiko interesais. Kasacinis teismas savo ruožtu taip pat yra pripažinęs, kad vaiko interesai, be kita ko, gali nulemti asmens, siekiančio nuginčyti savo tėvystę, teisės į privatų gyvenimą (papildomai pažymėtina, kad pagal EŽTT praktiką teisė į privataus gyvenimo gerbimą, be kita ko, apima asmens teisę nustatyti santykius su kitais žmonėmis, taip pat ir reikalavimą gerbti asmens sprendimą tapti ar netapti tėvu (žr., pvz., 2007 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Evans prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 6339/05)) apribojimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 48 punktas; nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 26 punktas).

Byloje ieškovas Z. S., nurodė, kad abejonių dėl Arno tėvystės jam atsirado dar 2018 metų gegužės mėn., abejones dėl jo tėvystės išsakė jo pažįstama moteris, paminėjusi, kad šią aplinkybę ji sužinojo iš vyro, kuris yra tikras vaiko tėvas. Ieškovas įrodyti, kad nėra A. S. tėvas, teismui pateikė rašytinį įrodymą - 2018 m. liepos 4 d. DNR ištyrimo laboratorinius rezultatus (Pharma DNA laboratorinio mėginio Nr. C1G2E00), kuriose nurodyta, kad Z. S. nėra biologinis A. S. tėvas. Pateikti į bylą laboratoriniai DNR ištyrimo rezultatai negali būti vertintini kaip pakankamas įrodymas, paneigiant ieškovo biologinę tėvystę. Specialias žinias turinčio asmens tyrimas, atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, nepaisant jo išvados tiriamojo mokslinio pobūdžio, laikytinas rašytiniu įrodymu, jeigu jame yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Šiuo konkrečiu atveju, atsakovė neginčijo aplinkybės, jog ieškovas nėra sūnaus A. S. biologinis tėvas, todėl šalys neprašė skirti teismo medicinos ekspertizę nustatyti tėvystę, kurią atliktų valstybinė ekspertinė įstaiga.

Iš bylos duomenų matyti, jog nuo gimimo ieškovas buvo faktinis sūnaus A. S. tėvas, ieškovas šeimoje su atsakove Arną augino daugiau nei šešis metus, socialinis kontaktas su vaiku buvo nuolatinis. Iš šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad ieškovą A. S. pripažįsta kaip savo tėtį ir vadina jį tėčiu. Ieškovą, iki jis sužinojo, kad galimai nėra biologinis sūnaus tėvas, ir vaiką siejo glaudus emocinis ryšys, kuris nėra nutrūkęs. Nors ieškovas, nutraukus šalių santuoką, rečiau bendrauja su vaiku, išlikę berniuko atsiminimai apie ieškovą kaip tėvą ir tai rodo vaiko emocinį prieraišumą ieškovui. Be to, yra susiformavęs vaiko ryšys su kitais giminaičiais iš ieškovo pusės, ypač su ieškovo mama, vaiko močiute, kuri su vaiku bendravimo nenutraukė ir sužinojusi, kad ieškovas nėra Arno biologinis tėvas. Šios aplinkybės parodo, kad A. S. tiek emocinis ryšys, tiek socialinis ryšys su tėvu nėra nutrūkę. Įvertinus, kad A. S. jau 8 metus save identifikuoja kaip ieškovo sūnų, kad vaikas, esant galimybei, nori praleisti laiką su ieškovu kaip tėčiu, spręstina, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų šio vaiko interesus. Papildomai teismas pažymi, kad jei būtų sprendžiama dėl tėvystės nuginčijimo, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo, nes biologinio tėvo nustatymas yra neaiškus. Nei viena iš šalių nenurodė galimo kito berniuko biologinio tėvo. Šiuo konkrečiu atveju prioritetas teiktinas vaiko interesais siekiant išsaugoti ilgametį susiformavusį ryšį su ieškovu, savo šeimos santykių stabilumą ir tęstinumą, vaiko teisinio statuso aiškumą.

Teismas akcentuoja, kad tėvystės nuginčijimo bylose vaiko interesais svarbus ne tik teisinis, bet ir socialinis tėvo ir vaiko ryšys, nes tėvystės pripažinimu nepilnamečiam vaikui yra sukeliamos rimtos pasekmės, kadangi tėvystę pripažįstantis asmuo tampa faktiniu vaiko tėvu, vaikas prisiriša prie tėvo, atsiranda ilgalaikiai emociniai santykiai, kuriuos nutraukti galima tik esant labai svarbioms priežastims ir aplinkybėms. Ieškovas, pripažindamas savo tėvystę vaikui, kartu prisiėmė su tuo susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Šiuo atveju, esant neaiškiai perspektyvai nustatyti biologinį tėvą, o ieškovui kaip tėvui auginus vaiką, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa paties vaiko prisirišimas, jausmai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, ieškovo ieškinys dėl A. S. tėvystės nuginčijimo atmestinas.

Dėl senaties termino taikymo

Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą apsaugoti vaiko interesus ir užtikrinti jo statuso apibrėžtumą, nustatė ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senatį. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu ginčo atveju atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį tėvystei nuginčyti ir nurodo, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kuomet ieškovas sužinojo apie tai, kad nėra biologinis vaiko tėvas, t. y. nuo 2018 m. liepos 4 d.

Ieškovas nurodė iš karto, kai tapo akivaizdu, kad jis nėra Arno biologinis tėvas nesikreipęs dėl tėvystės nuginčijimo, nes buvo sunkioje psichologinėje būsenoje, sužinojęs, jog augino ne savo vaiką ir be to, dirbo užsienyje. Dėl šių priežasčių, kurias prašė teismo pripažinti svarbiomis ir objektyviomis, ieškovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Ginčuose dėl vaiko kilmės Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnio aspektu susiduria keli svarbūs interesai – vaiko, tėvystės nuginčijimo siekiančio asmens, spėjamo vaiko tėvo, vaiko motinos, tarp kurių būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-687/2019).

EŽTT yra išaiškinęs, jog, pasibaigus tėvystės nuginčijimo senaties terminui, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas vaiko interesams nei asmens interesui paneigti savo tėvystę (žr. 1996 m. spalio 19 d. sprendimą byloje Yildirim prieš Austriją, peticijos Nr. 34308/96).

Ieškovas vieninteliu objektyviu įrodymu, paneigiančiu biologinę tėvystę, laiko DNR tyrimo rezultatus, kuriuos ieškovas gavo 2018 m. liepos 4 d.

Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos priežastys – psichologinis sukrėtimas bei darbas užsienyje, nėra pakankamos priežastys nesikreipti į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, jis galėjo pradėti teismo procesą per atstovą kreipdamasis dėl teisinės pagalbos į advokatą. Pažymėtina ir tai, jog nurodytos ieškinio senaties termino praleidimo priežastys nesutrukdė jam dar 2018 metais pradėti santuokos su atsakove D. S. nutraukimo procesą, kurio metu buvo sprendžiami nepilnamečio vaiko A. S. išlaikymo bei skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su juo klausimai. Be to, ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo sveikatos būklę po to, kai sužinojo apie tai, kad nėra vaiko biologinis tėvas.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovas turėjo objektyvias galimybes kreiptis dėl tėvystės nuginčijimo vos tik gavęs DNR ištyrimo laboratorinius rezultatus, jeigu jau buvo įsitikinęs, kad A. S. nėra jo biologinis vaikas. 2018 m. liepos mėn. 4 d. DNR ištyrimo laboratorinių rezultatų gavimo data šiuo atveju laikytina ieškinio senaties pradžia, todėl konstatuotina, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.

Pažymėtina, jog vaiko, o ne pareiškėjų, siekiančių nuginčyti tėvystę, interesų pirmumas vyrauja situacijose, kai pareiškėjai nesiima veiksmų atitinkamam procesui laiku inicijuoti, aiškiai žinodami arba turėdami pagrindą abejoti dėl savo tėvystės nuo pat vaiko gimimo, vaikams gresia materialinio išlaikymo netekimas, nėra aiški galimybė nustatyti biologinį tėvą, vaikai pareiškėjus laiko tikraisiais tėvais ir dėl to galimas tėvystės nuginčijimas vaikams gali sukelti neigiamas psichologines pasekmes ir pan. (žr., pvz., EŽTT 2014 m. vasario 18 d. sprendimą byloje A. L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28609/08; kt.). Tokios praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, jog patyrė 1050 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti – 700 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 350 Eur išlaidų už pasirengimą atstovauti ir už atsakovės atstovavimą teismo posėdžiuose. Atmetus ieškovo ieškinį, iš jo atsakovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-267, 270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Z. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1050 Eur (tūkstantį penkiasdešimt eurų 00 centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.