Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bučmienė, sekretoriaujant Astai Zujevienei,

dalyvaujant ieškovės nepilnametės I. M. atstovui pagal įstatymą A. M., jų atstovui advokatui Pauliui Svirskui, atsakovui O. T., jo atstovei pagal įstatymą ir atsakovei A. T., jų atstovei advokatei Albinai Cirulienei, Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Natalijai Bereznajai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M., atstovaujamos įstatyminio atstovo A. M., ieškinį atsakovams A. T. ir O. T., dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas, vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.

Teismas konstatuoja, kad yra visos atsakovo O. T. civilinės atsakomybės dėl I. M. sveikatos sutrikdymo sąlygos: neteisėti atsakovo veiksmai, kaltė, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246- 6.249 str.). Atsakovo kaltė ir neteisėti veiksmai yra nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų 2012-04-11 nutarimu (b.l. 5), bei patvirtinti ieškovės I. M. paaiškinimais ir paties atsakovo O. T. prisipažinimu. Nukentėjusios I. M., atsakovo O. T. ir kitų įvykio liudytojų, apklaustų ikiteisminio turimo metu (A. M., mokyklos socialinės pedagogės L. F., nepilnamečių G. A., D. I., E. U.) parodymai ir paaiškinimai iš esmės neprieštarauja vieni kitiems, tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodo tas pačias įvykio aplinkybes, atsakovas savo kaltės dėl įvykio neneigia. Pagal CK 6.248 str. 1 d. nuostatas skolininko kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama. O. T. kaltės prezumpcija, remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartu, reiškia, kad jis, prieš nepilnametės valią ją sugriebdamas ir jos atžvilgiu atlikdamas seksualinio pobūdžio veiksmus, grubiai liesdamas jos kūną, privalėjo suprasti, kad tokie veiksmai gali sukelti neigiamas pasekmes nukentėjusios nepilnametės mergaitės sveikatai, jos psichologinei būklei. CK 6.248 str. 1 d. įtvirtintos kaltės prezumpcijos nei nepilnametis atsakovas, nei jo įstatyminė atstovė (motina) nenuginčijo.

Neigiamos atsakovo O. T. veiksmų pasekmės ieškovės sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovei yra padaryta neturtinė žala, susijusi su dvasiniais išgyvenimais ir patirtu stresu (CK 6.250 str. 1 d.). Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Šiuo atveju byloje esančiais duomenimis (VšĮ Jonavos PSPC 2012-06-26 raštu Nr. S3-1498) yra nustatyta, kad O. T. nuo 2008-07-04 yra registruotas Jonavos psichikos sveikatos centre, nustatyta diagnozė – mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas. 2008-11-12 po psichologo tyrimo buvo nustatyti žemi intelektiniai gebėjimai, atitinkantys lengvą protinį atsilikimą, emocinėje sferoje vyraujantis dirglumas, greitai besiprovokuojantis pyktis, agresija, neadekvatus reagavimas į draudimus. Prastas gebėjimas pagal amžių numatyti įvykius ir jų pasekmes. Jam buvo diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas su ryškiu elgesio ir emocijų sutrikimu. Dėl minėtos diagnozės O. T. buvo nustatytas lengvas neįgalumo lygis nuo 2008-11-20 iki 2014-06-29 (b.l. 24). 2011-08-12 gydytojų konsultacinės komisijos jam buvo paskirtas mokymas namuose 2011/2012 mokslo metams. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad O. T. neteisėti veiksmai ir elgesys ieškovės nepilnametės I. M. atžvilgiu galėjo būti iš dalies sąlygoti ir jo sveikatos būklės bei psichologinės būsenos, nes dėl jam diagnozuotos ligos ir jo prasto gebėjimo numatyti įvykius ir jų pasekmes, jis galėjo ir nesuvokti savo veiksmų pavojingumo laipsnio. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovo kaltė CK 248 str. turinio prasme yra suprantama objektyviai ir yra preziumuojama, ir šiuo atveju kaltės nustatymui neturi esminės reikšmės žalą padariusio asmens psichikos ar psichologinė būklė, laikytina, kad atsakovas yra kaltas dėl ieškovės I. M. sveikatos sutrikdymo ir turi pareigą atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Žalą padariusio asmens psichologinė būklė šiuo atveju yra vertintina, kaip veiksnys, kurio pagrindu gali būti mažinamas atlygintinos žalos dydis.

Teismas pripažįsta, kad dėl atsakovo O. T. neteisėtų veiksmų, nepilnametė I. M. patyrė dvasinį sukrėtimą. Dėl patirto streso jai teko kreiptis į gydytojus (psichologus) ir dėl to patirti nepatogumus ir tam tikrą bendravimo galimybių sumažėjimą. Vertinant atliktų neteisėtų veiksmų pasekmes, pirmiausia atsižvelgtina į sveikatos sutrikdymo sunkumą, sveikatos sutrikdymo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius. Šiuo atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad padarytas sveikatos sutrikdymas galėtų turėti kokias nors pasekmes ieškovės fizinei sveikatai ar jos psichologinei būklei ateityje, nėra nustatyti liekamieji reiškiniai ieškovės sveikatai ateityje. Gydytojų išvada – mergaitės psichologinė būklė gerėja (pagerėjo miegas, bendravimas ir pan.), liko baimės jausmas. Teismas, remdamasis šalių paaiškinimais ir liudytojų D. M. bei A. M. parodymais, atsižvelgia ir į tą faktą, kad ieškovė po patirto streso toliau tęsė mokslus, bendravo su draugais, jos bendravimo galimybės buvo apribotos minimaliai, mergaitė jautė baimę tik atsakovo O. T. atžvilgiu. Medikamentinis gydymas ieškovei nebuvo paskirtas, dėl to žymios turtinės žalos ieškovės tėvai nepatyrė. Duomenų apie tai, kad ieškovė patyrė fizinius sužalojimus, byloje nėra, stacionarinis gydymas jos atžvilgiu nebuvo taikomas. Tačiau kita vertus pažymėtina ir tai, kad nors nepilnametė fiziškai nebuvo sužalota, tačiau jos patirtų dvasinių išgyvenimų, psichologinės traumos tolesnės pasekmės gali būti neprognozuojamos. Be to žala padaryta ieškovės socialinės brandos ir vystymosi laikotarpiu, todėl pasekmės gali pasireikšti bet kuriuo metu ateityje. Atsižvelgtina ir į atsakovo kaltę – ieškovės sveikata buvo sutrikdyta tyčia, tačiau nėra duomenų, kad O. T. norėjo sužaloti ieškovę, ar kitaip sutrikdyti jos sveikatą. Tad nežymus sveikatos sutrikdymas I. M. yra padarytas netiesiogine tyčia.

Neturtinės žalos dydžiui turi įtakos aplinkybė, kad atsakovas O. T. pats yra nepilnametis, jis neturi nuosavo turto, negauna su darbo santykiais susijusių pajamų, yra motinos ir valstybės išlaikomas. Jam, kaip neįgaliam vaikui yra paskirta šalpos pensija – 360,00 Lt, kuri mokama atsakovei A. T. (b. l. 32). Atsakovė A. T. viena augina nepilnametį sūnų O. T.. A. T. turtinė padėtis yra sunki, jos vienintelės pajamos – valstybės mokama socialinė pašalpa ir šalpos pensija vaikui, iš viso 666,00 Lt per mėnesį, bei jos gaunamos pajamos, kai ji dirbo seniūnijoje viešuosius darbus – 776 Lt. Iš šių pajamų atsakovė turi pareigą išlaikyti nepilnametį sūnų bei vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, nes antstolės R. M. pateiktais duomenimis (b.l. 27) nustatyta, kad atsakovės skola UAB „Jonavos paslaugos“ siekia 19136,04 Lt ir kreditoriui UAB „Ūkio banko lizingas“ – 472,88 Lt. Ieškovės tėvas A. M. niekur nedirba, o A. M. pajamos po vaiko priežiūros atostogų nuo 2012 m. kovo mėnesio yra 1586,00 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio. Šiuo atveju vertintina, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (LAT 2011-04-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-182/2011). Įvertinus visas šioje pastraipoje aprašytas aplinkybes, tai, kad ieškovės patirti išgyvenimai buvo trumpalaikio pobūdžio, nesukėlė sunkių padarinių ieškovės sveikatai ir jos psichinei būklei tiek esamu momentu, tiek ateities požiūriu, kad ieškovė nepatyrė esminių fizinio pobūdžio išgyvenimų, yra pripažintina, kad ieškovės atstovų reikalaujamo dydžio neturtinės žalos atlyginimas (8000 Lt) yra per didelis. Anksčiau nurodytos aplinkybės apie ieškovės patirtus išgyvenimus bei atsakovo neteisėti veiksmai nepilnametės I. M. atžvilgiu, netiesioginė O. T. kaltė dėl jo veiksmų pasekmių yra lemiami veiksniai, parenkant neturtinės žalos atlyginimo dydį. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimas, esant aukščiau aprašytoms aplinkybėms, yra suma, atitinkanti CK 6.250 str. 2 d. nuostatas ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Žalos padarymo metu O. T. buvo penkiolikos metų amžiaus. CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Šie asmenys turi dalinį veiksnumą (CK 2.8 str.). CK 6.276 straipsnio 1 dalies norma reiškia, kad nepilnametis nuo aštuoniolikos metų už padarytą žalą atsako pats. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas. Taigi pagal šią įstatymo normą tėvai ar atitinkama institucija atsako subsidiariai (CK 6.276 straipsnio 3 dalis).

Tinkamas pareigų vykdymas negali būti užtikrintas neprisiimant atitinkamos atsakomybės už jų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Tai lemia, kad tėvai ir priežiūros institucijos prisiima ir atsakomybę už savo pareigų netinkamą vykdymą, kuri gali kilti inter alia dėl to, kad jos priežiūroje esantis vaikas padaro žalos. Šių asmenų atsakomybė gali kilti tik tuo atveju, kai yra nustatoma jų kaltė. Kaltė šio delikto prasme yra vaikų nepriežiūra ar netinkama priežiūra, kuri turėjo įtakos ar nulėmė žalos padarymą. Jeigu priežiūrą delikto padarymo atveju vykdo tik tėvai, tai dėl žalos kalti yra tik jie ir atsiranda jų civilinė atsakomybė. Šiuo atveju yra nustatyta, kad įvykio metu nepilnametis O. T. buvo ne mokymo įstaigos, o jo motinos A. T. priežiūroje, nes 2011-08-12 gydytojų konsultacinės komisijos jam buvo paskirtas mokymas namuose 2011/2012 mokslo metams. Teismas konstatuoja, kad atsakovė A. T., žinodama apie jos sūnui diagnozuotą ligą (lengvas protinis atsilikimas su ryškiu elgesio ir emocijų sutrikimu) ir galimas jos pasekmes, neužtikrino tinkamos sūnaus priežiūros. Be to Jonavos psichikos sveikatos centre atsakovė su sūnumi nesilankė nuo 2011-08-12 iki 2012-04-23, todėl šiuo laikotarpiu atsakovė neužtikrino ir sūnaus tinkamos medicininės priežiūros ir gydymo, nors apsilankymo pas gydytojus metu atsakovė nurodė ir kitus sūnaus agresyvaus elgesio faktus (mušasi, namuose išdaužė langus ir pan.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė turi pareigą subsidiariai atsakyti už nepilnamečio sūnaus padarytą neturtinę žalą ieškovei.

Pagal CK 2.7 str. 1- 3 d. nuostatas už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai. Tad neturtinės žalos atlyginimas gali ir turi būti priteistas šią žalą patyrusiai nepilnametei ieškovei, o šios nepilnametės tėvai turi teisę vaiko pajamas tvarkyti uzufrukto teisėmis (CK 3.185 str. 1 d.).

Įvertinus bylai reikšmingų aplinkybių visumą ir vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijais, į padarytos žalos sukeltas pasekmes, atsižvelgiant į susiklosčiusią teismų praktiką atitinkamose bylose bei į tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas sukėlęs trumpalaikes pasekmes, nukentėjusiosios I. M. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai priteisiant iš atsakovo O. T. ieškovei I. M. 1000,00 Lt dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti, o nepilnamečiui O. T. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamai priteistą žalos dydį – 1000,00 Lt, išieškoti iš atsakovo O. T. įstatyminės atstovės A. T.. Priteistomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teisėmis nepilnametės ieškovės I. M. įstatyminiams atstovams.

Sutinkamai su CPK 93 str. 2 d. iš atsakovo O. T. ir subsidiariai iš atsakovės A. T. priteistina ieškovei turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (12,5 proc.) – 150,00 Lt išlaidų dalis už ieškovei suteiktas teisines paslaugas (turėtos išlaidos – 1200,00 Lt), o valstybei priteistina 71,00 Lt mokėtino žyminio mokesčio ieškinio patenkinto reikalavimo dalyje (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 1.5 str., 6.245-6.251 str., 6.263 str., 6.276 str., Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovo O. T. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. M. a.k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio kompensaciją neturtinei žalai atlyginti ir 150,00 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų, o nepilnamečiui O. T. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamai priteistą žalos dydį – 1000,00 Lt, ir bylinėjimosi išlaidas – 150,00 Lt, išieškoti iš atsakovo O. T. įstatyminės atstovės A. T. a.k. (duomenys neskelbtini), priteistomis ir išieškotomis lėšomis pavedant disponuoti uzufrukto teise nepilnametės I. M. įstatyminiams atstovams.

Priteisti iš atsakovo O. T. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 71,00 Lt (septyniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio, o nepilnamečiui O. T. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti valstybei, atitinkamai priteistas bylinėjimosi išlaidas valstybei, išieškoti iš atsakovo O. T. įstatyminės atstovės A. T. a.k. (duomenys neskelbtini) (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per 30 dienų nuo priėmimo dienos Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.