Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S., jo gynėjui advokato padėjėjui Vytautui Adžgauskui, vertėjai M. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), baltarusio, Baltarusijos Respublikos piliečio, nevedusio, nedirbančio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2012-10-18 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012-09-13 apie 8.00 val. Alytuje, Jotvingių gatvėje esančioje turgavietėje, būdamas juridinio asmens „S. A. IĮ“ būdamas savininku, neturėdamas farmacijos specialisto kvalifikacijos ir leidimo verstis farmacine veikla, neteisėtai prekiavo vaistais (vaistiniais preparatais), pagamintais Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos be leidimo, ir tuo pažeidė LR Farmacijos įstatymo 19 str. 1d. ir 35 str. 9 d. reikalavimus, bei tuo pačiu metu prekiavo įvairiais maisto papildais, ant kurių nebuvo etikečių lietuvių kalba ir jų nepateikė į Lietuvos Respublikos rinką pateikiamus maisto papildus Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tuo pažeidė 2012-05-28 įsakymo Nr. V-478 LR Sveikatos apsaugos ministro pranešimo (notifikavimo) apie Lietuvos Respublikos rinką pateikiamus maisto papildus tvarkos aprašo 1.2 d. 6p., ir tokia savo veika A. S. padarė administracinoio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44-1 str. ir 163 str. 2d.

A. S. nepripažino padaręs jam inkriminuojamų pažeidimų. Paaiškino, kad turgavietėje prekiavo tik kosmetinėmis prekėmis ir maisto papildais turėdamas tam leidimą. Jį tikrinusiems pareigūnams jis parodė leidimą prekiauti maisto papildais, prekės buvo su lietuviškomis etiketėmis, tačiau pareigūnai net netikrino tų prekių nei jų etikečių. Vaistais, kuriuos pareigūnai rado jo automobilyje bei jo asmeniniame krepšyje, laikomame po prekystaliu, ir kurie buvo iš jo paimti, jis neprekiavo. Nurodė, kad anksčiau jis prekiavęs vaistais, bet pardavus vietą turgavietėje, turėjo vaistus išvežti kitur, bet kol neišvežė, jie laikinai liko pas jį automobilyje, o dalis buvo likusi jo krepšyje su dokumentais.

Liudytojas R. S. parodė, kad su kolega J. L. tikrino turgavietę ir įtarę, kad A. S. gali prekiauti draudžiamais vaistais, stebėjo jį. Priėjus prie A. S. prekystalio, pamatė ant jo išdėliotus maisto papildus, kuriais leidžiama prekiauti. Patikrinus A. S. krepšį, kuris buvo po prekystaliu, rado preparatų, dėl kurių įtarė, kad jais draudžiama prekiauti. Be to, ant šių preparatų dėžučių nebuvo etikečių lietuvių kalba, todėl juos paėmė patikrinti. Po to patikrino automobilį, nes stebinti A. S., jie matė, kad buvo pastoviai einama prie automobilio, todėl jam susidarė įspūdis, kad ir A. S. turi neleistinų preparatų. Parodė, kad konkrečiai patikrinimo metu nebuvo nustatyta, kad buvo prekiaujama vaistiniais preparatais. Nurodė, kad prie A. S. prieidinėjo žmonės ir klausė vaistų, tačiau A. S. atsakė jų neturintis. Nurodė, kad jam inkriminuojamus pažeidimus iš esmės nustatė pagal tai, kad A. S. buvo tikrinamas anksčiau ir dėl to jau buvo baustas, ir nustatęs, kad laikomi vaistai prekybos vietoje, padarė prielaidą, kad jais ir prekiaujama. Patvirtino, kad nelegalios prekės buvo tik tos, kurias rado automobilyje ir A. S. asmeniniame krepšyje, o visos kitos prekės, kuriomis A. S. prekiavo, buvo legalios.

Liudytojas J. L. parodė, kad dirbo su kolega R. S. ir automobilių stovėjimo aikštelėje, kadangi A. S. už tai jau baustas ne pirmą kartą, stebėjo A. S., kuris išsiėmęs prekes nuėjo prekiauti į turgų. Kai prie A. S. automobilio priėjo kitas vyriškis, jie paprašė parodyti automobilio vidų. Automobilyje jie rado į medikamentus panašių pakuočių. Tuomet jie nuėjo pas A. S. į turgavietę prekybos vietoje, ir jo krepšyje taip pat rado tokių pakuočių, kas sukėlė jam įtarimą, kad vaistai yra be licencijos. Būdamas kartu su kolega teigia matęs, kaip A. S. iš po prekystalio esančios kuprinės ėmė prekes ir prekiavo draudžiamais preparatais, tačiau paties prekiavimo fakto neužfiksavo, kokie konkrečiai vaistai buvo parduoti.

Liudytojas A. T. pardoė, kad įvykio dieną buvo kartu su A. S.. Jam nuėjus prie A. S. automobilio, prie jo priėjo civiliais drabužiais apsirengę pareigūnai, kurie parodė savo pažymėjimus ir patikrino automobilyje buvusiu plastikinius maišus, po to liepė kartu eiti į turgavietę, ir visi nuėjo prie A. S. stalo, iš po kurio paėmė A. S. kuprinę, o prekių, esančių ant stalo, neėmė.

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (LR ATPK 9 str. 1 d.). Taigi asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai.

ATPK 44-1 str. numatyta atsakomybė už vertimąsi vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla, kuriai reikalinga licencija, be licencijos ar kitokiu neteisėtu būdu. Tai blanketinė teisės norma, kuri nukreipia į kitus teisės aktus. Šiuo atveju protokolą surašęs pareigūnas nurodo, kad A. S. pažeidė LR Farmacijos įstatymo 19 str. 1d. reikalavimus, kad vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas, didmeninis vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų platinimas, vaistinės veikla ir farmacinių atliekų tvarkymas (išskyrus šalinimą) yra licencijuojama farmacinė veikla, ir 35 str. 9 d. reikalavimus, kurie numato, kad vaistiniai preparatai gyventojams parduodami (išduodami) sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka; parduodant (išduodant) gyventojams vaistinius preparatus, turi būti suteikiama farmacinė paslauga.

Šiuo atveju byloje nesurinkta jokių duomenų, kad A. S. būtų pažeidęs šių teisės aktų reikalavimus, nes ATPK 44-1 str. nenumato atsakomybės už vaistinių preparatų laikymą.

Iš bylos duomenų matyti, kad A. S. laikė pas save krepšyje ir automobilyje vaistinius preparatus, ko neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo A. S.., tačiau jokių įrodymų, kad jis jais prekiavo ar platino ar pan., byloje nėra. Apklausti liudytojais pareigūnai R. S. ir J. L. patvirtino, kad rado pas A. S. automobilyje ir jo krepšyje vaistinių preparatų, tačiau pats prekiavimo vaistiniais preparatais faktas nebuvo nei užfiksuotas, nei nustatytas. Atvirkščiai, liudytojas R. S. patvirtino, kad žmonės teiravosi pas A. S. vaistinių preparatų pirkimui, tačiau jis nieko jiems nepardavęs.

Nors liudytojas J. L. teigė, kad būdamas kartu su kolegu R. S., matė, kaip A. S. iš po prekystalio esančios kuprinės ėmė prekes ir prekiavo draudžiamais preparatais, tačiau teismas tokius jo parodymus vertina kritiškai ir jais nesivadovauja, nes jie yra nenuoseklūs, prieštaraujantys kitai byloje esančiai medžiaga, tame tarpe jo paties tarnybiniame pranešime užfiksuotoms aplinkybėms.

Iš pareigūno J. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis, dirbdamas turgavietėje, pastebėjo A. S. turgavietės teritorijoje už prekystalio, ant kurio buvo išdėlioti įvairūs preparatai, vizualiai panašūs į vaistus, kad priėjus, jis matė, kaip A. S. siūlo prekes nuo prekystalio, kai kuriems atneša iš automobilio, kas buvo jam pagrindo įtarti, kad A. S. vertėsi neteisėta prekyba vaistais. Tuo tarpu apklaustas liudytoju teismo posėdžio metu J. L. jau nurodė visiškai priešingas aplinkybes - kad A. S. prekiavo ne nuo prekystalio, o iš po prekystalio esančio krepšio. Tuo pačiu liudytojas J. L. pripažino, kad paties prekiavimo fakto - kokie konkrečiai vaistai buvo parduoti, jis neužfiksavo.

Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenimis neginčijai nustatyta, kad prekėmis, esančiomis ant prekystalio, A. S. prekiavo turėdamas tam leidimą, ir tai buvo ne vaistiniai preparatai, o maisto papildai, ką patvirtino ir liudytojas R. S., parodydamas, kad nelegalios prekės buvo tik tos, kurias rado automobilyje ir A. S. asmeniniame krepšyje, o visos kitos prekės, kuriomis A. S. prekiavo, buvo legalios, kad iš A. S. buvo paimtos tik prekės, rastos automobilyje ir krepšyje. Liudytojas A. T. taip pat patvirtino, kad pareigūnai, priėję prie prekiaujančio A. S., prekių, esančių ant stalo, neėmė, o paėmė tik kurpinę, buvusią po prekystaliu.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai – poėmio protokolai, taip pat patvirtina, kad iš A. S. buvo paimti tik vaistiniai preparatai, o ne maisto papildai.

Be to, pareigūnas, surašęs administracinio pažeidimo protokolą, R. S. pats pripažino, kad A. S. inkriminuojamus pažeidimus nustatė vadovaudamasis vien tik prielaidomis, kad A. S. buvo tikrintas anksčiau ir dėl to baustas, kad jeigu A. S. laikė vaistus prekybos vietoje, tai jis padarė prielaidą, kad vaistais ir prekiavo.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą suraišiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Ištyrus teisme ir įvertinus byloje esančių visumą įrodymų, nustatyta, kad byloje pareigūno, surinkti duomenys, kurių pagrindu buvo A. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, yra abejotini ir neįrodantys objektyviosios pažeidimo, numatyto ATPK 44-1 str., pusės, paremti tik prielaidomis. Tai, kad A. S. anksčiau buvo baustas administracine tvarka už analogiško pažeidimo padarymą, savaime neįrodo, kad jis padarė jam dabar inkriminuojamus pažeidimus.

Kadangi prielaidomis teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas, nes jos neparemtos kitais bylos įrodymais, todėl visos abejonės turi būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Neįrodžius, kad A. S. neteisėtai vertėsi su vaistais (vaistiniais) preparatais susijusia veikla, nekyla ir atsakomybė pagal ATPK 163 str. 2d. už mažmeninių prekybos taisyklių pažeidimą.

Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedančių iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.

Šiuo nagrinėjamu atveju nesant neginčijamų duomenų, įrodančių objektyviąją A. S. inkriminuojamų administracinių pažeidimų pusę, nėra pagrindo konstatuoti, jog A. S. veiksmuose buvo pažeidimo, numatyto ATPK 44-1 str. ir 163 str. 2d., sudėtis, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. S. atžvilgiu nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nesant A. S. veiksmuose administracinių teisės pažeidimų, numatytų LR ATPK 44-1 str. ir 163 str. 2., dispozicijoje, įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą tiesiogiai jam arba nutarimą priėmusiam teismui.