Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui S. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai.

- nutraukti jos L. M. ir atsakovo S. M. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktiniu kaltės;

- po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – M.;

- priteisti pusę bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.

II. Atsakovo argumentai.

Atsakovas S. M. atsiliepimo į ieškovės L. M. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka su ieškiniu. Kartu su ieškove negyvena nuo 2020 m. pradžios. Bendrų vaikų, turto, ar kreditorių neturi. Šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Nepilnamečių vaikų šalys neturi ir nuo 2020 m. sausio mėnesio kartu negyvena ir neveda bendro ūkio.

IV. Dėl santuokos nutraukimo.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.60 straipsnis nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

CK 3.26 – 3.28 straipsniai numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovė pagrindinį santuokos iširimo motyvą nurodė, kad nesutapo šalių charakteriai ir požiūris į gyvenimą. Atšalus santykiams santuoka faktiškai iširo. Atsakovas byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdyje santuokos iširimo priežasčių nenurodė, tačiau neprieštaravo dėl ieškovės nurodytų santuokos iširimo priežasčių. Ieškovė ieškinyje, tiek abi šalys teismo posėdžio metu nurodė, jog bendrų vaikų, dalintino turto ar kreditorių neturi (b. l. 6–8).

Įvertinus paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad šalys santuokoje nerėmė viena kitos moraliai bei materialiai, nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, t. y. abu pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, todėl ieškovės L. M. ir atsakovo S. M. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

V. Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę. Ginčo dėl pavardžių nėra. Todėl ieškinio reikalavimas dėl pavardžių tenkinamas, po santuokos nutraukimo L. M. paliktina santuokoje turėta pavardė – M..

VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo pusę patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, todėl iš atsakovo S. M., ieškovei L. M. priteistina pusė ieškovės sumokėto žyminio mokesčio sumos, t. y. 50,00 Eur. Kitų duomenų, kad ieškovė patyrė daugiau bylinėjimosi išlaidų, byloje nėra.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje yra 3,65 Eur. Nurodytos išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ (TAR, 2020-01-22, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę – M..

Priteisti iš atsakovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.