Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-10-01 · Civilinė byla Nr. e2A-1160-163/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-01
Bylos Nr.
e2A-1160-163/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04317-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alona Romanovienė, Aušra Maškevičienė, Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
UAB „Pamario inžinerija“
Atsakovas
UAB „Vaidora“
Trečiasis asmuo
UAB „Mitnija“
Kategorijos
  • 2.5.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr.e2A-1160-163/2015

Teisėja Larisa Šimanskienė (Proceso Nr. 2-06-3-04317-2014-3)

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.1.3.6.; 2.5.18.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. spalio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Erinijos Kazlauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Pamario inžinerija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Pamario inžinerija“ ieškinį atsakovei UAB „Vaidora“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo UAB „Mitnija“, pagal atsakovės UAB „Vaidora“ priešieškinį ieškovei UAB „Pamario inžinerija“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Mitnija“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 5609,66 Eur skolą, 8,75 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2012-08-15 sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 12/08/15, pagal kurią ieškovė kaip subrangovė įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais atlikti objekto „Viešbučio su konferencijų centru ir požemine automobilių saugykla“, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, vidaus, lauko drenažo, lauko vandentiekio, lauko ūkio nuotekų, lietaus (paviršinių) nuotekų tinklo įrengimo darbus pagal atsakovės kaip rangovės užsakymą, o atsakovė įsipareigojo priimti kokybiškai ir laiku atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje numatyta tvarka ir terminais. Ieškovė nurodė, kad darbų, numatytų sutarties 1.1. straipsnyje, kaina yra 20607,00 Eur. Atsakovė sumokėjo ieškovei sutarties 2.6. straipsnyje nustatytą 6082,02 Eur avansą ir pagal 2013-03-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2832-933/2013, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, atsakovė ieškovei dalimis sumokėjo 6761,20 Eur, t. y. sumokėjo už darbus pagal atliktų darbų aktą A001. Atsakovė liko skolinga ieškovei 5609,66 Eur pagal atliktų darbų aktą Nr. A002. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nėra pasirašiusi atliktų darbų akto Nr. A002, tačiau darbai pagal šį aktą ieškovės atlikti dar 2012 metų rugsėjo mėnesį. 2012-09-18 atsakovė pateikė ieškovei raštą dėl darbų vėlavimo Nr. 12-130, jame nurodė, kad ieškovė iki 2012-09-18 nėra užbaigusi darbų, be to, darbai sustabdyti dėl atsakovei nežinomų priežasčių, todėl ieškovė 2012-09-19 pateikė atsakymą nurodydama, kad numatyti darbai yra užbaigti ir nėra pastatyta tik riebalų gaudyklė, nes generalinis rangovas trečiasis asmuo UAB „Mitnija“ nėra paruošusi darbų fronto, todėl pretenzija neturi jokio pagrindo. 2012-09-25 atsakovė raštu informavo ieškovę, kad vienašališkai nutraukia sutartį. 2012-10-31 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją Nr. 2012-129, kurioje dar kartą nurodė, kad visi darbai yra atlikti, o atsakovė vengia pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. A002. 2014-01-22 ieškovė išsiuntė atsakovei raštą, kuriuo dar kartą prašė pasirašyti atliktų darbų aktą Nr. A002 ir apmokėti PVM sąskaitą faktūrą 5609,66 Eur, tačiau atsakovė 2014-01-28 raštu pranešė ieškovei, kad subrangos sutartis nutraukta nuo 2012-09-26. Ieškovė nurodė, kad pareiga sumokėti už atliktus darbus atsiranda nuo darbų perdavimo atsakovei, tačiau ji nepagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktą, todėl ieškovė 2014-03-20 vienašališkai perdavė darbus atsakovei, išsiųsdama jai pareiškimą ir atliktų darbų aktą Nr. A002 bei PVM sąskaitą faktūrą INŽ Nr. 785.

Atsakovė pateikė priešieškinį, juo prašė priteisti iš ieškovės 10128,96 Eur netiesioginius nuostolius, 10211,31 Eur tiesioginius nuostolius, 1158,48 Eur netesybas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji 2011-10-27 su trečiuoju asmeniu UAB „Mitnija“ sudarė statybos subrangos sutartį, o 2012-08-15 su atsakove sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 12/08/15, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vidaus, lauko drenažo, lauko vandentiekio, lauko ūkio nuotekų, lietaus nuotekų tinklų įrengimo darbus pagal atsakovės užsakymą, tačiau ieškovės savo pareigas pagal sutartį vykdė netinkamai. Atsakovė 2012-09-18 raštu Nr. 12-130 informavo ieškovę apie netinkamai vykdomus įsipareigojimus ir ragino užbaigti darbus, 2012-09-25 raštu Nr. 12-133 informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą, 2012-09-26 raštu Nr. 13-18 bei 2014-01-28 raštu Nr. 14-09 dar kartą pranešė ieškovei apie sutarties nutraukimą ir nuostolių atlyginimą. Atsakovė pažymėjo, kad nurodytais raštais bei 2014-03-26 raštu Nr. 14-19 ieškovė buvo aiškiai informuota apie sutarties pažeidimą, jos nutraukimą ir tai, kad po sutarties nutraukimo atsakovė atsisakė priimti darbų atlikimo aktus. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad vadovaujantis sutarties 3.1. punktu sutartyje numatyti darbai turėjo būti atlikti iki 2012-09-08, tačiau ieškovė iki nurodytos datos darbų atlikti nespėjo, o nuo 2012-09-14 darbai dėl atsakovei nežinomų priežasčių apskritai nebuvo vykdomi, todėl ji, pasinaudodama sutartyje jai numatyta teise, vienašališkai sutartį nutraukė. Pažymėjo, kad iš dalies darbai yra atlikti nekokybiškai, o jų trūkumai neištaisyti iki šiol. Atsakovė nurodė, kad suteikė trečiajam asmeniui UAB „Mitnija“ 10128,96 Eur nuolaidą nuo atliktų darbų kainos kaip kompensaciją dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų pašalinimo. Tokiu būdu atsakovė dėl netinkamo ieškovės įsipareigojimų vykdymo patyrė 10128,96 Eur nuostolių. Atsakovė nurodė, kad įvertinusi tai, jog ieškovė nepripažino netinkamai atliktų darbų fakto, atsakovė pati atliko sutartyje numatytus darbus bei ištaisė ieškovės padarytų darbų defektus, dėl to patyrė 10211,31 Eur išlaidų, kurios laikytinos tiesioginiais nuostoliais. Nurodė, kad sutarties 1.3. punkte šalys numatė, jog darbų atlikimo terminai, normatyvinė kokybė, sutartų išlaidų objekto statybai neviršijimas bei tikslus objekto projekto įgyvendinimas yra esminiai reikalavimai, keliami ieškovei, todėl atsižvelgus į tai, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartimi numatytus reikalavimus, iš jos priteistina 1158,48 Eur netesybų. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė laikytina pažeidusia sutartį ir dėl to, kad nebuvo pateikusi atsakovei kvalifikaciją pagrindžiančių duomenų, nebuvo paskirtas atestuotas statybos vadovas, nebuvo galima įsitikinti, ar jis nuolat buvo objekte, nebuvo sudarytas oficialus darbuotojų, dirbančių objekte, sąrašas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismas 2015-04-08 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas atmetė ieškovės ieškinį motyvuodamas, kad esant nurodytoms aplinkybėms, išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus teismo posėdžio metu, atsižvelgus į tai, kad ieškovė sudarydama 2012-08-15 statybos subrangos sutartį sutiko su sutarties nuostatomis, reglamentuojančiomis atliktų darbų priėmimą–perdavimą: sutiko, kad perduodant darbus atsakovei turi būti pateiktas atliktų darbų aktas kartu su dokumentacija, parengta pagal taikytinų STR reikalavimus, perduodant paslėptus darbus, turi būti pateiktas paslėptų darbų aktas, tačiau nurodytos dokumentacijos, paslėptų darbų akto ieškovė atsakovei nepateikė, kontrolinių bandymų, matavimų neatliko, todėl ieškovės vienašališkai pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. A002 neatitinka įstatymo bei sutarties reikalavimų ir pripažintinas negaliojančiu, ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas atmetė atsakovės priešieškinį motyvuodamas, kad įvertinus byloje esančius duomenis yra labiau tikėtina, jog iki 2012-08-15 statybos subrangos sutarties sudarymo atsakovė buvo atlikusi dalį statybos rangos darbų pagal 2011-10-27 statybos subrangos sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu UAB „Mitnija“, ar pavedusi šiuos darbus atlikti kitiems subrangovams, vienašališkai nutraukusi 2012-08-15 statybos subrangos sutartį atliko tam tikrus statybos rangos darbus, todėl negalima nustatyti, ar atsakovės patirtus netiesioginius nuostolius lėmė būtent ieškovės veiksmai, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė patirtus tiesioginius nuostolius grindžia pateiktomis lokalinėmis sąmatomis, tačiau byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, kokių darbų pagal 2012-08-15 sutartį ieškovė neatliko, kokie darbai buvo atlikti su trūkumais ir atitinkamų trūkumų mastą, bei įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė atliko nurodytose lokalinėse sąmatose išvardytus darbus. Kartu atsižvelgė ir į tai, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių įvertinti, ar darbai, nurodyti 2012-09-25 lokalinėse sąmatose, nėra tie patys darbai, dėl kurių atsakovė suteikė nuolaidą trečiajam asmeniui UAB „Mitnija“, bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovės reikalavimams taikytinas ieškinio senaties terminas.

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas subrangos sutarties sąlygas – 2.7. punktą, 5.1.6. punktą bei 6.2. punktą, kuris numato, kad subrangovas pateikia rangovui tarpinį aktą bei visą reikalingą dokumentaciją, parengtą pagal taikytinų STR reikalavimus, iki kiekvieno mėnesio 25 dienos, 6.7. punktą – nepagrįstai laikė specialiaisiais reikalavimais, kurių neįvykdymas šalina atsakovės pareigą priimti jai perduodamus darbus ir ieškovės teisę tokiu atveju aktą pasirašyti vienašališkai. Antra, teismas netinkamai taikė priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu pasekmes ir neanalizavo, kad aktas netenka abiejų šalių pasirašyto priėmimo–perdavimo akto galios, t. y. užsakovas gali remtis darbų trūkumu, kai jie nenurodyti akte, jam nepereina darbo rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika (CK 6.662 str. 2, 7 d.). Visais atvejais užsakovas privalo priimti ir rangovui sumokėti už faktiškai atliktus darbus, išskyrus įstatyme nustatytus išimtinius atvejus, nustatytus CK6.652 str. 4 d., CK 6.694 str. 5 d., CK 6.694 str. 6 d. Byloje nagrinėjamu atveju minėtų išimtinių aplinkybių nebuvo nustatyta, atsakovė šioje byloje tokiomis aplinkybėmis ir nesirėmė. Pati atsakovė neteigė, kad kokie nors minėtame akte išvardyti darbai nebuvo atlikti arba visi buvo atlikti su trūkumais. Pirmosios instancijos teismas atmetė priešieškinį pagrįstai konstatavęs, kad atsakovė praleido senaties terminą, be to, savo reikalavimų pagrįstumo neįrodė. Apeliantė teigia, kad teismas nurodė, jog nėra duomenų, jog kartu su atliktų darbų aktu Nr. A002 ieškovė pateikė atsakovei atliktų darbų dokumentaciją, parengtą pagal taikytinų STR reikalavimus, paslėptų darbų aktą bei atliko kontrolinius bandymus, matavimus.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, užsakovui gali būti perduoti tik faktiškai atlikti darbai, o šiuo atveju ieškovė neatliko daugelio darbų, numatytų sutartyje, šį darbų neatlikimo faktą įrodo ir ieškovei 2012-09-25 atsakovės siųstas raštas dėl nutarties nutraukimo Nr. 12-133 su prie rašto pridėtomis vaizdo fiksacijomis. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių darbų, nurodytų atliktų darbų akte Nr. A002, atlikimą. Taip pat atsakovė nesutinka su ieškovo pozicija, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė reikalavimus priėmimo–perdavimo akto formai ir pripažino jį negaliojančiu iš esmės tik dėl formos trūkumų. Atsakovė pažymi, kad papildomi reikalavimai buvo šalių nustatyti atliktų darbų perdavimo procesui ir privalėjo perduoti visą reikalingą dokumentaciją, parengtą pagal STR reikalavimus, atsakovei, tai yra tinkamo darbų perdavimo dalis. Atsakovė nesutinka su apeliantės teiginiu, kad priėmimo–perdavimo akto pripažinimas negaliojančiu aktas netenka abiejų šalių pasirašyto priėmimo–perdavimo akto galios, tačiau nepažymėjo, kad atsakovė tokiu atveju yra laikoma darbų nepriėmusia ir jai atitinkamai neatsiranda pareiga sumokėti už tariamai atliktus darbus, kadangi šis priėmimo-perdavimo aktas yra laikomas sandoriu. Atsakovė nurodo, kad apeliantė nebendradarbiavo su atsakove, kai pastaroji pateikė raštą dėl vienašališko sutarties nutraukimo nurodant kliūtis, dėl ko darbai nėra priimami. Apeliantė taip pat nesutinka su atsakovės pozicija, kad ji neturi įstatyme numatytos pareigos atlikti kontrolinius bandymus, matavimus, pateikti su tuo susijusią dokumentaciją, kadangi šios sutarties objektas buvo paslėpti darbai, o sutarties 6.7 punktas numato, kad subrangovas (ieškovė) privalo pateikti Paslėptų darbų aktą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl 5 609,66 skolos, 8,75 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos statybos rangos sutarties pagrindu, joje ieškovė, kaip subrangovė, įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais atlikti objekto vidaus, lauko drenažo, lauko vandentiekio, lauko ūkio nuotekų, lietaus (paviršinių) nuotekų tinklo įrengimo darbus pagal atsakovės, kaip rangovės, užsakymą, o atsakovė įsipareigojo darbus priimti ir už juos sumokėti. Atsakovė atsisakė priimti darbus pagal aktą Nr. A002, akto nepasirašė, o 2012-09-25 vienašališkai nutraukė sutartį raštu apie tai informavusi ieškovę. Ieškovė vienašališkai perdavė darbus atsakovei, išsiųsdama jai pareiškimą ir atliktų darbų aktą Nr. A002 ir PVM sąskaitą faktūrą INŽ Nr. 785. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, juo prašė priteisti iš ieškovės 10 128,96 Eur netiesioginių nuostolių, 10 211,31 Eur tiesioginių nuostolių, 1 158,148 Eur netesybų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.

Dėl Atliktų darbų akto Nr. A002.

Šioje byloje siekiant išsiaiškinti, ar ieškovė turi teisę reikalauti sumokėti reikalaujamą skolos sumą ar ne, reikalinga išsiaiškinti, kokiomis Subrangos sutarties sąlygomis atsakovė įsipareigojo priimti darbus ir sumokėti už atliktus darbus ieškovei. Atsakovė su ieškovės reikalavimu sumokėti už atliktus darbus nesutinka nurodydama, kad ieškovei netinkamai vykdant sutarties reikalavimus sutartis buvo vienašališkai nutraukta, be to, atsakovei iki šiol nėra perduotas šalių sutartyje numatytos formos atliktų darbų aktas, t. y. atliktų darbų aktas kartu su STR reikalavimus atitinkančiais perduodamų darbų statybos dokumentais. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Vykdydamos rangos sutartį, šalys privalo laikytis jos nuostatų ir sutarčių vykdymo principų reikalavimų: sutartį vykdyti tinkamai, sąžiningai, bendradarbiaujant su kontrahentu. Šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, ir viena iš šalių, pati nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje E. Mamedovas v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje E. Valionio IĮ „Egistena” v. AB „Hermis investicija”, bylos Nr. 3K-3-685/2004). Subrangos sutarties 5.1.6. punkte nurodyta, kad subrangovas turi laiku ir tinkamai įforminti ir perduoti Rangovui išsamius normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytus bei galiojančius teisės aktus atitinkančius Objekto statybos dokumentus. Analizuojant šią sutarties nustatą, pažymėtina, kad įstatymas nenumato pareigos subrangovui Atliktų darbų aktą Nr. 002 pateikti kartu su STR reikalavimus atitinkančiais perduodamų darbų statybos dokumentais, todėl atsakovės reikalavimas pateikti Atliktų darbų aktą su kitais STR reikalavimus atitinkančiais dokumentais yra nepagrįstas. Be to, pažymėtina, kad vadovaujantis pirmine Statybos subrangos sutartimi, sudaryta 2011-10-27 tarp atsakovės ir trečiojo asmens, šios sutarties 5.1.13 punktas numato, kad be atskiro rašytinio Generalinio rangovo (trečiojo asmens) sutikimo perduoti šioje sutartyje numatytų darbų ar dalies jų vykdymo tretiesiems asmenims negalima, todėl ieškovė darbus pirminio rangovo objekte atliko atsakovės vardu, užpildydama medžiagų atitikties deklaracijas atsakovės vardu. Taigi darytina išvada, kad bet kokia nepateikta dokumentacija ieškovės vardu yra priežastis to, kad ji veikė atsakovės vardu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.671 straipsnyje numatyta, kad jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Byloje nustatyta, kad atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį iki priimant ieškovės darbų rezultatą, todėl atsakovė kaip užsakovė įgijo teisę reikalauti perduoti jai atliktų darbų rezultatą, o ieškovė kaip rangovė įgijo teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus, todėl nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti šalių veiksmus atliekant rangos darbų priėmimą–perdavimą. Kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir galutinis darbų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnaša“ v. Vilnius savivaldybės administracija, byla Nr. 3K-3-235/2005). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei vienašališkai nutraukus šalių sudarytą sutartį, ieškovė pateikė reikalavimą atsakovei pasirašyti atliktų darbų aktą bei sumokėti už faktiškai atliktus darbus. Atsakovei nesutikus su nurodytu reikalavimu ieškovė 2014-03-20 pranešimu išsiuntė jai vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. A002. Tokiu būdu statybos rangos darbų rezultato perdavimas ir priėmimas buvo įformintas ne abiejų šalių pasirašytu aktu, o vienašaliu perdavimo aktu. Atsižvelgus į tai, jog atsakovė nepagrįstai ginčija ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo nurodydama, kad ieškovės pasirašytas darbų perdavimo ir priėmimo dokumentas neatitinka rangos sutarties reikalavimų, t. y. ieškovės pasirašytas Atliktų darbų aktas Nr. A002 yra pateiktas be STR reikalavimus atitinkančių perduodamų darbų statybos dokumentų, bei tai atsakovė bandydama įrodyti ieškovės atliktų darbų trūkumus nepateikė atsisakymo raštu priimti Atliktų darbų akto Nr. A002 ieškovei su nurodytais trūkumais, t. y. prie atsakovei pateikto Atliktų darbų akto Nr. A002 nėra jokių žymų apie darbų ar pateikto darbų priėmimo–perdavimo akto trūkumus. Pagal kasacinio teismo praktiką užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2013). Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovė tinkamai nebendradarbiavo su ieškove priimant darbus. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo– perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Škėrio TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009). Todėl darytina išvada, kad atsakovė nepateikė raštu reiškiamų pretenzijų, ieškovei pateikiant Atliktų darbų aktą Nr. A002 dėl darbų atlikimo broko, t. y. neįformino darbų broko perdavimo–priėmimo akte ir dėl to neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Be to, byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ginčo objektas jau priimtas Generalinio rangovo ir yra funkcionuojantis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį dar iki priimant darbų priėmimo–perdavimo aktą, tai, kad atsakovė raštu nepateikė ieškovei pretenzijų ieškovei vienašališkai perduodant darbus, darytina išvada, kad atsakovė neturėjo jokių pretenzijų dėl ieškovės atliktų darbų kokybės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad darbai nebuvo atlikti tinkamai, o vadovaujantis Subrangos sutarties 2.7 punktu, atsakovei nepateikus pretenzijų raštu dėl netinkamai atliktų darbų priimant Atliktų darbų aktą Nr. A002, subrangovė įgijo teisę pateikti rangovei sąskaitą faktūrą už pagal minėtą sutartį tinkamai atliktus darbus.

Dėl ieškovės teisės reikalauti sumokėti už Subrangos sutartimi atliktus darbus.

Pagal LRCK 6.644 straipsnį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Šiuo atveju nustačius, kad atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį iki priimant darbų priėmimo–perdavimo aktą, t. y. Atliktų darbų aktą Nr. A002, bei nustačius, kad ieškovei pateikus darbų priėmimo–perdavimo aktą darbai buvo vienašališkai priimti atsakovei nepareiškus pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, darytina išvada, kad ieškovė turi pagrindą, vadovaujantis Statybos subrangos sutarties 1.1 punktu, reikalauti iš atsakovės atlyginti už ieškovės atliktus darbus sutartus minėta sutartimi pagal Atliktų darbų aktą Nr. A002.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą dėl ieškovės reikalavimo atlyginti išlaidas už atliktus Subrangos sutartyje numatytus darbus atsakovei, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra keistinas – sprendimo dalis dėl ieškovės reikalavimo sumokėti skolą yra naikintina patenkinant ieškovės ieškinį visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį atmetė, todėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, t.y. ieškovės ieškinį tenkino visiškai, todėl yra pagrindas perskaičiuoti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.

Pagal CPK 98 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (2004-05-04 redakcija).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už ieškinio parengimą sumokėjo 724 Eur, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2004-05-02 redakcija), už ieškinio parengimą yra numatytas koeficientas 3, taigi maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą gali būti 900 Eur, todėl ieškovei yra priteistinos 724 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju tenkinus apeliantės apeliacinį skundą yra pagrindas priteisti ieškovei jos patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės ir jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl yra pagrindas jas priteisti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 300 Eur, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015-03-19 redakcija), už apeliacinio skundo parengimą yra numatytas koeficientas 2,5, taigi maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą gali būti 1750 Eur, todėl ieškovei yra priteistinos 300 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą.

Ieškovės ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Vaidora“, į.k. 222636490, 5 609,66 Eur skolos ir 8,75 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teismo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „Pamario inžinerija“, į.k. 300664958.

Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Vaidora“, į.k. 222636490, 724 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ieškovei UAB „Pamario inžinerija“, į.k. 300664958.

Priteisti iš atsakovės UAB „Vaidora“, į.k. 222636490, 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei UAB „Pamario inžinerija“, į.k. 300664958.

Kolegijos pirmininkė Alona RomanovienėKolegijos teisėjos Aušra MaškevičienėErinija Kazlauskienė