- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-23
- Bylos Nr.
- I-451-289/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00225-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Stankevičius
- Pareiškėjas
- O. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo O. S. patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo, kuriuo prašoma pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities VPK, priteisti 2000 Lt dydžio neturtinės žalos, padarytos neteisėtais veiksmais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2013 m. sausio 8 d. patikslintu skundu prašo pripažinti Utenos apskrities VPK Anykščių r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniojo patrulio E. B. veiksmus surašant 2012 m. birželio 17 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr.F412550 bei priverstinai nuvežant automobilį „Renault 19“, valst. Nr. AHM 473, neteisėtais, priteisti pareiškėjui neteisėtais veiksmais padarytą 2000 Lt dydžio neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities VPK, įpareigoti Utenos VPK besąlygiškai, t. y. neatlyginant su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu susijusių išlaidų, grąžinti pareiškėjui automobilį „Ranault 19“, valst. Nr. AHM 473, ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos.
Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-79-320/2013 nuspręsta pareiškėjo O. S. skundą dėl žalos atlyginimo ir įpareigojimo besąlygiškai grąžinti automobilį atmesti kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A442- 1866/2013 nurodoma, jog Administracinių teisės pažeidimų kodekso 271 straipsnis nustato, kad priverstinį transporto priemonės nuvežimą suinteresuotas asmuo gali apskųsti aukštesniajam organui (pareigūnui) arba rajono (miesto) apylinkės teismui. Todėl pareiškėjo reikalavimai dėl Utenos AVPK Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniojo patrulio E. B. veiksmų surašant 2012 m. birželio 17 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr. F412550 bei priverstinai nuvežant automobilį „Renault 19“ ir įpareigojimo grąžinti automobilį „Renault 19“, valst. Nr. AHM 473, nėra priskirtini administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalis). Taip pat minėtoje nutartyje pažymima, kad pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinę žalą sieja tik su policijos veiksmais taikant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones (priverstinį transporto priemonės nuvežimą) administracinio teisės pažeidimo byloje, todėl šis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi nutarta pareiškėjo O. S. patikslinto skundo reikalavimus pripažinti Utenos apskrities VPK Anykščių r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniojo patrulio E. B. veiksmus surašant 2012 m. birželio 17 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr.F412550 bei priverstinai nuvežant automobilį „Renault 19“, valst. Nr. AHM 473, neteisėtais ir Utenos apskrities VPK įpareigojimo besąlygiškai, t. y. neatlyginant su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu susijusių išlaidų, grąžinti pareiškėjui automobilį „Ranault 19“, valst. Nr. AHM 473, ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos išskirti ir perduoti Anykščių rajono apylinkės teismui; administracinę bylą Nr. I-2752-289/2013 pagal pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą dėl 2000 Lt dydžio neturtinės žalos, padarytos neteisėtais veiksmais, priteisimo pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities VPK, sustabdyti, kol bus išspręsta administracinio teisės pažeidimo byla dėl pareiškėjo O. S. patikslinto skundo reikalavimo pripažinti Utenos apskrities VPK Anykščių r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniojo patrulio E. B. veiksmus surašant 2012 m. birželio 17 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr.F412550 bei priverstinai nuvežant automobilį „Renault 19“, valst. Nr. AHM 473, neteisėtais Anykščių rajono apylinkės teisme.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde nurodoma, jog 2012 m. birželio 17 d. jam priklausantį automobilį „Renault 19“ paskolino draugui V. B. manydamas, kad šis turi teisę vairuoti. V. B. tą pačią dieną jam automobilį grąžino, tačiau tuo metu į kiemą iš paskos įvažiavo ir policijos automobilis. V. B. buvo neblaivus, policijos pareigūnai iškvietė vilkiką, kuris nuvežė pareiškėjo automobilį į saugojimo aikštelę. V. B. buvo nubaustas už automobilio vairavimą esant neblaiviam. Teismas leido pareiškėjui pasiimti automobilį iš saugojimo aikštelės, tačiau už transporto priemonės saugojimą iš jo pareikalauta sumokėti. Pasak pareiškėjo, policijos pareigūnai priverstinai transportuoti automobilio iš kiemo neturėjo teisės, todėl pareiškėjas neprivalėjo mokėti už jo transportavimą ir saugojimą. Nesumokėjus priskaičiuotų sumų, automobilis pareiškėjui nebuvo grąžintas, todėl jis negali juo naudotis, neturi kuo nuvažiuoti į darbą, padėti senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos tėvams, tai trukdo ir darbo paieškoms, tuo patyrė neturtinę žalą. Savo poziciją grindė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalimi ir 269 straipsnio 7 dalimi, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 1 ir 6 dalimis bei suformuota teismų praktika. Pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog buvo padaryti vienas ar keli ATPK 269 straipsnio 7 dalyje išvardinti pažeidimai, nesudaro pagrindo priverstinai nuvežti transporto priemonę. Tokių veiksmų policijos pareigūnas galėtų imtis tik nustatęs, kad atitinkamą administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens vairuojama transporto priemonė trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui arba kitaip yra pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Savininko (pareiškėjo) kieme stovėjęs automobilis nekėlė ir negalėjo kelti grėsmės nei transporto, nei pėsčiųjų eismui, todėl darytina išvada, kad transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta policijos pareigūnams atliekant neteisėtus veiksmus. Taigi jam kilusi žala turi būti atlyginama pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas.
Pareiškėjas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 185). Savo rašytiniu prašymu prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant teismo posėdyje (b. l. 187).
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu (b. l. 186). Savo rašytiniu prašymu prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (b. l. 191).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimais į pareiškėjo skundą ir patikslintus skundus prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškino, jog automobilį policijos pareigūnai priverstinai nuvežė po to, kai neblaivus jį vairavęs V. B. apgadino tvorą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. V. B. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, už kurį numatyta sankcija – bauda su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo. ATPK 264 straipsnio pagrindu leidžiamas priverstinis transporto priemonės nuvežimas. Įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, policijos pareigūnai turi teisę transporto priemonę priverstinai nuvežti, o ji grąžinama tik po to, kai išnagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla. Be to, tiek asmuo, vairavęs transporto priemonę, tiek automobilio savininkas iš pažiūros buvo akivaizdžiai neblaivūs, tai paliudijo policijos pareigūnai. Tokią išvadą galima formuluoti ir iš garso įraše užfiksuotų administracinio teisės pažeidimo įforminimo aplinkybių, todėl buvo būtina užtikrinti eismo saugumą, kad tuo automobiliu daugiau niekas nevažiuotų. Policijos pareigūnų veiksmai, priverstinai transportuojant automobilį, buvo teisėti ir atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, automobilį pareiškėjui buvo leista atsiimti, tačiau jis automobilio neatsiėmė iki šiol.
Pareiškėjo O. S. patikslinto skundo dalis dėl reikalavimo priteisti pareiškėjui neteisėtais veiksmais padarytą 2000 Lt dydžio neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities VPK, atmestina kaip nepagrįsta.
Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijos neteisėtų aktų, atlyginimo.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš galimai neteisėtų Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų, t. y. taikant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones (priverstinį transporto priemonės nuvežimą) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Utenos apskrities VPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai (CK 6.271 str.), todėl sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti).
Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartyje administracinėje byloje II-1-913/2014 nustatyta, kad ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nurodyto pažeidimo, dėl kurio padarymo V. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, sankcijoje yra numatyta transporto priemonės konfiskavimo galimybė. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės priverstiniu nuvežimu iš esmės buvo siekiama užtikrinti ne saugų transporto ir pėsčiųjų eismą, viešąją tvarką, bet būsimo nutarimo įvykdymą, tai yra, už galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą numatytą transporto priemonės konfiskavimą. Todėl priverstinis transporto priemonės nuvežimas buvo proporcinga priemonė, kuria buvo siekiama įgyvendinti ATPK numatytus tikslus. Atsižvelgiant į tai, Utenos apskrities VPK Anykščių r. PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniojo patrulio E. B. veiksmai surašant 2012-06-17 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą Nr. F412550 buvo teisėti. Teismui nustačius, kad priverstinio transporto priemonės nuvežimo priemonės taikymas buvo teisėtas, negali būti tenkintinas ir skundo reikalavimas įpareigoti Utenos apskrities VPK besąlygiškai, t. y. neatlyginant su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu susijusių išlaidų, grąžinti O. S. automobilį „Renault 19“, valst. Nr. AHM 473, ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos, kadangi Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK 2012-08-21, t. y. po to, kai buvo išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla bei buvo nutarta transporto priemonės nekonfiskuoti, O. S. išdavė leidimą atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę (66 b.l.). Teismas pažymi, kad transporto priemonės grąžinimo (atsiėmimo) klausimai ar ginčai tarp ūkio subjekto, saugančio transporto priemonę, ir transporto priemonės savininko turi būti sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka, tačiau į šio skundo nagrinėjimo dalyką šie klausimai neįeina (ATPK 301 str.).
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. ATP-100-491/2014 nurodoma, kad apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo nuomone, transporto priemonė gali būti priverstinai nuvežama ir tuo atveju, kai nėra ATPK 269 str. 7 d. numatytų nuostatų, tačiau siekiama užtikrinti nutarimo, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje, įvykdymą. Šiuo atveju ATPK 127 str. 3 d. nurodyto pažeidimo, dėl kurio padarymo administracinėn atsakomybėn yra patrauktas V. B., įvykio metu vairavęs O. S. priklausančią transporto priemonę, sankcijoje yra numatyta transporto priemonės konfiskavimo galimybė. Nagrinėjamu atveju transporto priemonės priverstiniu nuvežimu buvo siekta užtikrinti ne saugų transporto ir pėsčiųjų eismą, viešąją tvarką, bet būsimo nutarimo įvykdymą, tai yra už galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą numatytą transporto priemonės konfiskavimą. Šiuo atveju priverstinis transporto priemonės nuvežimas buvo proporcinga priemonė, kuria siekta užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, Panevėžio apygardos teismas padarė išvadą, jog 2014 m. sausio 17 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant materialinės bei procesinės teisės normų, todėl jos naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2014 m. balandžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiame Teisme gautas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo. 2014 m. gegužės 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo O. S. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 17 d. nutarties ir Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7 dalies (2007 m. gruodžio 13 d., 2008 m. liepos 3 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymima, kad, įstatymų leidėjui už atitinkamų administracinių teisės pažeidimų padarymą nustačius administracinę nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą, paisant Konstitucijos normų ir principų, turi būti įtvirtintos priemonės, užtikrinančios galimą transporto priemonės konfiskavimą. Antai įstatymų leidėjas gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, kad kai padaromas administracinis teisės pažeidimas, už kurį gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, priverstinai nuvežta transporto priemonė gali būti laikinai negrąžinama, kol bus išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla.
Taigi konstatuotina, jog ginčo šioje byloje dėl to, jog minėtuose teismų sprendimuose nebuvo nustatyta neteisėtų Utenos apskrities VPK veiksmų, atliktų taikant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemones (priverstinį transporto priemonės „Ranault 19“, valst. Nr. AHM 473, priklausančios nuosavybės teise pareiškėjui O. S., nuvežimą) administracinio teisės pažeidimo byloje, nėra. Visa tai lemia, kad nenustačius vieno iš civilinės atsakomybės elementų, teisė į turtinės žalos atlyginimą eliminuojama.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimas dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities VPK, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo O. S. patikslinto skundo reikalavimą dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities VPK, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.