Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-08-06 · Civilinė byla Nr. 2S-552-275/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-08-06
Bylos Nr.
2S-552-275/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Dalia Kačinskienė, Egidijus Žironas
Kategorijos
  • 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2S-552-275/08

Teisėja Janina Brazauskienė Procesinio sprendimo kategorija 129.11.; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. rugpjūčio 6 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,kolegijos teisėjai Dalia Kačinskienė ir Egidijus Žironas,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Terezos Gerasimovič kontoros atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Terezos Gerasimovič kontoros pareiškimą dėl B. J. įtraukimo kaip skolininkės į vykdymo procesą, pradėtą vykdomosiose bylose Nr. 0045/04/00139 ir Nr. 0045/04/00964.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja antstolės Terezos Gerasimovič kontora kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė įtraukti B. J. kaip skolininkę į vykdymo procesą, pradėtą vykdomosiose bylose Nr. 0045/04/00139 ir Nr. 0045/04/00964.

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2008-04-09 nutartimi netenkino antstolės Terezos Gerasimovič kontoros pareiškimo dėl B. J. įtraukimo kaip skolininkės į vykdymo procesą. Nurodė, kad pagal CPK 596 str. nuostatas teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju. Motyvavo, kad antstolės Terezos Gerasimovič pareiškimas faktiškai susietas su mirusio skolininko J. J. pakeitimu kita skolininke B. J. Tačiau B. J. nėra mirusio J. J. teisių perėmėja, nes santuoka tarp jų buvo nutraukta iki pastarojo mirties ir pagal CK normas ji negali paveldėti turto, likusio po J. J. mirties bei tokiu būdu atsakyti už mirusiojo skolas. Iš B. J. paaiškinimo matyti, kad artimiausiu metu ji spręs paveldėjimo klausimą, ne ji su J. J. turi du pilnamečius vaikus, kurie turi teisę priimti likusį po tėvo mirties palikimą, t.y. dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) 2003-11-20 teismo įsakymu iš J. J. skola priteista pagal išieškotojo UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ pareiškimą, skolininku buvo nurodytas vienas asmuo – J. J., nors butas įregistruotas B. J. vardu. Nurodyti skolininką civilinėje byloje, nagrinėjant pareiškimą dėl skolos priteisimo CPK XXIII skyriaus tvarka, yra kreditoriaus prerogatyva, todėl teismas negali pakeisti vieną skolininką kitu vykdymo procese atsižvelgiant tik į tai, kad pagal įstatymą abiejų sutuoktinių prievolė yra solidari. Pakeičiant skolininką vykdymo procese turi būti nustatyta, kad kitam asmeniui, šiuo atveju B. J., iš tikrųjų perėjo skolininko, t.y. J. J. materialinės subjektinės teisės, tai būtų pagrindu perimti ir procesines teises, numatytas CPK 642-643 str. Tačiau nenustačius, kad B. J. yra mirusiojo J. J. teisių perėmėja, teismas sprendė, kad nėra pagrindo ją įtraukti į vykdymo procesą kaip skolininkę, t.y. pakeisti skolininką J. J. kita skolininke B. J.

Šalies argumentai

Antstolės Terezos Gerasimovič kontora atskiruoju skundu prašo panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008-03-21 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - įtraukti B. J. kaip bendraskolininkę vykdomojoje byloje. Nurodo, kad 2000-07-18 CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 23 str. nustato, jog iki Civilinio kodekso įsigaliojimo pradėtos santuokos nutraukimo procedūros baigiamos pagal galiojusius įstatymus. Tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 40 str. nustatė, kad santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Santuoka tarp J. J. ir B. J. nutraukta 2000-06-09 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu, tačiau iš vykdomojoje byloje esančio Šalčininkų r. CMS ištuokos akto įrašo Nr. 19 matyti, kad santuokos nutraukimo faktas Šalčininkų r. CMS įregistruotas 2005-04-12, todėl konstatuojama, kad santuoka tarp J. J. ir B. J. nutraukta 2005-04-12. Iš vykdomųjų bylų Nr. 0045/04/00139 ir 0045/04/00964 matyti, kad 2003-11-20, J. J. esant santuokoje su B. J., Šalčininkų rajono apylinkės teismo įsakymu iš J. J. UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ naudai priteistas 1 972,51 Lt įsiskolinimas už suteiktas komunalines paslaugas bei 14,79 Lt žyminis mokestis valstybės naudai. Pagal prievoles, susijusias su bendro turto tvarkymo išlaidomis (CK 3.109 str. 1 d. 2.), sutuoktinai atsako solidariai. Kadangi teismingumą Lietuvoje vykdo tik teismai, todėl antstolis atsižvelgiant į prievolės prigimtį negali savo patvarkymu nukreipti išieškojimą į sutuoktinio, kuris nėra nurodytas vykdomajame dokumente, turtą, todėl būtina kreiptis į teismą, kad įtraukti kaip bendraskolininkę ir B. J., kad išieškojimą galima būtų nukreipti į jai priklausančią turto dalį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-06-21 nutartyje, civilinės bylos Nr. 3K-3-423/2006, dėl CPK 667 str. išaiškinimo ir taikymo pažymėjo - ar abu sutuoktiniai yra skolininkai, sprendžiama ne vien iš vykdomųjų dokumentų įrašų bei vien ta aplinkybė, kad vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, nereiškia, kad šio asmens prievolė yra asmeninė ar turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies. Sutuoktinių turtas yra ir jų skolos, taip pat įformintos vykdomaisiais dokumentais. Jos preziumuojamos kaip bendras turtas, jeigu prievolės atsirado po santuokos sudarymo, nors ir vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Iš vykdomosios bylos matyti, kad prievolė atsirado iš bendro turto.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuo j a:

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2000-06-09 sprendimu nutrauktos santuokos tarp J. J. ir B. J. faktas Šalčininkų rajono CMS įregistruotas 2005-04-12, todėl atsižvelgiant į tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 40 str. laikytina, kad santuoka tarp J. J. ir B. J. nutraukta tik 2005-04-12. Tačiau, kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pagal kilusią prievolę sutuoktinai atsako solidariai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2001-10-17 J. J. vienasmeniškai sudarė Tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį bei aptarnavimo sutartį su SP UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ (b.l. 5-7). Atitinkamai Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2003-11-20 įsakymu iš J. J. SP UAB „Šalčininkų šilumos tinklai“ naudai priteistas 1 972,51 Lt įsiskolinimas bei valstybės naudai 14,79 žyminis mokestis (vykd. b. Nr. 0045/04/00139, b.l. 3). B. J. bendraskolininke į bylą nebuvo įtraukta. Kolegija konstatuoja, kad antstolės Terezos Gerasimovič kontora kreipdamasi su pareiškimu dėl įtraukimo į vykdomąją bylą skolininku, nepagrįstai nurodė, kad 2003-11-20 teismo įsakymu priteista skola ir žyminis mokestis iš J. J. atsižvelgiant į prievolės atsiradimo pagrindą (už šildymo paslaugas) yra solidari prievolė abiems sutuoktiniams, nors vienas nėra nurodytas vykdomajame dokumente, todėl būtina įtraukti į vykdymo procesą kaip skolininkę B. J.

Kolegija pažymi, kad prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus ir jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nes tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams.

Prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas. Antstolis tokios teisės neturi. Jeigu skola priteista civilinėje byloje, kurioje atsakovu dalyvavo vienas iš sutuoktinių, o kitas sutuoktinis į bylą nebuvo įtrauktas, o skola priteista dėl santuokos metu šeimos interesais sudaryto sandorio nevykdymo, tai antstolis neturi teisės spręsti dėl skolos pripažinimo solidaria ir išieškojimo iš bendro turto. Jis turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl galimybės nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą išaiškinimo (CPK 589, 593 str.). Tokį pareiškimą teismas nagrinėja dalyvaujant suinteresuotiems asmenims: išieškotojui, skolininkui ir jo sutuoktiniui, taip pat kitiems asmenims, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes (CPK 633 str.).

Nagrinėjamu atveju antstolis, pažeisdamas CPK 589, 593 str. reikalavimus, nesikreipė į teismą dėl prievolės pobūdžio išaiškinimo, todėl jo pareiškimas dėl įtraukimo į vykdomąją bylą skolininku be kreipimosi į teismą spręsti, ar galima išieškoti iš bendro turto, yra neteisėtas ir pagrįstai teismo atmestas.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008-04-09 nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Dalia KačinskienėEgidijus Žironas