- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-10
- Bylos Nr.
- e2-189-588/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00543-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Vercinskė
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- K. A.
- Advokatai
- Visvaldas Petryla, Martynas Pečiulis
- Kategorijos
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
dalyvaujant ieškovės gyvenamojo namo statybos bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Martynui Pečiuliui,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei,
trečiojo asmens K. A. atstovas advokato padėjėjas Visvaldui Petrylai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės gyvenamojo namo statybos bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui K. A., dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
Ieškovė gyvenamojo namo statybos bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau tekste – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1. Pripažinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vienašalį valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties N25/99-189 nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu bei pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2020-08-12 raštą Nr. 16SD-1541-(14.16.136 E.) „dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini) mieste“; 2. Priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1385 buvo leista nuomoti naudojamą 0.7818 ha valstybinės žemės sklypą gyvenamojo namo statybos bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kvartalinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste. 1999 m. liepos 1 d. ieškovė ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyrius sudarė valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovei buvo išnuomotas 0.7818 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kvartalinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sutartis buvo įregistruota žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonėje.
Atsakovės 2020 m. rugpjūčio 12 d. raštu ieškovei pranešta, jog Nacionalinė žemės tarnyba, pasibaigus 2-jų mėnesių terminui nuo rašto įteikimo dienos, įgis teisę nutraukti prieš terminą sutartį. Rašte nurodoma, jog sutartis prieš terminą nutraukiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu, t.y. dėl to, jog remiantis Palangos miesto savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 4 d. pateikta informacija, GNSB „(duomenys neskelbtini)“ nemoka žemės nuomos mokesčio, skola sudaro 8474,92 Eur ir dėl to, jog GNSB „(duomenys neskelbtini)” žemės sklype nevykdo veiklos, nenaudoja žemės sklypo pagal sutartį ar pagrindinę paskirtį.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodo, kad ieškovė yra sumokėjusi Palangos miesto savivaldybės administracijos prašytos nuomos mokesčio sumą, todėl nei šiuo metu, nei rašte nurodomu sutarties nutraukimo metu jokio įsiskolinimo už žemės sklypo nuomą nėra ir nebus, vienašalis sutarties nutraukimas yra negalimas, neteisėtas ir nepagrįstas.
Be to nurodo, kad sutarties vienašalis nutraukimas po to, kai pradėtas projektavimo procesas, paruošiamieji darbai ir organizaciniai veiksmai, reikalingi žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį ir sutarties nuostatas, ir jie yra tęsiami, prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems bei favor contractus principams, yra neproporcinga bei neadekvati nuomotojo interesų savigynos priemonė.
Ieškovės atstovas advokatas M. Pečiulis prašo ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir pagrindais. Paaiškino, kad nuo 2013 m., kai buvo pabaigtas ginčas teisme dėl tos pačios žemės nuomos sutarties, ieškovė ieškojo ginčo žemės sklypo projekto įgyvendinimo finansavimo, rengė priešprojektinę dokumentaciją. Ginčijo teisme padidintą žemės sklypo nuomos mokestį, tačiau žemės nuomos mokesčio skolą ieškovė jau yra sumokėjusi. Dėl finansinių sunkumų, sklypo netvarkė, tačiau vėliau įvykdė ir šią pareigą. Nurodė, kad ieškovė įsteigta tikslu įgyvendinti ginčo sklype planuojamą statybų projektą, jokios komercinės veiklos nevykdo, todėl ieškovės finansinės galimybės ilgą laiką buvo ribotos. Šiuo metu sudaryta jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią bus sprendžiamas ginčo žemės sklype projektinės dokumentacijos rengimas ir projekto įgyvendinimas.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau tekste – atsakovė ) pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį kuriame prašo: atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius, vykdydamas žemės naudojimo valstybinę kontrolę pagal patvirtintą žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo metų planą, 2019 m. gruodžio 19 d. atliko GNSB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamo žemės sklypo žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimą. Patikrinimo metu nustatė, kad žemės sklype, kurio Nekilnojamo turto registrų Centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas - daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos, nėra jokių statinių ir nevykdomi jokie statybos darbai. Taip pat nurodo, kad susisiekus su Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriumi, gautas patvirtinimas apie tai, kad GNSB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo skolą už žemės nuomą ir nėra skolinga Palangos miesto biudžetui.
Nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose yra iškelta administracinė byla pagal pareiškėjo K. A. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui GNSB „(duomenys neskelbtini)" dėl Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2020 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. 16S-231-(14.16.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo S. A.“ panaikinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo K. A. prašymą atkurti S. A. vardu nuosavybės teises į likusią 0,5259 nacionalizuotą savininko K. V. turėtą žemę (0.8013 ha), grąžinant natūra.
CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte nustatyti pagrindai nuomotojui Nacionalinei žemės tarnybai suteikia ne tik teisę, bet ir pareigą nutraukti prieš terminą 1999 m. liepos 1 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį (duomenys neskelbtini), kadangi nuomininkė GNSB „(duomenys neskelbtini)” žemės sklype nevykdo veiklos, nenaudoja žemės sklypo pagal sutartį ar pagrindinę paskirtį, jame nėra statinių ir nevykdomi jokie statybos darbai, be to Žemės sklypo dalis patenka į buvusio savininko K. V. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės sklypą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė palaiko atsiliepime nurodytus nesutikimo su ieškiniu argumentus. Paaiškino, kad įspėjimas nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą iki šiol neįgyvendintas, nes kilo ginčas teisme. Mano, kad įspėjimas surašytas pagrįstai, ieškovė buvo įsiskolinusi žemės nuomos mokestį, netvarkė ir neprižiūrėjo išsinuomoto žemės sklypo, buvo skirta nuobauda. Be to, iki šiol net nepradėtas įgyvendinti joks projektas, statybos darbai žemės sklype nepradėti, todėl atsakovė šią aplinkybę įvertino, kaip žemės sklypo naudojimą ne pagal paskirtį. Žemės sklypas išnuomotas lengvatinėmis sąlygomis, todėl daugelį metų jo nenaudojimas ir naudojimas ne pagal paskirtį , sudaro pagrindą įspėjimui dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą ir pačios sutarties nutraukimui.
Trečiasis asmuo K. A. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį kuriame prašo: vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punktu nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
Atsiliepime nurodo, kad rašte išdėstytos faktinės aplinkybės apie ieškovės, kaip valstybinės žemės nuomotojos, netinkamą elgesį su išsinuomotu daiktu, taip pat nurodomi ir teisiniai pagrindai žemės nuomai nutraukti bei aiški ir suprantama motyvacija, bei rašto apskundimo tvarka, tačiau rašte nėra suformuluotos nustatytos arba suteikiamos ieškovei teisės ir pareigos. Rašte tik įspėjama, kad atsakovė, pasibaigus 2-jų mėnesių terminui nuo rašto įteikimo dienos, įgis teisę nutraukti prieš terminą sutartį, tačiau rašte nenurodoma, kad ji tokia teise ateityje pasinaudos. Tai reiškia, kad raštu yra informuojama apie sutarties pažeidimus, tačiau ji nenutraukiama, todėl ieškovės teisių ir pareigų turinys niekaip nepasikeičia po šio rašto gavimo. Raštas nėra individualus administracinis aktas, nes jame nėra svarbiausio elemento, t. y. nenurodytos suteikiamos ar panaikinamos, keičiamos ieškovės teisės ir/ar pareigos, todėl laikytinas informacinio pobūdžio dokumentu, nesukeliančiu ieškovei jokių teisinių pasekmių. Ieškovė neįrodė, kad skundžiamas sprendimas jai sukėlė kokias tai teisines pasekmes.
Taip pat nurodo, kad ieškovei buvo pateikti ginčo sklypo patikrinimo aktai, klausimynas ir kiti faktinio pobūdžio duomenys apie netinkamai naudojamą valstybinę žemę, nurodyta, kad šie valstybinės žemės naudojimo patikrinimo faktai sudaro teisinį pagrindą nutraukti sutartį. Šie atsakovės veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio, nes šie dokumentai yra tik tarpinio pobūdžio dokumentai. Jie nenustato ieškovės teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinį sprendimą, kuriuo ateityje sutartis bus nutraukta, jei po įspėjimo ieškovė ir toliau pažeidinės sutartinius įsipareigojimus.
Trečiojo asmens atstovas advokato padėjėjas V. Petrylą prašo ieškinį palikti nenagrinėtą atsiliepime nurodytais pagrindais. Mano, kad ieškovė neturi finansinių galimybių įgyvendinti statybos projektą ginčo žemės sklype.
Ieškovė pateikė paaiškinimus dėl trečiojo asmens atsiliepime siūlomo bylos nutraukimo kaip nenagrinėtino teisme civilinio proceso tvarka. Paaiškinime nurodė, kad trečiojo asmens pozicija yra klaidinga, ieškovei taip pat buvo kilusių abejonių dėl rašte pateiktų formuluočių, todėl kreipėsi į atsakovę dėl išaiškinimo ir ji nurodė, kad raštą reikia vertinti kaip įspėjimą apie sutarties nutraukimą prieš terminą. Ieškovė mano, kad pranešimas apie vienašalį sutarties nutraukimą, sukelia pačias sunkiausias ir reikšmingiausias teisines pasekmes nuomininkui (ieškovei), kadangi tokiu pranešimu yra nutraukiami sutartiniai nuomos teisiniai santykiai.
Atsakovė pateikė nuomonę dėl trečiojo asmens atsiliepime siūlomo bylos nutraukimo kaip nenagrinėtino teisme civilinio proceso tvarka. Pateiktoje nuomonėje prašo teismo vertinti trečiojo asmens K. A. atsiliepime į ieškinį išdėstytą prašymą pagal vidinį savo įsitikinimą, vadovaujantis įstatymais.
Motyvuojamoji dalis
Dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo
Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktu, 2 dalimi 2020-08 parengė pranešimą Nr. 16SD-1541- (14.16.136E.) Dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini). 2020-08-12 pranešimas įteiktas elektroniniu paštu atsakovei. Pranešime nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba, atsižvelgusi į nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus atlikto patikrinimo rezultatus ir Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktą informaciją, pasibaigus dviejų mėnesių terminui nuo šio rašto įteikimo dienos, įgis teisę nutraukti prieš terminą 1999-07-01 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį (duomenys neskelbtini) su GNSB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat parnešime nurodyta, kad GNSB „(duomenys neskelbtini)“ privalės atlyginti nuostolius už sutarties išregistravimą iš Nekilnojamojo turto registro. Šio pranešimo turinį sudaro atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, įformintos 2019-12-19 Žemės naudojimo patikrinimo aktu, kuriame nurodyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomininkė GNSB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklype nevykdo jokių statybos darbų, sklype nėra statinių. Nėra duomenų apie numatomą vystyti veiklą. Pagal 2020-06-04 Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktą informaciją, ieškovė GNSB „(duomenys neskelbtini)“ nemoka žemės nuomos mokesčio, skolą sudaro 8474,92 Eur. Taip pat pateikta informacija, kad už sklypo nepriežiūrą ieškovė GNSB „(duomenys neskelbtini)“ nubausta administracine tvarka ir žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal padidintą tarifą.
Į ieškovės GNSB „(duomenys neskelbtini)“ paklausimą dėl šio pranešimo esmės ir reikšmės, atsakovė pateikė pranešimą, kad šis pranešimas yra įspėjimas apie 1999-07-01 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties (duomenys neskelbtini) su GNSB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukimą prieš terminą.
Iš Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1999-07-01 sutarties (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ginčo žemės sklypas ieškovei išnuomotas iki 2098-06-30 gyvenamiesiems namams statyti.
2013-02-01 Klaipėdos apygardos teismo sprendimu pripažintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos žemėtvarkos skyriaus vienašalis Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties (duomenys neskelbtini) nutraukimas neteisėtu ir negaliojančiu.
Teismas sprendime pažymėjo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė ėmėsi reikiamų veiksmų, siekiant įgyvendinti savo, kaip statytojos, teisę. Kaip minėta, dar 1992-11-17 Palangos miesto gyvenamojo namo statybos kooperatyvas „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi dėl gyvenamojo namo projekto parengimo, kuris, kaip patvirtina pateikta projekto dalis Architektūrinė–statybinė, darbo dokumentacija, buvo parengtas. Statybos leidimų registracijos žurnalo išrašas patvirtina, kad minėto projekto pagrindu 1992-12-04 buvo išduotas statybos leidimas Nr. 12/92 42 butų gyvenamojo namo statybai. Be to, Palangos miesto savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas 2006-06-08 patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą objektui „Daugiabutis gyvenamasis namas su prekybos ir paslaugų paskirties verslo patalpomis, (duomenys neskelbtini), kvartalas Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastr. skl. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)“ (statytojas (užsakovas): GNSB „(duomenys neskelbtini)“). 2006 m. kovo – gegužės mėnesiais AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo Palangos skyrius, AB „Lietuvos telekomas“, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos filialas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcija, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Palangos miesto agentūra, AB „VST“, UAB „Palangos vandenys“ išdavė būtinas projektavimo (technines) sąlygas. Ieškovė (užsakovė) ir UAB „(duomenys neskelbtini)TS“ (vykdytoja) 2006-08-21 sudarė projektavimo darbų sutartį dėl daugiabučio/-ių gyvenamojo namo ar jų komplekso (duomenys neskelbtini), techninio ir darbo projekto parengimo. 2006 metais buvo parengti gyvenamosios paskirties pastato adresu: daugiabutis gyvenamasis namas su prekybos ir paslaugų paskirties verslo patalpomis (duomenys neskelbtini) kvart. Nr. (duomenys neskelbtini) (sklypo kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) projektiniai pasiūlymai. Kitas projektinių pasiūlymų variantas (Nr. 2) buvo parengtas 2008 metais.
Klaipėdos apygardos teismas sprendime taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 2010 m. vasarą ieškovė nutarė atnaujinti gyvenamojo namo statybos projektą. Buvo pasiekti atitinkami susitarimai su projektuotojais, 2010 m. rugpjūčio mėn. buvo užsakyta ir padaryta žemės sklypo topografinė nuotrauka. 2010 m. rugsėjo mėnesį ieškovė kreipėsi į kredito uniją „(duomenys neskelbtini)“ dėl gyvenamojo namo statybai reikalingos paskolos suteikimo.
Šis teismo sprendimas priimtas dėl tos pačios ginčo žemės sklypo nuomos sutarties, todėl šalių santykiai dėl ginčo žemės sklypo nuomos sutarties šioje byloje analizuotini nuo 2013 m.
Ištyrus ir įvertinus rašytinius įrodymus šioje byloje teismas sprendžia, kad ieškovė nuo 2013 m. nesiėmė aktyvių veiksmų ginčijamai žemės nuomos sutarties paskirčiai įgyvendinti. Priešingai, ieškovė nemokėjo žemės nuomos mokesčio, susidarė įsiskolinimas, kurį ieškovė ginčijo, tačiau 2020-08-14 visą įsiskolinimą sumokėjo. Taip pat rašytiniai įrodymai patvirtina, ieškovė šią aplinkybę pripažįsta, kad ginčo žemės sklypas buvo neprižiūrimas, už sklypo nepriežiūrą ieškovei paskirta administracinė nuobauda, nustatytas padidintas žemės nuomos mokesčio tarifas, kuri ieškovė ginčijo teisme. Byloje pateikti priešprojektinių pasiūlymų dokumentai, kurie sudaryti 2020-10-14, t. y. po atsakovės įspėjimo Dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta jungtinės veiklos sutartis dėl statybos projekto įgyvendinimo sąlygų ginčo žemės sklype, kuri sudaryta 2021-05-12.
Teismas šiuos įrodymus vertina, kaip ieškovės siekį įrodyti, kad ji ėmėsi aktyvių veiksmų įgyvendinti ginčo sklype statybos projektą, tačiau tai ji pradėjo daryti tik gavus atsakovės įspėjimą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą.
Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismo nutartyje buvo nurodyta, kad 2010 m. rugsėjo mėnesį ieškovė kreipėsi į kredito uniją „(duomenys neskelbtini)“ dėl gyvenamojo namo statybai reikalingos paskolos suteikimo, tačiau teismui nepateikti šio kreipimosi rezultatai. Tokių duomenų nepateikimą teismas vertina kaip ieškovės pasyvumą įgyvendinant ginčo sklype planuojamą projektą pagal ginčo žemės sklypo paskirtį.
Ieškovės po atsakovės įspėjimo dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, teismo vertinimu atlikti formalūs veiksmai atlikti, vertintini nepakankamais patvirtinti ir įrodyti realius ieškovės ketinimus dėl ginčo žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį ir statybos projekto jame įgyvendinimo.
Klaipėdos apygardos teismas sprendimu pripažindamas to paties žemės sklypo nutraukimą prieš terminą neteisėtu pasisakė, kad ieškovė atliko aktyvius veiksmus dėl žemės sklypo naudojimo, tačiau šioje byloje nustatyta, kad ieškovė neįrodė savo realių ketinimų ir jiems įgyvendinti aktyvių veiksmų nuo 2013 metų iki pat įspėjimo dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą įteikimo, kad ieškovė siekia realiai ginčo žemės sklypą naudoti pagal paskirtį. Ieškovė neįrodė aplinkybių apie realizuotus ketinimus dėl žemės sklypo naudojimo pagal paskirtį, o jos atlikti veiksmai nepatvirtina garantijų apie žemės sklypo naudojimą pagal paskirtį. Pažymėtina aplinkybė, kad ieškovei ginčo žemės sklypas išnuomotas lengvatinėmis sąlygomis, todėl ieškovė turi pareigą pateisinti šias sąlygas aktyviai ir realiai siekdama įgyvendinti ginčo žemės sklypo paskirtį.
Paminėto pagrindu, teismas konstatuoja, kad atsakovės įspėjimas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis teisės normomis, o atsakovės nustatytos aplinkybės, kurių pagrindu priimtas minėtas įspėjimas, taip pat laikytinos pagrįstomis.
Dėl ieškinio reikalavimo valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Ieškovė ieškinio reikalavimu prašo valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, tačiau pagal faktines aplinkybes, ginčo žemės sklypo nuomos sutartis dar nėra nutraukta ir ieškovė nesutinka su įspėjimu dėl sutarties nutraukimo, kurį šioje byloje ginčija, kaip atsakovės sprendimą nutraukti žemės nuomos sutartį.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ginčijamas sprendimas / įspėjimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą turi būti vertinamas kaip įspėjimas / pranešimas, ir nekeičia ginčo esmės, jei ieškovė įspėjimą įvardino sprendimu dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog civilinės teisės požiūriu pranešimas apie sutarties nutraukimą prieš terminą yra vienašalis sandoris, reiškiantis nuomos sutarties šalies valią nutraukti nuomos sutartį ir šio ginčo kontekste svarbu yra tokio Sprendimo (įspėjimo/pranešimo) teisėtumas ir pasekmės.
Paminėto pagrindu teismas įvertino aplinkybes, dėl kurių ieškovei pateiktas įspėjimas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, ir sprendžia, kad įspėjimas sukelia pasekmes ginčo sutarties dalyviams – ieškovei ginčyti tokį įspėjimą, o atsakovei jo pagrindu spręsti dėl sutarties nutraukimo. Šiuo sprendimu teismas konstatuoja, kad įspėjimas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo pripažinti jį neteisėtu ir negaliojančiu, nepriklausomai nuo to, kad tai nėra sprendimas nutraukti žemės nuomos sutartį.
Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu
Trečiojo asmens K. A. atstovas advokato padėjėjas V. Petryla prašo ieškinį palikti nenagrinėtu atsiliepime nurodytais argumentais. Nurodo, kad raštas (įspėjimas) nėra individualus administracinis aktas, nes jame nėra svarbiausio elemento, t. y. nenurodytos suteikiamos ar panaikinamos, keičiamos ieškovės teisės ir/ar pareigos, todėl laikytinas informacinio pobūdžio dokumentu, nesukeliančiu ieškovei jokių teisinių pasekmių. Ieškovė neįrodė, kad skundžiamas sprendimas jai sukėlė kokias tai teisines pasekmes. Nurodo, kad atsakovės veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio, nes raštas / įspėjimas yra tik tarpinio pobūdžio dokumentas, nenustatantis ieškovei teisių ar pareigų. Ieškovė privalėjo administracinių procedūrų pagrindu aiškintis dėl įspėjimo apie žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą teisėtumo, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu, nes ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. i po įspėjimo ieškovė ir toliau pažeidinės sutartinius įsipareigojimus.
Teismas prašymą ieškinį palikti nenagrinėtu paminėtais trečiojo asmens ir jo atstovo argumentais, vertina nepagrįstu, nes kaip jau minėta pagal formuojamą teismų praktiką, įspėjimas dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą, vertinamas kaip vienašalis sandoris, reiškiantis nuomos sutarties šalies valią nutraukti nuomos sutartį, kuris gali būti ginčijamas bendrosios kompetencijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. pagrindu bylinėjimosi išlaidos atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Šioje byloje teismo sprendimas priimamas atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos naudai, todėl ieškovei GNSB „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl bylinėjimosi išlaidos šiai šaliai taip pat neatlygintinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.