Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), našlys, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

V. S., būdamas neblaivus, vairavo motorinę transporto priemonę, o būtent: jis, 2023 m. gruodžio 30 d. apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,77 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. S. kaltę pripažino. Parodė, kad tą dieną prisiminė mirusią žmoną, artėjo šventės, buvo Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpis, išgėrė alkoholio, tikriausiai 200 ml degtinės ir po maždaug 20-30 min važiavo namo. Kai sėdo vairuoti, nejautė alkoholio poveikio. Sustabdytas ir patikrintas buvo dėl policijos pareigūnų atliekamo reido, sustabdė ne dėl vairavimo ypatumų. Su nustatytu girtumu sutiko. Savo poelgį vertina blogai. Tuo metu vairavo (duomenys neskelbtini) automobilį. Su nurodyta transporto priemonės verte, t. y. 6 624 Eur, sutinka. Darbe turėtų uždirbti minimumą, dar atlyginimo negavo, nes neseniai įsidarbino, o nuo šio įvykio iki šio darbo prieš tai nedirbo. Šiuo metu santaupų neturi. Parduoda butą, kažkiek pinigų turės – butas (duomenys neskelbtini) nėra išmokėtas, kai baigsis visi procesai, kažkokią įmoką jam grąžins. Į darbą vežioja įmonės transportas. Su alkoholio problemų neturi. Gyvens (duomenys neskelbtini) rajone, pas sesę. Tikisi, kad automobilio vertę pavyks atlyginti, kadangi dirba.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).

Liudytojas Š. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Kelių policijos 1-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) specialistu, 2023 m. gruodžio 31 d. dirbant kartu su (duomenys neskelbtini) specialistu E. L. pagal atskirą priemonių planą, (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, sustabdė automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriam pateikus vairuotojo pažymėjimą buvo nustatyta, kad automobilį vairavo V. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Prieš pradedant patikrą bekontakčiu alkoholio matuokliu, iš vairuotojo jautėsi alkoholio kvapas, patikrinus vairuotoją, bekontakčiu alkoholio matuokliu, buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra alkoholio pėdsakų. Paklausus asmens, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, nurodė, kad alkoholį vartojo prieš vieną valandą iki tikrinimo, kokius alkoholinius gėrimus vartojo, neminėjo. 20.09 val. asmuo buvo patikrintas alkotesteriu, pirmuoju pūtimu nustatytas 1,82 promilių girtumas, 20.26 val. antruoju pūtimu nustatytas 1,77 promilių girtumas. V. S. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus miesto 2 Policijos komisariatą 2024 m. sausio 2 d., 10 val. Patikrinus registro sistemoje automobilis priklausė ne vairuotojui. Automobilis buvo išvežtas į saugojimo aikštelę adresu Vilniaus rajonas, Sudervės g. 2 E (b. l. 22-24).

Liudytojas R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra automobilio „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas. Minėtas automobilis pagal sutartį buvo perduotas naudotis V. S. nuo 2023 metų rugsėjo 19-20 d. Sutartį galės pateikti vėliau el. paštu (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad V. S. vairavo neblaivus jam priklausantį automobilį, sužinojo iš jo paties, kuomet jis jam telefonu paskambino ir informavo šių metų sausio 2 d. Prašo grąžinti jam priklausantį automobilį (b. l. 26-27).

Iš pranešimo apie įvykį matyti, kad 2023 m. gruodžio 30 d. 20 val. 57 min. gautas pranešimas, jog 2023 m. gruodžio 30 d., 12.40 val. dirbant pagal atskirą priemonių planą (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu buvo sustabdytas automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoją patikrinus bekontakčiu alkoholio matuokliu buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra alkoholio. Automobilį vairavo V. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Asmuo nurodė, kad alkoholį vartojo prieš vieną valandą iki tikrinimo, 20.09 val. asmuo buvo patikrintas alkotesteriu, pirmuoju pūtimu nustatytas 1,82 promilių girtumas, 20.26 val. antruoju pūtimu nustatytas 1,77 promilių girtumas. V. S. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus miesto 2 Policijos komisariatą 2024 m. sausio 2 d., 10 val. Automobilis priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę Vilniaus rajoną, Sudervės g. 2 E. (b. l. 10).

Iš 2023 gruodžio 30 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta transporto priemonė „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Automobilio savininkas R. K.. Apžiūros metu nustatyta, kad automobilio kėbulas yra smulkiai apibraižytas, nuleistas priekinis dešinės pusės ratas (b. l. 14-17).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Prius ”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), valdytojas savininkas yra R. K. (b. l. 19).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Toyota Prius“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė Lietuvoje yra 6 624 Eur (su PVM) (b. l. 20).

2024 m. sausio 5 d. priverstinai nuvežtą transporto priemonę „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) leista atsiimti jo savininkui – valdytojui R. K. (b. l. 28-29).

Neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvituose užfiksuota, kad V. S. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARYE-0404, patikros sertifikato Nr. 1985592, galioja iki 2024 m. balandžio 15 d. (b. t. 1 l. 32), 2023 m. gruodžio 30 d. pirmuoju tikrinimu 20.09 val., nustatytas 1,82 promiles girtumas, antrojo patikrinimo metu 20.26 val., nustatytas 1,77 promiles girtumas (b. t. 1 l. 30-31). V. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (panaudotas bekontaktis alkoholio detektorius) (b. l. 30).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kaltinamasis V. S. kaltę pripažino visiškai, paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną prisiminė mirusią žmoną, buvo šventinis laikotarpis, išgėrė alkoholio ir būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo Š. V. parodymai, kad, dirbant pagal atskirą priemonių planą, (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu sustabdė automobilį „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. S., nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, patikrinus bekontakčiu alkoholio matuokliu, buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra alkoholio pėdsakų, alkotesteriu buvo nustatytas neblaivumas. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys, kiti rašytiniai teismo ištirti įrodymai.

Kaltinamasis suprato, kad vairuoja transporto priemonę, būdamas neblaivus, ir norėjo taip veikti, taigi jo veiksmai pasireiškė tiesiogine tyčia ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymius.

V. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

V. S. padarė baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis neteistas (b. t. 1 l. 69-70), administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (du kartus per 2023 m.), viena iš skirtų baudų sumokėta (b. l. 71), dirbantis, duomenų apie registravimąsi psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose nėra.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytinai tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Viena iš bausmės paskirčių yra užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Šio principo įgyvendinimas pirmiausia yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus V. S. švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam, t. y. 51 MGL (2 550 Eur). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis kaltę dėl veikos padarymo visiškai pripažino, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus kaltinamajam skirtinos baudos dydį, tai, kad jam kyla pareiga sumokėti ir konfiskuotino turto, t. y. transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, jo gaunamos pajamos šiuo metu yra nedidelės, nustatytinas ilgesnis, t. y. 12 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas.

VI. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos (BK 42 straipsnio 6 dalis).

Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju, V. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. pirmu patikrinimo metu nustatytas 1,82 promilių girtumas, o antro patikrinimo metu – 1,77 promilių girtumas, vairavo transporto priemonę. Taigi kaltinamajam kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 1 metų 6 mėnesių terminą (BK 68 straipsnio 1, 2 dalys). Toks terminas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, dėl ko tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Šio klausimo kontekste įvertintina ir tai, kad kaltinamasis anksčiau nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi, savo padarytą veiką vertina kritiškai, taip pat atsižvelgtina ir į nustatytą neblaivumo laipsnį. Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024 m. sausio 2 d.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, tuomet teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205-628/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. S. nusikaltimą, įtvirtintą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju, minimas automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai taikytinas konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis priklauso R. K., kuris pagal byloje nustatytas aplinkybes nežinojo ir negalėjo žinoti, kad automobilis bus naudojamas uždraustai veikai daryti (minėtas liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad automobilis pagal sutartį buvo perduotas naudotis V. S. nuo 2023 metų rugsėjo 19-20 d.), todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Kaip matyti iš VšĮ ,,Emprekis“ pažymoje esančių duomenų, vidutinė automobilio ,,Toyota Prius“, vertė yra 6 624 eurai (su PVM). Šiuo atveju turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas laikytina tinkama ir proporcinga priemone, padėsiančia įgyvendinti bausmės paskirtį. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, šiuo metu dirbantis, duomenų apie asmens turimus įsiskolinimus ar kitas aplinkybes, kurios leistų manyti, kad visos sumos išieškojimas būtų neproporcingas, byloje nėra. Taigi, šioje byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad nurodytos sumos išieškojimas neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimų.

VII. Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 20 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 352,08 Eur.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, kad pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik, kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga.

Baudžiamoji byla teisme gauta su prokuroro pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, todėl gynėjo dalyvavimas buvo būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Spręstina, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, be to, kaip matyti iš kaltinamojo paaiškinimų, asmuo santaupų neturi, tik neseniai įsidarbino, gauna nedideles pajamas. Įvertinus šias aplinkybes, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.

VIII. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu V. S. skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. t. 1 l. 48-61), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Kaltinamojo V. S. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) MGL, t. y. 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. paskirti 34 (trisdešimt keturių) MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių baudos sumokėjimo terminą ir išaiškinti V. S., kad bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį, baudos įmokos kodas 6801): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo, t. y. 2024 m. sausio 2 d., apie tai pranešant Valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. S. konfiskuotino turto - automobilio ,,Toyota Prius“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 624 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt keturis eurus).

Išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, nurodant įmokos kodą 6610): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai. Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, galima kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

V. S. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

V. S. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą teismui kartu su baudžiamąją byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. S. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.