Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „M. R. namas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ekonetas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „M. R. namas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ekonetas“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RK Stato“ iškėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme gautas pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „M. R. namas“ ir UAB „Ekonetas“ pareiškimas, kuriuo jos prašo atsakovei UAB „RK Stato“ iškelti bankroto bylą.

2. Pareiškėjos nurodė, kad atsakovė negrąžina teismų procesiniais sprendimais priteistų skolų. Teigia, kad atsakovė yra nemoki, su pareiškėjomis neatsiskaito ilgą laiką, atsakovės skolos pareiškėjoms viršija atsakovės turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų UAB „M. R. namas“ ir UAB „Ekonetas“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „RK Stato“ iškėlimo.

4. Teismas nustatė, kad pareiškėjos 2024 m. balandžio 17 d. atsakovės vadovo R. J. (R. J.) gyvenamosios vietos adresu išsiuntė pranešimą apie nemokumo bylos inicijavimą, kuris adresatui įteiktas 2024 m. balandžio 20 d. Teismas konstatavo, kad paminėto pranešimo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 9 straipsnio 2 dalyje nustatyto pranešimo, kuriuo inicijuojamas nemokumo procesas, turinio. Pareiškėjos 2024 m. balandžio 17 d. pranešime nurodė, kad jos kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei atsakovė neįvykdys pareiškime nurodytų prievolių per 15 dienų terminą, skaičiuojamą nuo pranešimo įteikimo dienos.

5. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2079-432/2024 atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo konstatavęs, kad pareiškėjų 2024 m. balandžio 17 d. pranešimo dėl nemokumo bylos inicijavimo turinys neatitinka JANĮ 9 straipsnio 2 dalies nuostatų. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos, nepašalinusios Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartyje nustatytų aplinkybių, kliudžiusių priimti pareiškimą, teismui pateikė tą patį 2024 m. balandžio 17 d. pranešimą.

6. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pareiškimą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Pareiškėjos UAB „M. R. namas“ ir UAB „Ekonetas“ (toliau – ir apeliantės) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-2278-565/2024 ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjų UAB „M. R. namas“ ir UAB „Ekonetas“ 2024 m. birželio 10 d. pareiškimą ir iškelti UAB „RK Stato“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas formaliai, neišsamiai ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė JANĮ 9 straipsnio 2 dalies, CPK 137 straipsnio 2–3 dalių nuostatas, o skundžiamos nutarties išvadas grindė motyvais, prieštaraujančiais Lietuvos apeliacinio teismo praktikos aiškinimui.

7.2. Apeliantės pateikdamos 2024 m. birželio 10 d. pareiškimą pašalino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2079-432/2024 nustatytą esminį pareiškimo trūkumą – sumokėjo 548 Eur žyminį mokestį. Jos tinkamai laikėsi šiai bylų kategorijai įstatymų leidėjo nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. 2024 m. birželio 10 d. pareiškime (8 punktas) apeliantės pabrėžė, kad praėjus pranešime nurodytam terminui įsiskolinimai joms nepadengti, atsakovė buvo informuota, jog nebus sudaromas susitarimas dėl pagalbos bei apeliantės nepritars bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Teismas šio fakto tinkamai neištyrė ir neįvertino, neanalizavo aktualios teismų praktikos nagrinėjamu klausimu ir skundžiamojoje nutartyje apie tai nepasisakė.

7.3. Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika leidžia teigti, kad JANĮ 9 straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl pranešimo skolininkui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo teismas turėjo aiškinti ne formaliai, o vertindamas 2024 m. balandžio 17 d. pranešimo tikslus ir skolininkės galimybę suprasti kreditorių (apeliančių) ketinimus ir reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Nagrinėjamoje byloje atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliančių pareiškimą iškelti atsakovei nemokumo bylą. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Nustatyta, kad apeliantės Vilniaus apygardos teismui 2024 m. birželio 11 d. pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „RK Stato“ iškėlimo. Kartu su pareiškimu apeliantės pateikė 2024 m. balandžio 17 d. pranešimą dėl bankroto bylos inicijavimo, adresuotą atsakovei, jos buvusiam ir esamam vadovams (b. l. 41–42). Apeliantės UAB „M. R. namas“ ir UAB „Ekonetas“, vadovaudamosi JANĮ 9 straipsniu, pranešė, kad jei atsakovė UAB „RK Stato“ per 15 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos neįvykdys neginčijamų piniginių prievolių ir abiem apeliantėms nesumokės pranešime nurodytų teismo sprendimais priteistų sumų, jos inicijuos atsakovės bankroto procesą.

10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad apeliantės nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Tokią savo išvadą pagrindė aplinkybe, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2079-432/2024 konstatavo, jog pareiškėjų 2024 m. balandžio 17 d. pranešimo dėl nemokumo inicijavimo turinys neatitinka JANĮ 9 straipsnio 2 dalies nuostatų.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš tiesų pirmosios instancijos teismas pasirėmė Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2079-432/2024 padaryta išvada, kad apeliančių 2024 m. balandžio 17 d. pranešimas dėl bankroto proceso iniciavimo neatitinka JANĮ 9 straipsnio 2 dalies nuostatų, kadangi apeliantės jame nurodė ne visas JANĮ 9 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytas sąlygas, suteikiančias joms teisę inicijuoti nemokumo procesą. Paminėtoje nutartyje buvo konstatuota, kad apeliantės nenurodė, jog nemokumo procesas bus inicijuojamas jeigu nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba nepriimtas sprendimas dėl bankroto proceso vykdymo ne teismo tvarka.

12. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje pateiktais argumentais ir juos pripažįsta nepagrįstais.

13. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka ginčo teisenos tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teismo tvarka.

14. Pagal JANĮ 9 straipsnio 1 dalį kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, jog tuo atveju, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui. Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis). JANĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos gali būti netaikomos, jeigu tenkinama kuri nors iš šių sąlygų: 1) anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 2) antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 9 straipsnio 4 dalis).

15. JANĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.

16. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas JANĮ 9 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad pranešime kreditorius turi informuoti, įspėti skolininką, jog, nepasiekus nė vieno iš galimų alternatyvių ginčo sprendimo rezultatų, kreditorius galės inicijuoti bankroto procesą teisme. Įstatymas neįpareigoja kreditoriaus siūlyti skolininkui sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, o tiesiog numato galimus taikius ginčo sprendimo būdus, todėl negalima teigti, kad JANĮ yra nustatyta privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Kreditorius turi teisę pasirinkti, koks ginčo sprendimo būdas jam yra priimtiniausias, ir pranešime dėl ketinimo kreiptis į teismą nurodyti būtent jį. Visų galimų alternatyvų (siūlymas įvykdyti neginčijamą prievolę, sudaryti susitarimą dėl pagalbos, priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka) nenurodymas pranešime negali būti traktuojamas kaip netinkamas kreditoriaus pranešimas apie jo ketinimą inicijuoti skolininkui bankroto bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-781/2020; 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-104-567/2022). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad juridinio asmens vadovas, gavęs tokį įspėjimą, privalėdamas būti rūpestingas bei atidus, turi galimybę pats susipažinti su nemokumo bylų iškėlimą reglamentuojančiais teisės aktais bei ieškoti būdų, padėsiančių išvengti bankroto bylos iškėlimo ir taikiai susitarti su kreditoriumi (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-781/2020).

17. Teisės doktrinoje pripažįstama, jog tokia teismų praktika leidžia teigti, kad JANĮ 9 straipsnyje nustatyti reikalavimai dėl pranešimo skolininkui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo turi būti aiškinami ne formaliai, o vertinami šio pranešimo tikslai ir skolininko galimybė suprasti kreditoriaus ketinimus ir reikalavimus (Remigijus Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Krokuva: Mykolo Riomerio universitetas, 2021, p. 65) (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-352-910/2024).

18. Nagrinėjamu atveju, apeliantės bendru 2024 m. balandžio 17 d. pranešimu, adresuotu juridinio asmens buveinės adresu, esamam įmonės vadovui ir buvusiam įmonės vadovui jų gyvenamosios vietos adresais, nurodė, kad jei per 15 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos skolininkė UAB „RK Stato“ neįvykdys neginčijamų piniginių prievolių abiem kreditorėms ir joms nesumokės pranešime nurodytų priteistų sumų, kreditorės inicijuos UAB „RK Stato“ bankroto procesą. Pranešime yra nurodytos tikslios atsakovės prievolių kiekvienai iš apeliančių sumos ir jų pagrindas – teismo procesiniai sprendimai, kuriais patvirtintas apeliančių pretenzijų atsakovei pagrįstumas. Pranešime nurodyta, kad pranešimas pasirašytas kreditorių atstovų elektroniniais parašais ir siunčiamas per https://eprisatymas.lt skolininkės UAB „RK Stato“ elektroninio pristatymo dėžutės adresu (duomenys neskelbtini), registruotu VĮ „Registrų centras“, taip pat siunčiamas registruotu paštu žinomais pranešime nurodytais skolininkės buveinės ir registracijos adresais bei su skolininke susijusių fizinių asmenų R. J. ir K. S. (K. S.) adresais. Byloje pateiktas korespondencijos įteikimą faktą patvirtinantis išrašas iš e-pristatymo informacinės sistemos (b. l. 4–5).

19. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad apeliantės vadovaudamosi JANĮ 9 straipsnio nuostatomis, surašė ir išsiuntė atsakovei JANĮ 9 straipsnyje nurodytą pranešimą, jame įvardijo neįvykdytos prievolės dydį, nustatė 15 dienų terminą prievolei įvykdyti bei nurodė, kad, atsakovei per nustatytą terminą neįvykdžius prievolės, apeliantės kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad ta aplinkybė, jog kreditorius pranešime tiesiogiai nenurodė, kad tuo atveju, jeigu per pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl nemokumo bylos atsakovui iškėlimo, nesudaro pagrindo kreditoriaus pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo vertinti kaip neatitinkantį JANĮ 9 straipsnio reikalavimų ir nuspręsti, jog apeliantės nepagrindė teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-352-910/2024).

Dėl bylos procesinės baigties

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai aiškino ir taikė JANĮ 9 straipsnio nuostatas bei nepagrįstai CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakė priimti apeliantės pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „RK Stato“ iškėlimo.

22. Apeliacinės instancijos teismas negali išspręsti pareiškimo priėmimo klausimo (CPK 137 straipsnio 3 dalis, JANĮ 19 straipsnis), išnagrinėti patį pareiškimą ir atsakovei UAB „RK Stato“ iškelti bankroto bylą (JANĮ 25 straipsnio 3 dalis), kaip atskiruoju skundu prašo apeliantės. Todėl panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį ir pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „M. R. namas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ekonetas“ pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RK Stato“ iškėlimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.