Kauno apygardos teismo nutartis

2012-12-17 · Civilinė byla Nr. 2A-2272-264/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-12-17
Bylos Nr.
2A-2272-264/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Aušra Baubienė (pran.), Virginija Lozoraitytė
Ieškovas
I. M.
Atsakovas
A. T., O. T.
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2272-264-2012Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.4.2; 121.14; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (pranešėja), Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. atstovo pagal įstatymą A. M. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1282-559/2012 pagal ieškovės I. M., atstovaujamos atstovo pagal įstatymą A. M., ieškinį atsakovams A. T. ir O. T. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė atstovaujama atstovo pagal įstatymą – tėvo, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų 8000,00 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Nepilnametė ieškovė 2012 m. kovo 26 d. 13.30 val. Ruklos miestelyje buvo užpulta atsakovo O. T., kuris parvertė ją ant žemės bei jos atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus. Dėl užpuolimo pablogėjo ieškovės savijauta, sutriko miegas, ji tapo nekalbi, uždara, kurį laiką bijojo viena išeiti į gatvę. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė patyrė neturtinę žalą. Atsakovas buvo virš 14 metų, bet neturėjo 18 metų. Už jo veiksmus turi atsakyti subsidiariai jo motina atsakovė A. T..

Atsiliepimas

Atsakovė ir O. T. atstovė pagal įstatymą A. T. prašė ieškinį atmesti. Ji savo sūnui skiria pakankamai dėmesio, jis yra ligonis, tačiau izoliuoti ji jo negali. Po įvykio ji buvo nuvykusi į ieškovų šeimą ir atsiprašė už sūnų. Dėl sunkios turtinės padėties tokios sumos sumokėti ieškovei ji negalės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį patenkino dalinai; priteisė iš atsakovo O. T. 1000,00 Lt dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti ir 150,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. M. bei 71,00 Lt žyminio mokesčio valstybei; nepilnamečiui O. T. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidoms atlyginti valstybei, teismas nurodė atitinkamai priteistą žalos dydį, bylinėjimosi išlaidas išieškoti iš atsakovo O. T. įstatyminės atstovės A. T., priteistomis ir išieškotomis lėšomis pavedant disponuoti uzufrukto teise nepilnametės I. M. įstatyminiams atstovams.

Teismas nustatė, kad 2012 m. kovo 26 d. atsakovas nepilnametis O. T. (duomenys neskelbtini) miestelyje, Jonavos rajone, viešoje vietoje – parke, priėjęs prie nepilnametės I. M., ją stipriai apkabino, lietė visą kūną (taip pat sėdmenis ir krūtinę), po to pakėlė ant rankų, ir mergaitės draugei pagrasinus, kad paskambins ir praneš tėčiui, kartu su ja (M.) krito ant žemės, po to ją paleido. Mergaitė atsikėlė ir nubėgo su drauge į mokyklą, kur apie įvykį papasakojo socialinei pedagogei. Nepilnametės mergaitės tėvas A. M. dėl įvykio kreipėsi į policijos pareigūnus. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK vyresniosios tyrėjos 2012-04-11 nutarimu buvo konstatuota, kad O. T. mažametės I. M. atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus, t.y. jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 153 str. požymių, tačiau buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes O. T. neturi amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus ir dėl to baudžiamasis procesas negalėjo būti pradėtas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, buvo sutrikdyta ieškovės sveikata, ji patyrė dvasinius išgyvenimus ir stresą, dėl ko teko kreiptis į Jonavos psichikos sveikatos centrą. Ieškovė pirmą kartą į Jonavos psichikos sveikatos centrą kreipėsi 2012 m. balandžio 19 d. po patirto streso. Mergaitė buvo išsigandusi, pradėjo trikti miegas, vargino prisiminimai, įkyrios mintys, košmariški sapnai, nepastovi nuotaika, liūdesys, nesinorėjo nieko veikti, viskas tapo neįdomu. I. M. buvo diagnozuotas Potrauminio streso sutrikimas, jai taikyta psichologinė konsultacija, pradėtas psichologinis tyrimas, pradėta taikyti šviesos terapija. Būklės pagerėjimas konstatuotas 2012 m. gegužės 2 d. Paskutinio apsilankymo metu (2012-06-15) buvo konstatuota, kad mergaitės būklė patenkinama, tik vengia vienumos ir bijo miegoti viena. I. M. konflikto metu patyrė ir neigiamas emocijas, nes po to jautė baimę, neigiamus dvasinius išgyvenimus, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir vertinami kaip darantys neturtinę žalą.

Teismas konstatavo, kad yra visos atsakovo civilinės atsakomybės dėl I. M. sveikatos sutrikdymo sąlygos: neteisėti atsakovo veiksmai, kaltė, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovo kaltė ir neteisėti veiksmai yra nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų 2012-04-11 nutarimu, bei patvirtinti ieškovės paaiškinimais ir paties atsakovo prisipažinimu. Atsakovo kaltės prezumpcija, remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartu, reiškia, kad jis, prieš nepilnametės valią ją sugriebdamas ir jos atžvilgiu atlikdamas seksualinio pobūdžio veiksmus, grubiai liesdamas jos kūną, privalėjo suprasti, kad tokie veiksmai gali sukelti neigiamas pasekmes nukentėjusios nepilnametės mergaitės sveikatai, jos psichologinei būklei. Neigiamos atsakovo veiksmų pasekmės ieškovės sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovei yra padaryta neturtinė žala, susijusi su dvasiniais išgyvenimais ir patirtu stresu. Atsakovui buvo diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su ryškiu elgesio ir emocijų sutrikimu. Dėl minėtos diagnozės O. T. buvo nustatytas lengvas neįgalumo lygis nuo 2008-11-20 iki 2014-06-29. 2011-08-12 gydytojų konsultacinės komisijos jam buvo paskirtas mokymas namuose 2011/2012 mokslo metams. Teismas sprendė, kad atsakovo neteisėti veiksmai ir elgesys ieškovės atžvilgiu galėjo būti iš dalies sąlygoti ir jo sveikatos būklės bei psichologinės būsenos, nes dėl jam diagnozuotos ligos ir jo prasto gebėjimo numatyti įvykius ir jų pasekmes, jis galėjo ir nesuvokti savo veiksmų pavojingumo laipsnio. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovo kaltė yra preziumuojama, ir šiuo atveju kaltės nustatymui neturi esminės reikšmės žalą padariusio asmens psichikos ar psichologinė būklė, teismas laikė, kad atsakovas yra kaltas dėl ieškovės sveikatos sutrikdymo ir turi pareigą atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Žalą padariusio asmens psichologinė būklė šiuo atveju yra vertintina, kaip veiksnys, kurio pagrindu gali būti mažinamas atlygintinos žalos dydis. Ieškovės sveikata buvo sutrikdyta tyčia, tačiau nėra duomenų, kad O. T. norėjo sužaloti ieškovę, ar kitaip sutrikdyti jos sveikatą. Todėl teismas sprendė, kad nežymus sveikatos sutrikdymas ieškovei yra padarytas netiesiogine tyčia.

Teismas nurodė, kad neturtinės žalos dydžiui turi įtakos aplinkybė, kad atsakovas pats yra nepilnametis, jis neturi nuosavo turto, negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, yra motinos ir valstybės išlaikomas. Atsakovė A. T. viena augina nepilnametį sūnų, jos turtinė padėtis yra sunki, jos vienintelės pajamos – valstybės mokama socialinė pašalpa ir šalpos pensija vaikui, iš viso 666,00 Lt per mėnesį, bei jos gaunamos pajamos, kai ji dirbo seniūnijoje viešuosius darbus – 776 Lt. Iš šių pajamų atsakovė turi pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų bei vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Jos skola UAB „Jonavos paslaugos“ siekia 19136,04 Lt ir kreditoriui UAB „Ūkio banko lizingas“ – 472,88 Lt. Ieškovės tėvas A. M. niekur nedirba, o A. M. pajamos po vaiko priežiūros atostogų nuo 2012 m. kovo mėnesio yra 1586,00 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio. Teismas vertino, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patirti išgyvenimai buvo trumpalaikio pobūdžio, nesukėlė sunkių padarinių ieškovės sveikatai ir jos psichinei būklei tiek esamu momentu, tiek ateities požiūriu, kad ieškovė nepatyrė esminių fizinio pobūdžio išgyvenimų, teismas pripažino, kad ieškovės atstovų reikalaujamo dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis. Žalos padarymo metu O. T. buvo penkiolikos metų amžiaus, įvykio metu jis buvo motinos A. T. priežiūroje, nes 2011-08-12 gydytojų konsultacinės komisijos jam buvo paskirtas mokymas namuose 2011/2012 mokslo metams. Teismas konstatavo, kad atsakovė A. T., žinodama apie jos sūnui diagnozuotą ligą (lengvas protinis atsilikimas su ryškiu elgesio ir emocijų sutrikimu) ir galimas jos pasekmes, neužtikrino tinkamos sūnaus priežiūros. Be to Jonavos psichikos sveikatos centre atsakovė su sūnumi nesilankė nuo 2011-08-12 iki 2012-04-23, todėl šiuo laikotarpiu atsakovė neužtikrino ir sūnaus tinkamos medicininės priežiūros ir gydymo, nors apsilankymo pas gydytojus metu atsakovė nurodė ir kitus sūnaus agresyvaus elgesio faktus (mušasi, namuose išdaužė langus ir pan.). Todėl atsakovė turi pareigą subsidiariai atsakyti už nepilnamečio sūnaus padarytą neturtinę žalą ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovės I. M. atstovas pagal įstatymą A. M. apeliaciniu skundu (b. l. 87-88) prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-07-18 sprendimą dalyje dėl iš atsakovų priteistos neturtinės žalos dydžio - padidinti jį iki 8000,00 Lt ir atitinkamai padidinti priteistinų išlaidų už advokato pagalbą apmokėti dydį. Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, sumažindamas priteistinos neturtinės žalos sumą, įvertino ne visas svarbias įvykio aplinkybes, nepakankamai įvertino žalą padariusio asmens kaltę. Nors teismas pripažino, kad žala buvo padaryta tyčia, kas šiuo atveju yra pakankamas pagrindas didinti priteistinos žalos dydį siekiant įgyvendinti civilinės atsakomybės prevencinę funkciją, tačiau teismas pasielgė priešingai -remdamasis tyčios forma priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino. Teismas neįvertino aplinkybių, kad buvo pasikėsinta į mažametę, fiziškai silpnesnį asmenį dėl žemų paskatų - noro pasirodyti draugams pranašesniu už nukentėjusiąją. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad atsakovai iš esmės nesigaili dėl įvykio.

2. Nepagrįsti teismo motyvai, kad atsakovo O. T. veiksmai nesukėlė sunkių padarinių ieškovės sveikatai ir psichinei būklei tiek esamu, tiek ateities požiūriu. Pats teismas sprendime konstatuoja, jog ieškovės patirtų išgyvenimų, psichologinės traumos tolesnės pasekmės gali būti neprognozuojamos ir gali pasireikšti bet kurio metu ateityje. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė toliau gyvens nežinioje dėl savo sveikatos būklės. Ieškovė VšĮ Jonavos PSPC dėl įvykio metu patirtų sveikatos sutrikimų gydėsi beveik du mėnesius. Baigus gydymą konstatuota, kad nukentėjusios būklė yra tik patenkinama, kas leidžia teigti, kad ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė ilgalaikių neigiamų pasekmių, kurios bylos nagrinėjimo metu dar nebuvo išnykusios. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 93-94) prašo apeliacinį skundą atmesti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-07-18 sprendimą palikti nepakeistą. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad O. T. neteisėti veiksmai ir elgesys nepilnametės I. M. atžvilgiu galėjo būti iš dalies sąlygoti ir jo sveikatos būklės bei psichologinės būsenos, nes dėl jam diagnozuotos ligos ir jo prasto gebėjimo numatyti įvykius ir jų pasekmes, jis galėjo ir nesuvokti savo veiksmų pavojingumo laipsnio. Žalą padariusio asmens psichologinė būklė pagrįstai buvo įvertinta kaip veiksnys, kurio pagrindu buvo sumažintas atlygintinos žalos dydis iki 1000 Lt. Atsakovų turtinė padėtis yra sunki, jų šeimos pajamos per mėnesį yra socialinės išmokos 666,60 Lt., viešuosius darbus dirbti A. T. jau yra baigusi, ji turi kreditorių. Ieškovei buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs trumpalaikes pasekmes. Apeliantas šiuo metu dirba Lietuvos Kariuomenėje, jo pajamos nėra minimalios. Teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino atsakovo kaltę bei elgesį įvykio metu, dėl įvykio atsiradusias pasekmes, nepagrįstas konkrečiais įrodymais ir faktais.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kadangi teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Byloje nustatyta, kad dėl 2012 m. kovo 26 d. įvykio, kurio metu atsakovas nepilnametis O. T. mažametės I. M. atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus, buvo sutrikdyta ieškovės sveikata, ji patyrė dvasinius išgyvenimus ir stresą, dėl ko teko kreiptis į Jonavos psichikos sveikatos centrą. I. M. buvo diagnozuotas Potrauminio streso sutrikimas, jai taikyta psichologinė konsultacija, pradėtas psichologinis tyrimas, pradėta taikyti šviesos terapija. Būklės pagerėjimas konstatuotas 2012 m. gegužės 2 d. Paskutinio apsilankymo metu (2012-06-15) buvo konstatuota, kad mergaitės būklė patenkinama.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos, padarytos neteisėtais atsakovo veiksmais ieškovei atlyginimo.

Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės įstatyminio atstovo apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, priteisdamas tik 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, neatsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, į faktines aplinkybes, kad nukentėjusioji yra mažametė, jos patirtus dvasinius išgyvenimus, o tai lėmė netinkamo neturtinės žalos dydžio nustatymą.

Pažymėtina tai, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.), o neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Svarbu turėti omenyje tai, kad pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010).

Apelianto teiginiai dėl galimų neigiamų pasekmių ateityje nepagrįsti jokiais medicininiais duomenimis bei kitais leistinais įrodymais, todėl atmestini (CPK 177, 178 str.) .

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teismų praktiką, taip pat atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, kilusias pasekmes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 1000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, atitinka teismų praktikoje taikomos priteistinos materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio ribas, nėra pažeista pažeidimo bei piniginės kompensacijos pusiausvyra, o 1000 Lt dydžio piniginė kompensacija vertintina kaip adekvati ieškovės patirtai neturtinei žalai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Aušra BaubienėNijolia IndreikienėVirginija Lozoraitytė