Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės duomenys neskelbtini (toliau - ieškovė) ieškinį atsakovui duomenys neskelbtini ( toliau - atsakovas) dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnyje nustatyta tvarka, paliekant pranešimą atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje). Atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Atlikus formalų byloje esančių rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad pagal 2008-08-05 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 5544, ieškovė duomenys neskelbtini, paveldėjo 386/540 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) . Pagal 2010-07-26 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 3592, atsakovas, ieškovės brolis duomenys neskelbtini , paveldėjo 154/540 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sav. Dėl paveldėto sklypo pagal testamentą ginčo nekyla. Šalys šiuo metu yra minėto žemės sklypo bendrasavininkai, ir sklypą valdyti, naudoti, bei juo disponuoti turėtų bendru sutarimu. Dar iki žemės sklypo paveldėjimo, pagal 2007-03-19 d. žemės nuomos sutartį, visas žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kurį sudaro 5.4000 ha, buvo išnuomotas duomenys neskelbtini. Pagal nuomos sutartį, duomenys neskelbtini žemės sklypą naudojo pagal žemės ūkio paskirtį iki sutarties pabaigos, t. y. 2012-03-19 d. Ieškovė siekdama atlikti žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , formavimo ir pertvarkymo projektą, kad būtų nustatyta sklypo bendrasavininkų naudojimosi sklypu tvarka, 2017-06-20 d. sudarė su projekto rengėju duomenys neskelbtini, sutartį Nr. ZSFP-26794. Pagal minėtą sutartį, projekto rengėjas įsipareigojo parengti sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas - atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Žemės sklypo formavimo projektas buvo rengiamas kadastrinių matavimų pagrindu, tad išmatavus visą žemės sklypą, buvo nustatytas viršplotis, kuris sudaro 0.1440 ha. Vadovaujantis LR Žemės ūkio ministro įsakymu „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ atsiradęs viršplotis neviršija maksimaliąją leistiną ploto paklaidą. (Leistina paklaida: Plano medžiaga - Kita kartografinė medžiaga M 1:10000 0,l*V5,40ha=+0.2323 ha). Pagal planą viršplotis išdalintas bendrasavininkams proporcingai pagal turimas turtines žemės sklypo dalis. Ieškovei atiteko 0.1022 ha viršpločio, duomenys neskelbtini 0.0418 ha. Pagal duomenys neskelbtini siūlomą formavimo ir pertvarkymo projektą, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sav. po padalinimo su atitenkančiu viršpločiu yra sekantis: Žemės sklypai duomenys neskelbtini:Žemės sklypas projektinis Nr. 16/1/1-1: tarp taškų 2;3;4;5;6;7;8;9;10;11;12;2. Bendras sklypo plotas - 37572 m²;Žemės sklypas projektinis Nr. 16/1/1-2: tarp taškų 21; 22; 23; 24; 25; 26; 27; 28; 29; 30; 31; 32; 33; 34; 2. Bendras sklypo plotas - 2050 m². Žemės sklypas duomenys neskelbtini: Žemės sklypas projektinis -Nr. 16/1/1-3: tarp taškų 21; 2; 12; 13; 14; 15; 16; 17; 18; 19; 20; 1. Bendras sklypo plotas - 15818 m². Vadovaujantis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir Įgyvendinimo, taisyklių patvirtinimo“ 66 punktu, yra nustatyta, jog parengtam Projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius, žemės sklypo savininkai. 2018-01-10 dieną, projekto rengėjo duomenys neskelbtini parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriame ieškovė suderino žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekte pateiktus sprendinius ir aiškinamąjį raštą. Toksai pat žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas su sprendiniais ir aiškinamuoju raštu, suderinimui registruotu laišku, 2017-12-27 d. buvo išsiųstas atsakovui duomenys neskelbtini . Ieškovės teigimu atsakovas visiškai atsisako kontaktuoti, siekiant suderinti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes suderinimo nepasirašė ir neatsiuntė jokio atsakymo, neatsako į telefoninius skambučius, nenori bendrauti susirašinėjant paštu. Atsakovas vengia dokumentų tvarkymo, todėl nėra galimybės užbaigti žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo procedūros. Dėl visiškai nepagrįsto atsakovo atsisakymo suderinti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nėra galimybės nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Projektas buvo ruošiamas ieškovės užsakymu, kaip matosi iš 2018-05-22 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)8.22), 7 punkte nurodytos išvados dalies «Patikrinus žemės valdos projektą nustatyta, kad nepateikti visų pertvarkomo žemės sklypo savininkų raštiški sutikimai, tačiau Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl galės būti tvirtinamas tik gavus visų žemės sklypo savininkų raštiškus pritarimus arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. 8. Patikrinimo išvada: Pritariama teikimui tvirtinti». Ieškovė nurodė, kad projektas buvo paruoštas maksimaliai atsižvelgiant į nusistovėjusią faktinę žemės sklypo naudojimo tvarką, kuri buvo nusistovėjusi dar nuo Paveldėjimų teisės pagal testamentą liudijimų įsiteisėjimo, ir išlikusi iki pat šiol, t. y. atsakovas ir ieškovė naudotųsi faktiškai naudojama žemės sklypo dalimi. Ši žemės sklypo naudojimosi schema parengta vadovaujantis logikos, proporcingumo, teisingumo ir lygiavertiškumo kriterijais, kurie pagrįsti skaičiavimais ir nepažeidžia jokių atsakovo interesų.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai jie nesutaria, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams (Lietuvos duomenys neskelbtini 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).

Siekiant užtikrinti tinkamą visų bendrasavininkių naudojimąsi bendros dalinės nuosavybės objektu, tikslinga nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką ar pakeisti seniau nustatytą, dėl tam tikrų priežasčių nebetinkamą naudojimosi tvarką. Vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas sklypo dalis. Teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (pvz., Lietuvos duomenys neskelbtini 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011; 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Teismo pareiga yra priimti visiems bendraturčiams priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos duomenys neskelbtini 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Šalių pareiga yra išryškinti ir įrodyti visas svarbias bylai faktines aplinkybes, pateikiant kartu su ieškiniu tinkamai parengtą bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo tvarkos projektą. Šio projekto sprendiniai turi būti tikslūs, aiškūs ir atitinkantys teisės aktų reikalavimus bei kiekvieno savininko teisių užtikrinimą. Projektas negali būti pripažįstamas tinkamu, jei pagal jį nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių, paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama, kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo, yra neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą, pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos duomenys neskelbtini 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė pasiūlė atsakovui, kaip žemės sklypo bendrasavininkui, atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kad būtų nustatyta sklypo bendrasavininkų naudojimosi sklypu tvarka, t. y. atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus sklypus. Tuo tikslu ieškovė 2017-06-20 d. sudarė su projekto rengėju duomenys neskelbtini, sutartį Nr. ZSFP-26794, pagal kurią, projekto rengėjas parengė sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , formavimo ir pertvarkymo projektą. Tačiau atsakovas vengia gera valia pasitvirtinti susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką. Jau pats kreipimosi su ieškiniu į teismą faktas laikytinas pakankamu įrodymu, jog geruoju susitarti nepavyko. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas ieškinį tenkina pagal ieškovės pasiūlytą turto padalijimo projektą, nes nenustatė, kad jis pažeistų atsakovo turtinius interesus. Ieškovės teigimu, projektas buvo paruoštas maksimaliai atsižvelgiant į nusistovėjusią faktinę žemės sklypo naudojimo tvarką, kuri buvo nusistovėjusi dar nuo Paveldėjimų teisės pagal testamentą liudijimų įsiteisėjimo, ir išlikusi iki pat šiol, t. y. atsakovas ir ieškovė naudotųsi faktiškai naudojama žemės sklypo dalimi. Ši žemės sklypo naudojimosi schema parengta vadovaujantis logikos, proporcingumo, teisingumo ir lygiavertiškumo kriterijais, kurie pagrįsti skaičiavimais.

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur dydžio išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 375 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) sav. naudojimosi tvarką, pagal projekto rengėjo, duomenys neskelbtini parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

duomenys neskelbtini, naudojimuisi atitenka suformuoti sekantys žemės sklypai:

1. Žemės sklypas projektinis Nr. 16/1/1-1: tarp taškų 2;3;4;5;6;7;8;9;10;11;12;2. Bendras sklypo plotas - 37572 m²;

2. Žemės sklypas projektinis Nr. 16/1/1-2: tarp taškų 21; 22; 23; 24; 25; 26; 27; 28; 29; 30; 31; 32; 33; 34;21. Bendras sklypo plotas - 2050 m²;

duomenys neskelbtini, naudojimuisi atitenka suformuotas žemės sklypas:

Žemės sklypas projektinis Nr. 16/1/1-3: tarp taškų 1;2;12;13;14;15;16;17;18;19;20;1. Bendras sklypo plotas - 15818 m²;

Priteisti iš atsakovo duomenys neskelbtini, ieškovei duomenys neskelbtini, , 375 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus ir apmokėtą žyminiu mokesčiu, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.