Alytaus apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės J. P. ieškinį atsakovui K. S., institucija teikianti išvadą byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius dėl tėvo valdžios apribojimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas K. S. atsiliepimo į ieškinį byloje nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymo bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė, jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 74, 80) (LR CPK 123 str. 1 d.), todėl byla išnagrinėta atsakovui K. S. nedalyvaujant.

Institucija teikianti išvadą byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2016-03-30 pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu neterminuotai apriboti K. S. tėvo valdžią, nes jis su sūnumi bendrauja neblaivus, neteikia jam išlaikymo, nesirūpina jo sveikata. Institucija teikianti išvadą byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nesutinka su ieškovės reikalavimu dėl uždraudimo K. S. neterminuotai bendrauti su sūnumi, nes pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nėra nustatyta, kad atsakovo bendravimas su sūnumi prieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Institucijos teikiančios išvadą byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. J. teismo posėdžio metu pateiktą išvadą palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

LR CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kada teismas gali apriboti tėvų valdžią. Šių sąlygų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tokios: kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Šis sąrašas yra baigtinis. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Tuo tarpu, esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvo valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovė.

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra ne kartą pažymėjęs, jog šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas, todėl jis turi būti pagrįstas protingais ir svariais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus. Tėvų ir vaikų buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008).

Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikai būtų parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Atsakovas K. S. yra R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas (b.l. 8). 2013-10-02 Prienų rajono apylinkės teismas priėmė nutartį ir patvirtino taikos sutartį, kuria J. P. iš K. S. buvo priteistas nepilnamečio sūnaus išlaikymas po 116 Eur kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, 579 Eur išlaikymo įsiskolinimas, R. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina J. P. (b.l. 15-16). Nutartyje nebuvo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka. Atsakovas administracine tvarka buvo baustas 27 kartus, iš jų gimus sūnui – 9 kartus, 7 iš jų už pažeidimus susijusius su alkoholio vartojimu, vieną dėl tyčinio sugyventinės turto sugadinimo, nupjaunant jos automobilio stabdžių skysčio vamzdelį (b.l. 18-31), buvo teistas 4 kartus (b.l. 32-35).

Tėvai turi ne tik prigimtinę bet ir konstitucinę pareigą rūpintis vaikais, juos prižiūrėti, išlaikyti, rūpintis jų sveikata, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Visa tai sudaro tėvų valdžios turinį, numatytą Lietuvos Respublikos CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Pagal teismų praktiką, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamu buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).

Sprendžiant dėl tėvų valdžios apribojimo būdo, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Tėvų pareigų nevykdymu, nesirūpinimu vaikais, pakanka konstatuoti aplinkybes, kad atsakovai savo vaikų neaugina, su vaikais praktiškai nebendrauja ir nededa jokių pastangų, kad jų ir vaikų tarpusavio ryšys būtų atkurtas, nesidomi jų ugdymu, mokymusi, nesilanko mokykloje, neteikia vaikams išlaikymo, taip pažeisdami vaikų interesus ir toks atsakovų elgesys sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindą.

Iš byloje surinktų įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas nevykdo savo pareigų vaikui – daro žalingą įtaką jam savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaiku, t.y. nevykdo savo kaip tėvo pareigų. Jokių priešingų duomenų byloje nėra, atsakovas nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, nei duomenų, paneigiančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog atsakovo gyvenimo būdas negali būti sektinu pavyzdžiu vaikui – atsakovas girtauja, viešoje vietoje dėl girtumo nesiorientuoja aplinkoje, sūnų ateina aplankyti būdamas akivaizdžiai neblaivus. Toks atsakovo elgesys tęsiasi ilgą laiką, teigiamų pokyčių savo elgesyje atsakovas nedaro. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, nepranešė teismui ir nenurodė savo neatvykimo priežasčių. Ant jam adresuotų teismo pranešimų pasirašo, bet visiškai ignoruoja teismo procesą ir juo nesidomi (b.l. 74, 80). Dėl atsakovo elgesio nukenčia ir vaiko motina. Atsakovas nededa jokių pastangų pakeisti savo gyvenimo būdą. K. S. sudaręs 2013-10-01 taikos sutartį, kuri 2013-10-02 buvo patvirtinta Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi, įsipareigojo teikti savo sūnui išlaikymą, tačiau išlaikymo neteikia (b.l. 36-70) ir sūnumi nesirūpina. Byloje yra pakankamai įrodymų, kad K. S. daro žalingą įtaką savo vaikui, jį lankydamas neblaivus, neteikdamas jam išlaikymo ir juo nesirūpindamas. Tai, kad atsakovo amoralus elgesys tęsiasi jau ilgą laiko tarpą, leidžia manyti, kad jis teigiamų išvadų dėl savo veiksmų nedaro ir savo elgesio kritiškai nevertina. Be to, kaip nustatyta iš byloje esančių duomenų, atsakovo elgesys kelia pavojų vaiko sveikatai, ar net gyvybei, kadangi, kaip matyti iš byloje esančio administracinių teisės pažeidimų registro, atsakovas yra baustas už tyčinį sugyventinės turto sugadinimą, nupjaunant jos automobilio stabdžių skysčio vamzdelį (b.l. 30), o kaip paaiškino ieškovė, ji tuo metu, kai dingo automobilio stabdžiai, važiavo su vaiku.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad dėl atsakovo kaltės yra neįgyvendinama tėvo valdžia ir pareiga nedaryti vaikui žalingos įtakos, dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tačiau teismas sprendžia, jog situacija artimoje ateityje gali pasikeisti, jei atsakovas nustotų girtauti, todėl ieškinys dalyje dėl laikino tėvo valdžios apribojimo K. S. atžvilgiu tenkintinas ir K. S. tėvo valdžia sūnaus R. S. atžvilgiu apribotina vienerių metų terminui (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Apribojus atsakovui K. S. laikinai tėvo valdžią sūnaus R. S., gimusio (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus tai, kas prieštarautų vaikų interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvas pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką pats (CK 3.181 str.). Atsakovui išaiškintina, kad pasibaigus teismo sprendime nustatytam terminui, tėvų valdžios ribojimas automatiškai nesibaigia. Pasibaigus tėvo valdžios apribojimo terminui, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl ribojimo panaikinimo.

Dėl bendravimo uždraudimo

Ieškovė prašė neterminuotai uždrausti K. S. bendrauti su R. S. bei artintis prie jo.

CK 3.180 str. 3 d. nustato, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 str.). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1, 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad dėl atsakovo girtavimo ir gyvenimo būdo šalių santykiai sudėtingi, konfliktiški ir poreikis uždrausti atsakovui bendrauti su sūnumi atsirado iš šalių nesugebėjimo civilizuotai bendrauti, prioritetiniais laikant nepilnamečio vaiko interesus. Pažymėtina, kad iš vaiko negali būti atimta absoliučiai visa galimybė bendrauti su tėvu, todėl turi būti paliekama bent jau minimalaus bendravimo galimybė. Atsižvelgiant į tai ieškovės reikalavimas dėl neterminuoto uždraudimo ieškovui bendrauti su sūnumi R. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 82,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo ir bendravimo tvarkos (CPK 93 straipsnis) ir 4,31 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis), valstybei. Ieškinį tenkinus iš dalies ir patenkinus 50 procentų ieškovės reikalavimų, iš atsakovo priteistina 41,00 Eur žyminio mokesčio ir 2,15 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija minimalios sumos – 3,00 Eur, jos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

2016 m. gegužės 26 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-6058. Pažymoje nurodyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba civilinėje byloje Nr. 2-510-962/2016 patyrė 104,22 Eur išlaidų. Vadovaujantis CPK 93 ir 94 straipsniais, ieškinį tenkinus iš dalies ir patenkinus 50 procentų ieškovės reikalavimų, iš atsakovo priteistina pusė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (52,11 Eur).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Terminuotai – vieneriems metams apriboti tėvo valdžią K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo sūnaus R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,00 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52,11 Eur (penkiasdešimt du eurus 11 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, įmokos paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.