Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Zina Vilnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. (toliau – ir pareiškėjas), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo „Dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo“ panaikinimo (toliau – ir Nutarimas) ir administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2019 m. vasario 20 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (23.11)APS-14 dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 56 straipsnio 3 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu minėto administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio nusižengimo požymių. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas.

3. Skundžiamu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu nutarta netenkinti V. B. prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Institucija skundžiamą Nutarimą motyvavo tuo, kad pareiškėjas buvo įtrauktas kaip trečiasis asmuo ir teikė argumentus civilinės bylos, kurioje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi Nr. e3K-3-7-1075/2022 paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą dėl Institucijos 2019 m. vasario 19 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, nagrinėjime. Skundžiamame Nutarime Institucija nurodė, be kita ko, ir tai, kad pareiškėjas savo prašyme neišdėstė jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atnaujinti nutrauktą administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, o 2019 m. vasario 19 d. savavališkos statybos aktas ir 2019 m. vasario 19 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurių pagrindu pradėta administracinio nusižengimo teisena, yra panaikinti.

II. Pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 23 d. skundu prašo panaikinti skundžiamą Nutarimą ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2019 m. vasario 20 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas, sužinojęs apie nagrinėtą administracinio nusižengimo bylą, 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje pateikė prašymą susipažinti su byla. Tuo metu paaiškėjo, kad nei protokolą surašiusi Institucija, nei bylą nagrinėjęs teismas nebuvo jo, kaip nukentėjusio asmens, į kurio sklypą patenka išasfaltuotos (duomenys neskelbtini) g. apsaugos zona, įtraukęs į bylą. Dėl tokių Institucijos pasyvių veiksmų jis nebuvo informuotas apie administracinio nusižengimo bylą, negalėjo pateikti rašytinių dokumentų apie (duomenys neskelbtini) g. trajektoriją 1989 m.

4.2. teismui nebuvo pateikti įrodymai ir dėl to nebuvo žinoma, kad dalis asfalto buvo išklota ne kelio ribose, o kitoje vietoje, taip grubiai pažeidžiant Pareiškėjo interesus ir jam padarant žalą, kadangi Pareiškėjo sklypas pateko į kelio apsaugos zoną, kurioje yra ribojamas ūkinės veiklos vykdymas.

4.3. nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą nebuvo apklausti liudytojai, galintys patvirtinti, ar kelio asfaltavimo darbai buvo vykdomi (duomenys neskelbtini) g., kurios trajektorija buvo numatyta nuo 1989 m., ar nukrypstant nuo jos, taip pat nebuvo keliamas klausimas, kokia buvo (duomenys neskelbtini) g. trajektorija, kuri galėjo būti asfaltuojama.

4.4. nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kurią prašoma atnaujinti, buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, neįvertinus visų įrodymų, jų pakankamumo, nesiėmus priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Be to, Institucija, spręsdama prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, nepasisakė dėl naujai pateiktų įrodymų ir aplinkybių, kurias Pareiškėjas nurodė.

5. Atsiliepimu Institucijos atstovas prašo pareiškėjo skundą atmesti ir skundžiamą Nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:

5.1. pareiškėjas nei surašant administracinio nusižengimo protokolą, nei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Vilniaus miesto apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Kadangi pareiškėjas administracinio nusižengimo byloje neturi nukentėjusiojo statuso, šiuo atveju jis galimai yra asmuo, kuris nebuvo įtrauktas į administracinio nusižengimo teiseną ir kurio teises ir teisėtus interesus pažeidžia įsiteisėjęs nutarimas ar nutartis, todėl jis turi teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą tik ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkto teisiniu pagrindu. Institucijos manymu, vadovaujantis ANK 659 straipsnio 1 dalies 1 punktu pareiškėjo skundas apskritai neturi būti priimtas nagrinėti.

5.2. nesutiktina su skundo argumentu, jog administracinio nusižengimo byloje nebuvo nagrinėtos skunde nurodomos aplinkybės. Tiek nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tiek civilinę bylą, kurioje pareiškėjas buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, buvo nagrinėjamos tapačios faktinės aplinkybės ir nustatinėjama identiška teisinė aplinkybė – ar buvo savavališkos statybos faktas. Pažymima, kad civilinėje byloje pareiškėjas teigė tas pačias faktines aplinkybes bei teikė tuos pačius įrodymus, kurie buvo teikti Institucijai su prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Taigi teismai civilinėje byloje jau ištyrė, išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjo teiktus tapačius įrodymus ir dėl jų pasisakė – pareiškėjo nurodomi faktai bei pateikti įrodymai neįrodo savavališkos statybos fakto.

5.3. iš pareiškėjo skundo teiginių matyti, kad pareiškėjas labiau siekia ne nustatyti savavališkos statybos faktą, bet siekia išspręsti ginčą su Vilniaus miesto savivaldybės administracija dėl, kaip teigia pats pareiškėjas, jam privačia nuosavybe priklausančio žemės sklypo dalies neteisėto užėmimo (nutiesus kelią).

6. Atsiliepimu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės atstovas prašo pareiškėjo skundą atmesti ir skundžiamą Nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Pirma, ANK 659 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nesuteikia teisės pareiškėjui V. B., save laikančiam nukentėjusiuoju, neįtrauktu į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu.

6.2. Antra, V. B. prašymas dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo yra paduotas praleidus tokio prašymo padavimo terminą, įtvirtintą ANK 660 straipsnio 1 dalyje (toks prašymas gali būti paduodamas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią sužinota ar turėjo būti sužinota apie naujai paaiškėjusias aplinkybes). Nagrinėjamos situacijos kontekste atsiliepime pažymima, kad (duomenys neskelbtini) gatvės dalies asfaltavimo darbų patikrinimą Institucija atliko V. B. skundo pagrindu. Civilinės bylos nagrinėjime V. B. dalyvavo kaip trečiasis asmuo, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 47 straipsnio 2 dalies, 42 straipsnio 1 dalies nuostatomis turėjo teisę, be kita ko, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus ir kt. Nurodytoje administracinio nusižengimo byloje Institucija rėmėsi ir aptariamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytomis aplinkybėmis. Taigi, V. B., būdamas nagrinėtoje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškusiu savarankiškų reikalavimų, ir turėdamas šalies teises, tarp jų – ir teisę susipažinti su bylos medžiaga, turėjo visas galimybes domėtis nagrinėtos civilinės bylos duomenimis, ką, beje, būdamas aktyviu proceso dalyviu, ir darė, ir jam neabejotinai buvo žinomos administracinio nusižengimo bylos, kurią prašo atnaujinti, aplinkybės, taigi ir ta aplinkybė, kad jis nebuvo toje byloje įtrauktas nukentėjusiuoju.

6.3. Trečia, atsiliepime nurodyta, jog vadovaujantis ANK 578 straipsnio 1 dalies nuostatomis tam, kad fizinis asmuo galėtų būti laikomas nukentėjusiuoju, jam turi būti padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Atsiliepime pabrėžiama, kad nei pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, nei pareiškėjo pateikti dokumentai neleidžia daryti išvados, kad V. B. patyrė kokią nors žalą. Nurodoma, kad pareiškėjo teiginiai apie tariamą jo sklypo patekimą į kelio apsaugos zoną, remiantis teisiniu reglamentavimu ir turimais įrodymais, yra visiškai nepagrįsti.

6.4. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta nenustačius Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymių. Nagrinėtoje civilinėje byloje, sprendžiant ginčą dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, nustatyta, kad nėra pagrindo ginčo gatvę pripažinti savavališka statyba. Nuginčijus savavališkos statybos faktą, akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn dėl Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies pažeidimo Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali būti traukiama, taigi ir V. B. siekiama atnaujinti administracinio nusižengimo byla dėl minėto Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalies pažeidimo negali būti atnaujinama.

III. Teismo posėdyje ištirtų įrodymų turinys

7. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. A14.-1677-1035/2019, kurioje 2019 m. gegužės 28 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nutraukti, nenustačius šio administracinio nusižengimo požymių. LITEKO sistemoje matyti byloje registruoti prašymai, įvykiai ir jų rezultatai.

IV. Teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjo V. B. skundas netenkinamas.

8. Teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs pareiškėjo skundo, Institucijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės atstovo atsiliepimų argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas, kuriuo nutarta netenkinti V. B. prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant ANK nuostatų.

6. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2019 m. vasario 20 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (23.11)APS-14 dėl administracinio nusižengimo, numatyto Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A14.-1677-1035/2019 minėto administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, nenustačius administracinio nusižengimo požymių, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 28 d. nutartimi byloje Nr. AN2-389-898/2019 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas.

7. ANK 657 straipsnyje yra numatyta, kad administracinio nusižengimo byla, užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi arba įvykdytu administraciniu nurodymu, gali būti atnaujinta ANK XXXVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

8. ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, kai paaiškėjo aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

9. Teismų praktikoje pripažįstama, jog naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti ne bet kokios, tačiau iš esmės susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto ar nepatraukto asmens kaltės klausimu, dėl kurio įsiteisėjęs nutarimas, nutartis ar administracinis nurodymas būtų pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Administracinio nusižengimo bylai esminėmis aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos asmeniui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes asmuo sužinojo jau įsiteisėjus sprendimui; 4) šios aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks sprendimas administracinio nusižengimo byloje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-346-935/2019).

10. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog šiuo atveju egzistuoja įstatyme numatytos sąlygos, kurioms esant pareiškėjo nurodomas aplinkybes būtų galima vertinti kaip naujai paaiškėjusias ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

11. Pareiškėjas V. B. skunde tvirtina, kad apie administracinio nusižengimo bylą, kurią jis prašo atnaujinti, jis sužinojo po jos išnagrinėjimo. Pareiškėjo teigimu, 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje jis pateikė prašymą susipažinti su byla ir tuo metu paaiškėjo, kad nei Institucija, nei bylą nagrinėjęs teismas neįtraukė jo į bylos nagrinėjimą kaip nukentėjusio asmens, dėl to jis negalėjo pateikti rašytinių dokumentų apie (duomenys neskelbtini) g. trajektoriją 1989 m., kurie, jo manymu, sudaro pagrindą atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Teismas tokius pareiškėjo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

12. Iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla Nr. A14.-1677-1035/2019, kurioje 2019 m. gegužės 28 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nutraukti, nenustačius šio administracinio nusižengimo požymių. Teismas kritiškai vertina pareiškėjo V. B. teiginius, neva jis nebuvo informuotas apie administracinio nusižengimo bylą ir dėl to negalėjo pateikti rašytinių dokumentų apie (duomenys neskelbtini) g. trajektoriją 1989 m., kadangi iš LITEKO sistemos duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. gegužės 30 d. buvo gautas V. B. prašymas Nr. DOK-127906 dėl susipažinimo su administracinio nusižengimo byla Nr. A14.-1677-1035/2019, o 2019 m. rugpjūčio 30 d. V. B. pasirašytinai atsiėmė teismo procesinių dokumentų nuorašus. Vadinasi, V. B. apie aptariamą administracinio nusižengimo bylą buvo žinoma vėliausiai 2019 m. gegužės 30 d., kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutarimas nebuvo įsiteisėjęs ir galėjo būti skundžiamas apeliacine tvarka, teikiami dokumentai, paaiškinimai ir pan. Nagrinėjamos situacijos kontekste pažymėtina, kad LITEKO duomenimis, pareiškėjas V. B. jo paties prašymu 2020 m. kovo 6 d. buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-5826-862/2020, kurioje buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinys atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2019 m vasario 19 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-100-190219-00017 pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo. Prie šiame civiliniame procese, kuris tęsėsi iki pat 2022 m. vasario 3 d., pateikto ieškinio buvo pridėti minėti teismų procesiniai sprendimai administracinio nusižengimo byloje, kurią pareiškėjas šiuo metu prašo atnaujinti. Minėti duomenys akivaizdžiai paneigia pareiškėjo skundo teiginius, jog neva tik po 2022 m. gegužės mėn. pabaigoje pateikto prašymo susipažinti su administracinio nusižengimo byla jam paaiškėjo, kad jis nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą. Teismo vertinimu, pareiškėjas, savo skunde nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, sąmoningai siekia suklaidinti teismą, galimai nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis, todėl atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog pasitvirtinus tokiam teismo manymui, jam gali būti pritaikyta teisės aktuose numatyta atsakomybė. Kita vertus, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog tuo laikotarpiu, kai administracinio nusižengimo byla nebuvo užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu, V. B. buvo žinoma apie nagrinėjamą administracinio nusižengimo bylą, jis turėjo galimybę kreiptis į teismą, teikti rašytinius įrodymus, prašymus, paaiškinimus, bet to nepadarė. Atsižvelgus į tai, kad nuo momento, kada pareiškėjui tapo žinoma apie administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimą – vėliausiai 2019 m. gegužės 30 d. – yra praėję daugiau negu treji metai, konstatuotina, kad egzistuoja įstatymo leidėjo ANK 660 straipsnio 1 dalyje nustatytas naikinamasis 6 mėnesių (šį terminą skaičiuojant nuo tos dienos, kurią buvo sužinota (2019 m. gegužės 30 d.) apie šias aplinkybes) terminas prašymui atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių paduoti.

13. Pareiškėjo V. B. manymu, jo neįtraukimas į administracinio nusižengimo bylą nukentėjusiuoju užkirto jam kelią pateikti rašytinius dokumentus apie (duomenys neskelbtini) g. trajektoriją 1989 m., be to, pareiškėjas skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti liudytojai, galintys duoti parodymus apie minėtos gatvės trajektoriją. Teismas, įvertinęs tai, kad aplinkybė, kuria V. B. grindžia prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, egzistavo ir V. B. buvo žinoma iki galutinio procesinio sprendimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo, taip pat tai, kad jis šią aplinkybę galėjo nurodyti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam teismui, tačiau to nepadarė, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra įstatyme numatytų sąlygų, kurioms esant pareiškėjo nurodomą aplinkybę būtų galima vertinti kaip naujai paaiškėjusią ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

14. Kaip jau minėta, iš teismui pateikto skundo galima daryti išvadą, jog pačiam V. B. jo nurodyta aplinkybė apie galbūt kitokią (duomenys neskelbtini) g. trajektoriją buvo žinoma administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. ANK 660 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti paduodamas ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią buvo sužinota ar turėjo būti sužinota apie šias aplinkybes. Taigi net ir tuo atveju, jei būtų pagrindas V. B. nurodomą aplinkybę vertinti kaip naujai paaiškėjusią, administracinio nusiengimo bylos atnaujinimas nebūtų galimas, nes šiuo atveju būtų iš esmės praleistas įstatyme numatytas tokio prašymo pateikimo terminas.

15. Teismas pažymi, jog proceso atnaujinimas yra specifinis institutas, jis negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą nagrinėti bylą, iš naujo vertinti byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju nenustatytas pagrindas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, todėl laikytina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas „Dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti pareiškėjo išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl skundas netenkinamas.

16. Teismas atskirai nepasisako dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, laikydamas, jog jie nėra reikšmingi sprendžiant pareiškėjo skundą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, 661 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. B. skundo netenkinti ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą „Dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo“ palikti nepakeistą.

Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.