- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-01-17
- Bylos Nr.
- I-1102-815/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04087-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- E. F.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. E. F. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-5) prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1905 (02010) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini) pilietei E. F., panaikinimo“ (toliau – ir sprendimas).
2. Pareiškėja skunde nesutinka su sprendimu, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Leidimas laikinai gyventi panaikintas motyvuojant tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” nėra visą darbo laiką dirbančių trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių, tai yra minėta bendrovė neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir įstatymo) 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų.
2.2. Pareiškėja yra UAB „(duomenys neskelbtini)” akcininke, kuriai asmeninės nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra lygi 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo, t. y., 500 vnt. akcijų, kurių bendroji vertė yra 14 480 Eur. Įmonė įsteigta 2012 m. ir veiklą vykdo nuo įmonės įkūrimo pradžios.
2.2.1. Įmonė vykdė internetinių tinklalapių kūrimo, priežiūros ir aptarnavimo, reklamų kūrimo ir talpinimo, kompiuterinės įrangos priežiūros ir aptarnavimo kliento darbo vietoje bei nuotoliniu būdu, veiklą.
2.2.2. 2014 m. įmonė savo veiklą praplėtė prekybos srityje. 2014 m. spalio 20 d. pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl patalpų nuomos iki 2019 m. adresu: (duomenys neskelbtini) (Hyper norfa) ir šiose patalpose buvo įrengta ir atidaryta natūralios kosmetikos prekių parduotuvė DNC kosmetika. Pagrindinis prekių tiekėjas buvo Latvijos kompanija (duomenys neskelbtini).
2.2.3. Parduotuvė dirbo iki 2015 m. liepos mėnesio, dėl didelių nuomos kaštų ir mažos prekių apyvartos parduotuvės buvo atsisakyta ir įkurta DNC kosmetikos tinklalapis ir kosmetikos prekyba tęsta išnešiojant pas klientus į namus ar darbo vietas.
2.2.4. 2015 m. pradžioje įmonė pradėjo užsiimti tarpininkavimo paslaugomis, buvo sudaryta tarpininkavimo sutartis su OOO „(duomenys neskelbtini)“ INN5022013796 dėl viešbučio patalpų valymo. Sutartis buvo pasirašyta ir šias paslaugas atliko OOO „(duomenys neskelbtini)“ INN5022046390.
2.3. Buvo paisoma įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) nuostatų, dėl šių aplinkybių buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.
2.4. Nurodo, kad Departamento darbuotojai nebuvo susisiekę su įmonės akcininkais, vadovybe ar darbuotojais dėl veiklos, jokių sutarčių ar veiklos finansinių ataskaitų netikrino.
3. Nuo 2017 m. trečiojo ketvirčio buvo nuspręsta keisti įmonės veiklos sritį – nutrauktos sutartys su kosmetikos platintojais ir pradėta ieškoti naujų darbuotojų, turinčių buhalterio darbo patirtį.
3.1. 2017 m. lapkričio 20 d., kai atsakovas patikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbinti penki asmenys: trys bendrovės akcininkai užsieniečiai, turintys leidimus laikinai gyventi, ir du Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių vienas gauna 760 Eur, kitas 124 Eur darbo užmokesčius.
3.2. Nurodo, kad už visus darbuotojus buvo mokamos Valstybinio socialinio draudimo įmokos – už 2017 m. spalio mėnesį buvo priskaičiuota 507,86 Eur įmoka nuo 1 257,8 Eur draudžiamųjų pajamų ir tai yra daugiau negu būtų mokama už tris darbuotojus. Nurodo, kad laikinai nukrypo nuo įstatymo reikalaujamų darbuotojų skaičiaus, tačiau pažymi, kad įmonė yra aktyvi, moki, laiku mokanti mokesčius, o darbuotojų atleidimas yra susijęs išimtinai su įmonės veiklos krypties pasikeitimu.
3.3. Įmonės ketinimus įdarbinti asmenis, turinčius aukštąjį koleginį išsilavinimą buhalterinės apskaitos srityje patvirtina įmonės kreipimasis į Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyrių dėl darbuotojų atrankos.
3.4. Pažymi, kad Lietuvos Respublikoje gyvena legaliai, turi įsigijusi nekilnojamąjį turtą, dalyvauja įmonės veikloje vystant verslą, todėl jai negalėjo būti pritaikytas įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktas (leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios vadovas, dalyvis, kolegialus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi). Dėl to teigia, kad priimtas sprendimas nėra motyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl naikintinas.
II
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 26-30) nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo atmesti. Nurodo, kad priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, dėl to naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
1. 2016 m. balandžio 7 d. pareiškėja tuo pagrindu, kad ketina ir toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvė pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. 2016 m. gegužės 24 d. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius, priėmė sprendimą pakeisti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi dvejiems metams.
Motyvuojamoji dalis
2. Pagal įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys, dalyvis, turintis teisę jos vardu sudaryti sandorius, arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.
3. 2017 m. lapkričio 20 d. atsakovas atliko patikrinimą.
3.1. Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) informacinę sistemą, buvo nustatyta, kad įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinti 5 asmenys: 3 bendrovės akcininkai – užsieniečiai, turintys leidimus laikinai gyventi, ir 2 Lietuvos Respublikos piliečiai. Atkreiptinas dėmesys, kad tik vienas Lietuvos Respublikos pilietis gauna nustatytą darbo užmokestį, o kitai Lietuvos Respublikos pilietei nuo jos darbo įmonėje pradžios 2013 m. gegužės 7 d. nebuvo mokamas didesnis nei 125 eurų darbo užmokestis.
3.2. Nustatyta, kad įmonėje vyko nuolatinė darbuotojų kaita: per 2016 m. - 2017 m. laikotarpį į darbą buvo priimti, o vėliau atleisti 6 darbuotojai; 2017 m. rugpjūčio 4 d. atleidus 2 darbuotojus, įmonėje liko dirbi tik 1 Lietuvos Respublikos pilietė, kuriai buvo mokamas ne didesnis nei 125 eurų darbo užmokestis, o 2017 m. rugpjūčio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas dar vienas Lietuvos Respublikos pilietis. Todėl darytina išvada, kad įmonė faktiškai jau 2017 m. rugpjūčio 4 d. nebeatitiko Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) pažymėjo, kad tais atvejais, kai bendrovėje faktiškai pradeda dirbti mažiau negu trys darbuotojai, kaip to reikalauja Įstatymas, bendrovė nuo pirmojo darbuotojo atleidimo dienos nebeatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimu (2017 m. balandžio 20 d.nutartis administracinėje byloje Nr. A-3329- 662/2017).
4. Dėl šių aplinkybių Departamentas, vadovaudamasis įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu priėmė ginčijamą sprendimą, kadangi įmonėje nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos, kuriose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai (45 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje nebeatitiko sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame įstatyme nustatytu pagrindu (35 straipsnio 1 dalies 14 punktas).
5. Dėl laikino nukrypimo nuo darbuotojų skaičiaus atsakovas pažymi, kad įstatymo reikalavimai yra imperatyvūs ir pareiškėja turėjo pareigą elgtis atidžiai bei rūpestingai, nuolatos sekti, ar jo įmonė atitinka teisės aktų reikalavimus, bei, įvykus nenumatytų verslo vykdymo kliūčių, neatidėliotinai imtis aktyvių veiksmų siekiant užtikrinti, kad tiek ji, tiek jos valdoma įmonė atitiktų teisės aktų reikalavimus, nes priešingu atveju jai gali būti panaikintas leidimas laikinai gyventi. LVAT laikosi pozicijos, kad teiginiai, jog užsienietis objektyviai negalėjo užtikrinti, jog įmonėje dirbę Lietuvos Respublikos piliečiai nebūtų atleisti ir jiems būtų mokamas minimalus mėnesinis atlyginimas, nėra reikšmingi.
6. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja taip pat pažeidė Įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi, pasikeitus aplinkybėms (UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebeatitinkant 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų), lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, nesikreipė į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.
7. Leidimas pareiškėjai buvo panaikintas, vadovaujantis įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu ne dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra fiktyvi, o todėl, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatitinka įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) įtvirtinto reikalavimo, jog įmonėje būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) X skyriuje „Įvertinimo, ar nėra leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo tvarka“ neįtvirtinta Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginė pareiga kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Kadangi duomenų sprendimui priimti pilnai pakako, atsakovas neprivalėjo susisiekti su įmonės akcininkais, apklausti darbuotojus ir imtis kitų papildomų veiksmų.
8. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu, remiantis Migracijos departamento disponuojamais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, o taikomos priemonės yra proporcingos ir motyvuotos, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
1. Pareiškėja pateikė 2016 m. balandžio 6 d. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad ketina ir toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvė (b. l. 31-50). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai 2016 m. gegužės 24 d. buvo priimtas sprendimas pakeisti leidimą laikinai gyventi dvejiems metams (b. l. 165). Tokį sprendimą Departamentas priėmė įvertinęs be kita ko šiuos duomenis.
1.1. Iš pateiktų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkus matyti, kad pareiškėjai priklauso 500 vienetų paprastųjų vardinių akcijų (b. l. 13).
1.2. Nekilnojamojo turto registrų centro duomenimis patvirtinta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso butas (b. l. 17-18).
1.3. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymą 2016 m. balandžio 6 d. pažymą (b. l. 51), UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo įsipareigojimus yra įvykdęs.
1.4. 2013 m. kovo 7 d. sudaryta darbo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir E. F. (b. l. 58-59).
1.5. 2013 m. gegužės 7 d. sudaryta darbo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. S. (G.) (b. l. 63-64).
1.6. 2015 m. rugsėjo 16 d. sudaryta darbo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. M. (b. l. 65-66).
1.7. 2016 m. sausio 12 d. sudaryta darbo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir K. Ž. (b. l. 67-68).
1.8. 2016 m. sausio 12 d. sudaryta darbo sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. G. (b. l. 69-70).
1.9. Tarp RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“2015 m. sausio 12 d. sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis (b. l. 112-114).
1.10 Tarp RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. gruodžio 11 d. sudaryta sutartis dėl reklamos (b. l. 124-126).
1.11. 2016 m. kovo 25 d. pateiktas aiškinamasis raštas apie įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą (b. l. 136), kuriame nurodoma, kad nuo 2014 m. įmonė praplėtė savo veiklą, nurodomos pasirašytos sutartys. 2014 m. lapkričio mėnesį įdarbinta L. K., L. Ž., V. M.. Nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio priimti T. D., D. M. ir D. K.. Nuo 2016 m. sausio mėnesio atleisti T. D. ir D. K., vietoj jų įdarbinti K. Ž. ir D. G.. Nurodo, kad nuo 2015 m. įmonėje atsirado nauja veiklos kryptis, sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutartys.
1.12.Iš paaiškinimų dėl gyvenamosios vietos (b. l. 137-138) matyti, kad pareiškėja gyvena ir deklaruoja gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat naudojasi sūnaus bei dukros butais.
1.13. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis (b. l. 147), 2016 m. balandžio 7 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 7 asmenys.
2. Pareiškėja su skundu taip pat pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašą apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas už laikotarpį 2017 m. sausio 1 d. - 2017 m. gruodžio 3 d. (b. l. 14-15).
Iš kreipimosi į Vilniaus teritorinės darbo biržos Ukmergės skyrių matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi dėl darbuotojų atrankos buhalterio pareigybei užimti pilnam darbo laikui (b. l. 16).
3. Departamentui patikrinimo metu gavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis (b. l. 169) nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 20 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 5 asmenys: 3 bendrovės akcininkai – užsieniečiai O. F. (O. F.), E. F. ir Y. M., turintys leidimus laikinai gyventi, ir 2 Lietuvos Respublikos piliečiai – V. G. ir R. G..
4. Migracijos departamentas 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. (15/5-7)11U-1905 (02010) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini)pilietei E. F., panaikinimo“ nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7391497, galiojantį iki 2018 m. birželio 20 d. Sprendimas priimtas vadovaujantis įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 7 punktu.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. F. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1905 (02010) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini)pilietei E. F., panaikinimo“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punktą).
2. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai E. F. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis nuo 2016 m. gegužės 24 d. dvejus metus (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), buvo išduotas tam, kad pareiškėja vykdytų verslo veiklą Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatytus reikalavimus, t. y. leidimas buvo išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą, be kita ko, 1.1-1.13 papunkčius). Ginčo taip pat nėra ir dėl to, kad Migracijos departamentas nustatė, jog uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo tik du Lietuvos Respublikos piliečiai, iš kurių vienas gavo mažesnę negu minimalią mėnesinę algą (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą). Migracijos departamentas, remdamasis šiais duomenimis, skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog pareiškėja nevykdė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, t. y. kad įmonėje dirbtų trys Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie dirbtų visą darbo laiką. Todėl atsakovas skundžiamame sprendime tinkamai vertino faktines aplinkybes.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, reikalavimas, įtvirtintas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 7 punkte (kuriuo remiantis panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje), yra imperatyvaus pobūdžio, t. y. norint gauti (ir išlaikyti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, yra būtina, kad pareiškėja (jos įmonė) atitiktų šį reikalavimą. Iš esmės analogiško pobūdžio situacijos (dėl to, kad nesikreipė į pareiškėją papildomų duomenų, dėl sunkumų ieškant naujų darbuotojų, dėl ne tos Įstatymo redakcijos taikymo, dėl reikalavimo kreiptis į Departamentą išduoti naują leidimą, dėl po sprendimo priėmimo įdarbintų žmonių, dėl poveikio priemonės proporcingumo) buvo vertinamos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. eA-4565-858/2017 ir Nr. eA-4901-822/2017, kuriose teismas sprendė, jog neatitikimas Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimui yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi ir kitose bylose (antai, žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5201-261/2017). Taigi, konstatuotina, kad ir teisės normos skundžiamame sprendime pritaikytos tinkamai.
3. Kadangi pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Lietuvoje panaikintas ne dėl to, kad įmonė yra fiktyvi, bet kad joje visą darbo dieną nedirbo trys Lietuvos Respublikos piliečiai, tai Aprašo reikalavimai, jog pareiškėja būtų apklausta šiuo atveju, sutinkant su atsakovu, netaikytini.
4. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti skundžiamą Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1905 (02010) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto (duomenys neskelbtini)pilietei E. F., panaikinimo“, nes jis atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, kad administracinis aktas būtų grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis ir būtų motyvuotas, tiek kitų teisės aktų reikalavimus bei teisminę praktiką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos E. F. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.