- Teismas
- Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-08
- Bylos Nr.
- e2YT-2506-1142/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00602-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. G.
- Suinteresuotas asmuo
- R. U., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, "Turto bankas", Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, "Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Raimondas Mažulis
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys R. U., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, juo prašoma atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą priimti palikimą po mamos S. M. mirties, taip pat atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą priimti palikimą po tėvo J. M. mirties. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėja yra S. M., mirusios (duomenys neskelbtini), ir J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra ir pirmos eilės įpėdinė. Pareiškėjos tėvas J. M. buvo sudaręs testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko pareiškėjai, pareiškėjos mama S. M. testamento nebuvo sudariusi. Pareiškėja paaiškino, kad po mamos mirties su tėvu buvo susitarusi, jog mamos palikimą priims J. M., jis pareiškėjai patvirtino, jog kreipsis į notarą ir susitvarkys visus su palikimo priėmimu susijusius dokumentus. Po pareiškėjos tėvo J. M. mirties pradėjus domėtis galimybe priimti jo palikimą paaiškėjo, kad jis nebuvo tinkamai priėmęs pareiškėjos mamos S. M. palikimo. Pareiškime teigiama, kad terminas S. M. palikimui priimti buvo praleistas dėl to, jog pareiškėja buvo klaidingai įsitikinusi, kad jos tėvas priėmė jos palikimą, todėl pareiškėja šiuo klausimu vėliau nesidomėjo. Terminas priimti J. M. palikimą buvo praleistas dėl tėvo mirties nulemto stipraus emocinio sukrėtimo, taip pat tuo laikotarpiu buvusio itin didelio ir netikėto darbo krūvio įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjos teigimu, termino atnaujinimas suinteresuotų asmenų teisėtų interesų nepažeis.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškimą dėl jo pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo R. U. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Teismo posėdyje pareiškėja V. G. ir jos atstovas advokatas Raimondas Mažulis pareiškimą palaikė ir jame nurodytais motyvais prašė jį tenkinti. Pareiškėja paaiškino, kad jos tėvas su jos buvusiu vyru po mamos mirties vyko tvarkyti palikimo dokumentų, tačiau vėliau paaiškėjo, jog šie dokumentai nebuvo tinkamai sutvarkyti. 2016 metais jos įmonėje neliko darbuotojų, todėl jai likus vienai labai padidėjo darbo krūvis, ji dirbo nuo nakties iki nakties, ir dėl to nebuvo galimybės tinkamai susitvarkyti su palikimo priėmimu susijusių dokumentų. Vėliau ji susidūrė su sunkumais ieškodama advokato. Tėvai turėjo du vaikus, t. y. ją ir R. U., kitų į palikimą pretenduojančių asmenų nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja V. G. yra S. M., mirusios (duomenys neskelbtini), ir J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. Bylos duomenimis nustatyta, kad po pareiškėjos tėvų S. M. ir J. M. mirties jų palikimo niekas nepriėmė, paveldėjimo bylos Kretingos rajono 1-ojo notaro biure nėra užvestos. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad J. M. vardu yra registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), S. M. vardu yra registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Byloje pateiktu pareiškimu pareiškėja teismo prašo atnaujinti terminą priimti palikimą po jos tėvų S. M. ir J. M. mirties.
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 5.50, 5.60 straipsniai). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų įstatyme įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
Nagrinėjamu atveju kaip pagrindinę termino S. M. palikimui priimti praleidimo priežastį pareiškėja nurodė tai, kad po mamos mirties su tėvu J. M. ji buvo sutarusi, jog šis priims mirusios mamos palikimą ir susitvarkys visus su palikimo priėmimu susijusius dokumentus, tačiau tik po tėvo mirties paaiškėjo, kad jis šių veiksmų neatliko. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad jos tėvas su jos buvusiu vyru vyko tvarkytis su palikimo priėmimu susijusių dokumentų, todėl vėliau ji šiuo klausimu nebesidomėjo, nes manė, kad palikimą priėmė tėtis ir tik po tėvo mirties paaiškėjo, jog mamos palikimas iš tiesų nebuvo priimtas. Byloje nėra šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į pareiškimą šių faktinių aplinkybių neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiais pareiškėjos paaiškinimais.
Kaip pagrindinę termino J. M. palikimui priimti praleidimo priežastį pareiškėja nurodė tai, kad po tėvo mirties ji buvo emociškai sukrėsta, be to, laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 25 d. iki 2016 m. spalio 25 d. netikėtai padidėjo darbo krūvis jos įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jai likus vienintelei įmonės darbuotojai, su palikimo priėmimu susijusių klausimų spręsti nebuvo galimybės. Šioms aplinkybėms pagrįsti pareiškėja kartu su pareiškimu pateikė rašytinius įrodymus apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų skaičių, įmonės darbuotojo išėjimo iš darbo aplinkybes. Byloje nėra šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, suinteresuoti asmenys atsiliepimuose į pareiškimą šių faktinių aplinkybių neginčijo.
Įvertinus byloje surinktus duomenis, teismo posėdžio metu duotus pareiškėjos ir jos atstovo paaiškinimus, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad nustatytu terminu nesikreipdama į notarą su pareiškimu dėl S. M. ir J. M. palikimo priėmimo, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo neatidi ir nerūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės priimti palikimą per įstatyme nustatytą terminą. Pažymėtina ir tai, kad nors prašomi atnaujinti terminai yra pasibaigę pakankamai seniai, tačiau sprendžiant termino atnaujinimo palikimui priimti klausimą esminę reikšmę turi šio termino praleidimą lėmusios priežastys, egzistavusios tuo laikotarpiu, kada privalėjo būti atlikti palikimo priėmimo veiksmai. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad pareiškėja yra pirmos eilės S. M. ir J. M. įpėdinė, per laikotarpį nuo pareiškėjos tėvų mirties niekas nesikreipė dėl jų palikimo priėmimo, suinteresuoti asmenys pareiškimui šioje byloje neprieštarauja. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nebūtų sąžininga ir teisinga atsisakyti atnaujinti prašomus terminus vien tik tuo pagrindu, jog nuo palikimo atsiradimo yra praėjęs ilgas laikotarpis.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje visi suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, pareiškėjos prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po S. M. ir J. M. mirties, priimti atnaujintinas ir pratęstinas trims mėnesiams (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai V. G. praleistą terminą palikimui priimti po S. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties ir pratęsti šį terminą trims mėnesiams.
Atnaujinti pareiškėjai V. G. praleistą terminą palikimui priimti po J. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir pratęsti šį terminą trims mėnesiams.
Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.