Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2015-03-17 · Civilinė byla Nr. 2A-158-425/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-03-17
Bylos Nr.
2A-158-425/2015
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01045-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė
Ieškovas
LR Transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
I. R.
Trečiasis asmuo
J. T.
Kategorijos
  • 99.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-158-425/2015 Irena Stacevičienė Proceso Nr. 2-50-3-01045-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 99.3; 114.2; 121.18 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMA S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno, Zinos Mickevičiūtės ir L. S., apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo LR Transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6-228/2014 pagal ieškovo LR Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui I. R. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, trečiasis asmuo J. T. – S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas LR Transporto priemonių draudikų biuras, patikslinęs ieškinio reikalavimą, prašė priteisti iš atsakovo I. R. 39 334,40 Lt žalos atlyginimą. Nurodė, kad Didžiojoje Britanijoje 2006-08-26 dėl transporto priemonę Volkswagen Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio atsakovo I. R. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Vauxhall Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sužaloti piliečiai J. B. ir L. C.. Atsakovo vairuojama transporto priemonė buvo registruota Lietuvoje ir įvykio metu nebuvo drausta pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo 17 str. 4 d. Ieškovas, tenkindamas Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą, vadovaudamasis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – TPVCAPD) įstatymo 17 str. 4 d., sumokėjo eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtą sumą. Kadangi atsakovas dėl eismo įvykio buvo pripažintas kaltu ir vairavo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą transporto priemonę, ieškovas prašė sumokėtą sumą priteisti iš atsakovo.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 27 d. sprendimu ieškovo LR transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 1000 Lt patirtų advokato atstovavimo išlaidų atsakovui I. R. bei 83,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas ieškinio reikalavimo sumą sumažino 5 866,72 Lt, nes Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, atsižvelgdamas į ieškovo prašymą, peržiūrėjo nukentėjusiam asmeniui atlygintos žalos dydį, pripažino permoką ir grąžino 5 866,72 Lt. Atsakovo vairuojamas automobilis Volkswagen Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo registruotas J. T. – S. vardu, kuri 2006-04-23 automobilį pardavė. Automobilis draudėjos J. T. buvo draudžiamas iki 2006-04-27. Atsakovas žalos dydžio neginčijo, tačiau nesutiko, kad 2006-08-26 autoįvykis kilo dėl jo kaltų veiksmų. Ieškovas atsakovo veiksmų neteisėtumą įrodinėjo JK nacionalinio draudikų biuro rašte nurodytomis išvadomis ir savo prielaidomis. Atsakovas tiek atsiliepime, tiek posėdžių metu tvirtino, jog jis buvo patrauktas atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą išgėrus ir be galiojančios civilinės atsakomybės draudimo sutarties, tačiau šie pažeidimai eismo įvykio nesukėlė. Teismas 2012-05-16 kreipėsi į JK R. C. of Justice dėl medžiagos, kuri patvirtintų 2006-08-26 eismo įvykio kilimo mechanizmą, policijos nutarimus ar teismo (biuro duomenimis byla buvo nagrinėjama 2006 metais Greenwich Magistrate Court) sprendimus dėl įvykio ir jo kaltininko, tačiau įrodymai nebuvo gauti. Pagal CK 6.246 str. neteisėti skolininko veiksmai nėra preziumuojami, todėl ieškovui kilo pareiga įrodyti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė nuostolius. Teismas vertino, jog ieškovas atsakovo veiksmų neteisėtumą dėl 2006 m. rugpjūčio 26 d. įvykusio eismo įvykio grindė prielaidomis, kad šis eismo įvykis kilo dėl atsakovo kaltės, tačiau byloje nepateikti duomenys apie JK policijos pareigūnų fiksuotą eismo įvykį. 2006-12-07 Metropolitan Police Service atsakymas nepatvirtina atsakovo veiksmų neteisėtumo dėl 2006-08-26 eismo įvykio. Nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovo ieškinys priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą regreso tvarka atmestinas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas LR Transporto priemonių draudikų biuras prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymais priimti prejudicinį sprendimą ES teisės aiškinimo klausimais, o nesikreipus skundžiamą teismo sprendimą pakeisti, ieškovo ieškinį tenkinti visiškai, nuostolių atlyginimą priteisiant iš atsakovo I. R..

Apeliantas motyvavo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Biuro ieškinį, nepagrįstai taikė Lietuvos, o nevertino Didžiosios Britanijos teisės aktų nuostatų, kurios šiuo atveju sudaro fakto klausimą, ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) suformuotos teisės aiškinimo taisyklės (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2014; Nr. 3K-3-T2014-03-19, Nr. 3K-3-100/2014). LAT yra konstatavęs, kad „...Biuro atgręžtinis reikalavimas pareigos apdrausti transporto priemonę nevykdžiusiam asmeniui yra grindžiamas Lietuvos nacionaline teise (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau -TPVCAPDĮ) 23 straipsnio 1 dalimi) ir užsienio teisė byloje nėra taikoma... ". "Teisinį tokio reikalavimo pagrindą sudaro TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą", o „...kitos valstybės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančių teisės aktų turinys, jų taikymo praktika šioje byloje sudaro ne teisės, o fakto klausimą...". Pirmosios instancijos teismas, vertindamas reikalavimo fakto klausimą - atsakomybę už Didžiojoje Britanijoje įvykusį eismo įvykį, taikė Lietuvos teisės aktų nuostatas (Lietuvos Respublikos CK 6.246 - 6.249 str.), net nevertindamas, ar Didžiosios Britanijos teisės sistemoje galioja analogiškos teisės aktų nuostatos, kokia galėtų būti jų taikymo apimtis, nustatant atsakomybę dėl Didžiojoje Britanijoje įvykusio eismo įvykio.

Minėtos Lietuvos teisės aktų nuostatos negalėjo būti taikomos sprendžiant atsakovo atsakomybės Didžiojoje Britanijoje eismo įvykio klausimą.

Kartu su 2003-07-28 Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003/564/EB 103/564/EB) (toliau - Komisijos sprendimas (2003/564/EB), kuriuo yra įgyvendinama 2009-09-16 Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo, paskelbtų Bendradarbiavimo nuostatų 3 straipsnio 4 dalies nuostatose, yra įtvirtinta, kad „visas žalas biuras administruoja visiškai savarankiškai, vadovaudamasis autoavarijos šalyje taikomais įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsakomybę, atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą, žalią kortą ar draudimo polisą išdavusio draudiko arba prireikus atitinkamo biuro interesais. Biuras yra išimtinai kompetentingas spręsti visus reikalus, susijusius su autoavarijos šalyje taikomų teisės aktų aiškinimu (net kai remiamasi kitoje šalyje taikomomis teisės nuostatomis) ir žalos sureguliavimu“. Komisijos sprendimo (2003/564/EB) nuostatos yra taikomos ir Lietuvos Respublikoje, tai aiškiai reglamentuojant TPVCAPDĮ.

Šiuo atveju Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro pateikti raštai bei dokumentai, susiję su Didžiojoje Britanijoje įvykusio eismo įvykio metu padarytos žalos administravimu, vertintini kaip oficialūs rašytiniai įrodymai - turintys didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.; Teisingumo Teismo byla Nr. C-188/89). Draudimo Biuras pateikė teismui visus kaltės faktą pagrindžiančius įrodymus, kurie buvo surinkti Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro, kuris, kaip jau minėjome, yra išimtinai kompetentingas spręsti visus klausimus, susijusius su Didžiojoje Britanijoje galiojančių teisės aktų taikymu bei žalos administravimu ir veikia Didžiosios Britanijos vardu (LAT 2014-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014):

1.Policijos 2006-12-07 išduota pažyma, kurioje nurodoma, kad I. R. buvo apkaltintas tuo, jog nedavė mėginio tyrimui, nepateikė draudimo bei vairavo ne pagal vairuotojo pažymėjime nurodytą informaciją (2011-07-01 ieškinio Nr. 0-4037-6896 2 priedas).

2. Nukentėjusiojo asmens paaiškinimą, jog I. R. prarado savo vairuojamos transporto priemonės kontrolę bei atsitrenkė į sankryžoje stovėjusią transporto priemonę VAUXHALL ASTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2011-07-01 ieškinio Nr. 0-4037-6896 2 priedas).

3.Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro 2011-11-30 paaiškinimą (2012-02-07 rašto Nr. 08-4037-1430 2 priedas), kad pastarasis yra kompetentingas administruoti žalas vadovaujantis savo šalies įstatymais, ir I. R. kaltė buvo nustatyta remiantis:

3.1. Nukentėjusiųjų pranešimais apie eismo įvykio aplinkybes, kuriais remiantis I. R. prarado savo transporto priemonės kontrolę ir atsitrenkė į transporto priemonę, kuri stovėjo sankryžoje.

3.2. Faktu, kad I. R. niekada nepateikė Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui paaiškinimo dėl eismo įvykio aplinkybių.

3.3. Faktu, kad I. R. buvo areštuotas dėl vairavimo išgėrus - nebuvo jokio pagrindo netikėti tuo, kad I. R., vairuodamas neblaivus, prarado transporto priemonės kontrolę ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę.

4. 2014-05-16 Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro pateiktą apžvalgą, kurioje nurodoma, kad, sprendžiant vairuotojų atsakomybės klausimą, kuomet nėra vairuotojo iš užsienio pareiškimo, remiamasi pateiktais įrodymais - liudininkų, jei tokių yra, pareiškimais, taipogi atsižvelgiama į transporto priemonių padėtį eismo įvykio metu bei kelių kodekso taisykles, nukentėjusiojo pareiškimą dėl eismo įvykio aplinkybių.

Šie įrodymai yra surinkti, atsižvelgiant į Didžiojoje Britanijoje galiojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę, žalos atlyginimą nukentėjusiems asmenims ir privalomąjį draudimą nuostatas, ir negali būti vertinami kaip nepakankami. I. R. kaltę, remdamasis surinktų įrodymų visetu, nustatė tai daryti įgaliotas Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras (LAT 2014-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014). Administracinės nuobaudos nepaskyrimas I. R. nereiškia, kad atsakovui nekyla civilinė atsakomybė.

Šalies argumentai

Be to, Biuras papildomai pateikė Utenos rajono apylinkės teismui prašymą dėl įrodymų surinkimo (2001-05-28 Tarybos reglamentas Nr. 1206/2001 „Dėl valstybių narių teismų tarpusavio bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose "), tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių nesulaukė atsakymo iš kompetentingų institucijų ir, ignoruodamas Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro išvadas, 2014-10-27 sprendime konstatavo, kad Biuras neįrodė I. R. kaltės.

Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad jo kaltė dėl eismo įvykio buvo nustatyta, pažeidžiant Didžiosios Britanijos teisės aktų nuostatas (LAT 2014-11-13 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014). LAT yra pažymėjęs, kad vienos pusės parengti ir pateikti įrodymai dėl nuostolių dydžio teisiniu požiūriu yra tinkami ir gali būti nuneigiami kitais įrodymais, o ne atmetami dėl to, kad skolininkas nedalyvavo juos renkant (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-730/2002).

Šalies argumentai

Apeliantas mano, kad nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo aiškinti ir taikyti Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas arba turėjo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau - ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, nes nagrinėjamos bylos kontekste yra aktualus Europos Sąjungos (toliau - ES) teisės aktų nuostatų aiškinimo klausimas.

Atsiliepimas

Atsakovas I. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog nepagrįstos apelianto nuorodos į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Atsakovas savo kaltės nebuvimą dėl eismo įvykio įrodinėjo, remdamasis byloje esančiais dokumentais, iš kurių turinio matyti, kad dėl eismo įvykio sukėlimo I. R. nebuvo apkaltintas ir nebuvo nubaustas. Tai paneigiančių įrodymų per trijų metų laikotarpį nepateikė nei ieškovas, nei išreikalavo Utenos rajono apylinkės teismas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškovo ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinys atsakovui I. R. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Byloje nustatyta, kad atsakovas I. R., vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-08-26 Didžiojoje Britanijoje dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Vauxhall Astra, valst. Nr. WT57WAX, ir sužalota piliečių J. B. ir L. C. sveikata. Ieškovas nurodo, kad dėl autoįvykio kaltas atsakovas I. R., kurio vairuojama Volkswagen Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo registruota Lietuvoje ir įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, sureguliavęs žalą, išmokėjo eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą nukentėjusiems J. B. ir L. C. bei jų interesus atstovavusiems teisininkams, o Lietuvos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 17 str., tenkino Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro reikalavimą, 2008-07-28 ir 2009-02-24 pervedė šiam biurui iš viso 45 201,12 Lt (b. l. 8-11, 1 t.), o nagrinėjamu ieškiniu prašė šią sumą regreso tvarka priteisti iš atsakovo. Didžiosios Britanijos nacionalinis draudikų biuras, ieškovo prašymu, patikslinęs žalos apskaičiavimo dydį, ieškovui grąžino 5 866,72 Lt (b. l.74-75, 4 t.), todėl ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje sumažino reikalaujamą priteisti sumą iki 39 334,40 Lt.

Atsakovas I. R. neneigia fakto, kad jis 2006-08-26 dalyvavo eismo įvykyje Londone, tačiau neigia, jog eismo įvykis įvyko dėl jo kaltės, nurodydamas, kad automobilio Vauxhall Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. B. išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiuojančio atsakovo, todėl nesutinka su pareikštu ieškiniu. Atsakovas pripažino, jog jis yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimą išgėrus ir nesant civilinės atsakomybės draudimo sutarties, tačiau eismo įvykis įvyko ne dėl jo neteisėtų veiksmų.

LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo (toliau- TPVCAPDĮ) 17 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jei kaltininkas padarė žalą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal nurodyto straipsnio 5 d. tais atvejais, kai Biuras moka išmoką pagal šio straipsnio 1 dalį dėl kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar užsienio valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, išmoka eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui mokama atsižvelgiant į Bendradarbiavimo nuostatus ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (TPVCAPDĮ 23 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad, sprendžiant klausimą dėl eismo įvykio išmokėtų sumų išieškojimo regreso tvarka, turi būti įvertinti atsakovu patraukto asmens prieštaravimai. Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.280 straipsnis reglamentuoja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, kuris numato, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį asmenį regreso teisę (atgręžtinio reikalavimo teisę) tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymas nenustato kitokio dydžio. Pagal savo esmę regreso teisė (atgręžtinio reikalavimo teisė) priskirtina deliktinei atsakomybei, kuriai atsirasti ir ją taikyti būtinas civilinės atsakomybės sąlygų visetas (CK 6.246-6.249 str.). Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, atsakovas neigia savo kaltę dėl 2006-08-26 eismo įvykyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pagal jam įstatymu suteiktą kompetenciją, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra konstatavęs, kad bylose, kada ieškovas – Transporto priemonių draudikų biuras, sumokėjęs išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, pareiškia atgręžtinį reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, vien ieškovo pateikti duomenys apie faktą, kad kitos valstybės nacionalinis draudikų biuras išmokėjo nukentėjusiems asmenims žalos atlyginimą, negali būti pripažinti pakankamais ir patikimai pagrindžiančiais padarytos žalos sudedamąsias dalis ir atitinkamai žalos dydį, kada atsakingas už žalą asmuo draudikų biurų tarpusavio santykiuose nedalyvauja ir žalos nepripažįsta (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-24/2014, 3K-3-100/2014).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad civilinė atsakomybė gali atsirasti tik esant įstatymu nustatytoms sąlygoms: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. CK 6.249 str. nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal CK 6.246 str. nuostatą civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tačiau civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 str.).

Iš byloje pateiktų tarptautinių pavedimų (b. l. 54-55. 1 t.) bei ieškovo 2014-09-23 teismui pateikto rašto (b. l. 74-75, 4 t.) matyti, kad ieškovas Didžiosios Britanijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėjo 39 334,40 Lt sumą, išmokėtą nukentėjusiems asmenims dėl 2006-08-26 eismo įvykio Londone, t. y. patyrė nuostolius. Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Tokiu būdu, sprendžiant atsakovo I. R. atsakomybės klausimą turi būti įrodyta, kad nuostoliai ieškovui atsirado dėl atsakovo I. R. neteisėtų veiksmų, kad jis kaltas dėl 2006-08-26 eismo įvykio, t.y. turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui atsiradusių nuostolių. Ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia byloje pateiktais rašytiniais įrodymais:

Jungtinės Karalystės Transporto priemonių draudikų biuro 2008-06-05 reikalavimu apmokėti pagal žaliosios kortos sistemą 10 415,30 & už avariją, įvykusią 2006-08-26, Londone, Brownhill ir Lalegam gatvių sankryžoje, kurioje eismo taisykles pažeidė vairuotojas R. I. (iš tikro I. R.), vairavęs automobilį (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l.8-11).2006-12-07 Metropolitan Police Service atsakyme LR Transporto priemonių draudikų biurui nurodyta, kad „I. R. buvo apkaltintas tuo, kad nedavė mėginio tyrimui, nepateikė draudimo bei vairavo ne pagal vairuotojo pažymėjime nurodytą informaciją. Paskutiniai du kaltinimai buvo panaikinti, tačiau jis buvo apkaltintas nepateikimu. Jam buvo atimtos teisės 24 mėnesiams, nustatyta 400 sv. sterl. bauda, vairuotojo pažymėjime buvo pažymėtas nusižengimas ir jam buvo priteistos išlaidos“ (T.1, b.l. 12-14).

3. Policijos Įrodymų ir veiksmų žurnale policijos pareigūno įrašai, kad įtariamas asmuo I. R., nepateikė, nėra draudimo, šeštadienis, 2006-08-26, 21:25, Brownhill Road Leleham road (T.1, b.l. 16-17);

4. Įvykio metu nukentėjusioji L. C. draudimo kompanijai rašytoje Reikalavimo formoje nurodė, kad ji 2006-08-26 buvo automobilyje VAUXHALL ASTRA kartu su automobilio savininku J. B., automobilis stovėjo Laleham kelio gale, o kitas automobilis važiavo dideliu greičiu ir sukdamas mūsų automobilio link, į įvykio vietą atvyko policiją, atliko tyrimą. Iš policijos gavo informaciją, kad atsakingas dėl įvykusios avarijos R. I., baltaodis iš rytų Europos, vairavęs automobilį, kurio registracijos numeris VKY05, kuriam apgadintas kairysis priekinis sparnas ir kairysis priekinis žibintas. Avarijos metu lijo, buvo tamsu, kelias šlapias. L. C. patyrė lengvą kaklo sužalojimą (T.1, b.l. 18-33).

5. L. C. Žaliosios kortelės sistemoje 2008-02-22 patvirtino, kad ji priima Transporto priemonių draudikų biuro siūlomą 1 310,00 GBP sumą, kuria visiškai ir galutinai kompensuojama jos pretenzija R. I., kylanti iš arba susijusi su eismo įvykiu, kuris įvyko 2006 m. rugpjūčio 26 d. Londone, Brownhill ir Lalegam kelių sankryžoje arba šalia jos (T.3, b.l.156).

6. Didžiosios Britanijos nacionalinio draudikų biuro tarpvalstybinių reikalavimų reguliuotojo Carol Hurd atsakyme LR Transporto priemonių draudikų biurui nurodė, kad „remiantis mums pateiktomis aplinkybėmis, nusikaltęs vairuotojas prarado savo transporto priemonės kontrolę ir atsitrenkė į J.K. transporto priemonę, kuri stovėjo sankryžoje“. Iš Lietuvos vairuotojo negavo jokio pareiškimo.“Turint omenyje, kad Lietuvos vairuotojas buvo areštuotas dėl vairavimo išgėrus, neturėjo jokio pagrindo netikėti, jog, vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis prarado transporto priemonės kontrolę ir atsitrenkę į stovinčią JK transporto priemonę“ (T.1, b.l.101, 102).

7. L. C. yra tiesioginė autoįvykio dalyvė, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad avarijos vieta yra L. C. draudimo biurui rašytoje Reikalavimo formoje patvirtinimas, kad avarija įvyko 2006-08-26, 21 val., o avarijos vieta – Leleham gatvės galas, Catford, Londonas (T.1, b.l.25-26). Tai, kad autoįvykis įvyko ne sankryžoje, o atsakovui atsitrenkus į stovinčią transporto priemonę iš dalies patvirtina policijos pareigūnas, kuris atvykęs į autoįvykio vietą, protokole nurodė, kad kelyje taip pat buvo sidabrinės spalvos „VW Vento“ (duomenys neskelbtini), kurios priekinė kairioji pusė buvo apgadinta (T 1, b.l. 102). L. C. matė autoįvykį bei automobilių padėtį po autoįvykio, o policijos pareigūnas betarpiškai matė automobilius po autoįvykio, tačiau nei vienas iš šių liudytojų nenurodė, kad automobiliai susidūrė ar po autoįvykio yra sankryžoje. Nors atsakovas I. R. ir teigia, kad autoįvykis įvyko sankryžoje dėl kito vairuotojo kaltės, tačiau įvertinant aplinkybę, kad autoįvykio metu jis buvo pakankamai neblaivus, nevykdė teisėtų policijos darbuotojų reikalavimų, dėl ko buvo patalpintas į areštinę, atsakovo parodymai vertintini kritiškai tiek dėl jo realių galimybių dėl girtumo objektyviai suvokti patį autoįvykį, tiek dėl siekio išvengti žalos atlyginimo.

8. Londono policijos pareigūnas, kuris atvyko į autoįvykio vietą 2006-08-26, 20:50, Pastabose įrašytose eismo įvykio vietoje nurodė, kad pamatė transporto priemonę tamsios spalvos „Vauxhall Astra“, kurios priekis buvo apgadintas. Kelyje taip pat buvo sidabrinės spalvos „VW Vento“ (duomenys neskelbtini), kurios priekinė kairioji pusė buvo apgadinta. Pareigūnas priėjo prie VW Vento“ vairuotojo, iš karto pamatė, kad jo akių vyzdžiai susitraukę, o akys pasruvusios krauju... Jo kalba buvo nerišli, nuo jo sklido stiprus svaigaus alkoholinio gėrimo kvapas (T.4, b.l.35-45).

9. Informacija apie transporto priemonę VAUXHALL ASTRA nustatyta, kad apgadinimai eismo įvykio metu yra priekinėje automobilio dalyje, nes apgadinti: priekinis bamperis, priekinio bamperio apvadai, apsauginė juostelė, grotelės, variklio dangtis, priekinis panelis, priekinis skersinis, variklio dangčio vyriai, variklio dangčio užraktas, kairysis ir dešinysis priekiniai žibintai, kairysis ir dešinysis priekiniai sparnai, kairiojo ir dešiniojo sparno purvasaugiai ir t.t. Ekspertas pasiūlė reguliuoti žalą, remiantis tuo, kad transporto priemonė yra visiškai sugadinta (T. 4, b.l. 29-34).

10. JK Nacionalinis draudikų biuras dėl 2006-08-26 eismo įvykio metu padarytos žalos, vairuojant automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išmokėjo nukentėjusiems tokias išmokas:

1. J. B. – 1 325 GBP už sugadintą automobilį Vauxhall Astra bei 280 GBP dėl negalėjimo 28 dienas naudotis sugadintu automobiliu bei 1 100 GBP dėl patirtų sužalojimų;

2. L. C. – 1 310 GBP dėl patirtų sužalojimų;

3. 5 006,02 GBP nukentėjusiųjų J. B. ir L. C. paskirtiems atstovams – teisininkų kontorai;

4. 1 353,15 GBP žalos administravimo mokestis ir 41,13 GBP JK nacionalinio draudikų biuro išlaidos (T. 3, b.l. 123-196).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs virš aptartus rašytinius įrodymus daro išvadą, kad yra pakankamai įrodymų labiau tikėtinai išvadai, kad dėl autoįvykio, įvykusio 2006-08-26 Londone, Brownhill gatvės gale, kurio metu apgadinta transporto priemonė Vauxhall Astra ir sužaloti automobilyje buvę vairuotojas J. B. ir keleivė L. C., yra kaltas atsakovas I. R., nesuvaldęs automobilio Volkswagen Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkęs į gatvės gale stovintį automobilį. Atsakovo I. R. kaltę patvirtina autoįvykio metu sužalota L. C., teigusi, kad I. R. vairuojamas automobilis atsitrenkė į stovintį automobilį Vauxhall Astra, kad autoįvykis įvyko tamsiu paros metu, apie 21 val., lyjant lietui, esant šlapiai kelio dangai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo netikėti liudytojos L. C., policijos pareigūno parodymais, kad įvertinus blogas vairavimo sąlygas bei faktą, kad atsakovas I. R. automobilį vairavo neblaivus, atsakovas prarado transporto priemonės kontrolę ir atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę Vauxhall Astra, sukeldamas virš nurodytas pasekmes.

Atsakovo I. R. kaltę dėl autoįvykio iš dalies patvirtina faktai, kad autoįvykio metu nukentėjusiems J. B. ir L. C. pagal Žaliosios kortelės sistemą buvo išmokėtos žalos atlyginimo išmokos. JK nacionalinis draudikų biuras nemokėtų žalos atlyginimo J. B. dėl sugadinto automobilio bei patirtų kūno sužalojimų, jeigu pats vairuotojas J. B. būtų kaltas dėl 2006-08-26 eismo įvykio. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti Jungtinės Karalystės policijos bei nacionalinio draudikų biuro pareigūnų kompetencija bei kvalifikacijomis, nustatant atsakovo I. R. kaltę 2006-08-26 eismo įvykyje, dėl kurio autoįvykyje nukentėjusiems asmenims J. B. ir L. C. buvo išmokėti žalos atlyginimai pagal Žaliosios kortelės sistemą.

Atsakovas I. R. nepateikė Didžiosios Britanijos policijos pareigūnui, nacionaliniam draudikų biurui paaiškinimų dėl eismo įvykio aplinkybių, nors tokią pareigą ir galimybę turėjo. Be to, jeigu atsakovas I. R. būtų nekaltas dėl 2006-08-26 eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas ir jo vairuotas automobilius Volkswagen Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų kreiptasi į JK draudimo instituciją dėl išmokos už autoįvykio metu sugadintą Volkswagen Vento automobilį, tačiau byloje tokių įrodymų nėra, todėl ši aplinkybė netiesiogiai patvirtina atsakovo I. R. kaltę dėl autoįvykio. Administracinės nuobaudos nepaskyrimas I. R. nereiškia, kad atsakovui nekyla civilinė atsakomybė.

Virš ištirtų įrodymų ir padarytų išvadų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus dėl autoįvykio mechanizmo, o tuo pačiu ir dėl atsakovo I. R. kaltės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 straipsnis). Tenkinant apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškovo ieškinį tenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas netenkina apelianto prašymo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, dėl Direktyvos (2009/103/EB) kartu su Komisijos sprendimu (2003/564/EB) paskelbtų Bendradarbiavimo nuostatų 3, 5, 10 straipsnių nuostatų dėl už žalos administravimo tarp kompetentingų biurų ypatumų, veikiant pagal ES abipusio pripažinimo principus, darydamas išvadą, kad apelianto keliami klausimai efektyviau ir operatyviau būti išspręsti biurų tarybai ar vienam iš nacionalinių biurų kreipiantis į Europos komisiją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškovo LR Transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui I. R. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka patenkinti. Priteisti iš I. R. a.k. (duomenys neskelbtini) 11 392,03 Eur (39 334,40 Lt) žalos atlyginimą, 5 proc. nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 341,76 Eur žyminio mokesčio LR Transporto priemonių draudikų biurui į. k. 125709291 bei 24,27 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą.

teisėjai Laimantas MisiūnasZina MickevičiūtėLaimutė Sankauskaitė