- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-18
- Bylos Nr.
- 1-344-369/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14945-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
- Kategorijos
- 1.2.4.8.3Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis Laisvės pr. 117-31, Vilnius, teistas:
1) 2012-10-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK), 145 str. 1 d. 140 str. 2 d. vienerių metų laisvės apribojimo bausme. 2013-11-26 teismo nutartimi paskirta bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę.
2) 2014-01-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. 140 str. 2 d. keturių mėnesių viešųjų darbų bausme. 2014-07-14 teismo nutartimi paskirta bausmė pakeista į 24 parų arešto bausmę. Kaltinamas pagal baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. grasino nužudyti, kai buvo realus pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, bei tyčia sukėlė fizinį skausmą artimam giminaičiui, o būtent:
jis 2016-03-30 apie 00.15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sukėlė konfliktą ir pagrasino savo motinai L. S. ją nužudyti pasakydamas, kad „ją sukapos gabalais ir išveš į mišką, todėl ji nesulauks ryto“, ko pasėkoje sukėlė L. S. pakankamą pagrindą manyti, kad jo išsakyti grasinimai gali būti įvykdyti. A. S., pagrasinęs motinai, kad ją nužudys, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, viena ranka sugriebė sėdinčiai ant kėdės L. S. už kaklo ir ją smaugė, o kita ranka sugriebė už L. S. galvos plaukų ir du kartus juos patempė, šiais veiksmais tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš artimą giminaitį – motiną, ir jai sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Jis aiškino, kad 2016-03-30 atėjo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur gyvena jo mama, ir su ja susikivirčijo. Konfliktas kilo dėl to, kad mama išvarė jo draugę. Neradęs draugės, mamos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, tačiau nužudyti jai negrasino ir fizinio smurto prieš ją nenaudojo.
Nukentėjusioji L. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Ji paaiškino, kad 2016-03-30 vakare į butą, kuriame ji gyvena su savo motina, atėjo neblaivus jos sūnus A. S.. Neradęs bute savo draugės, sukėlė konfliktą. Sūnus pradėjo grasinti, kad ją nužudys, kad nė nesulauks ryto. Sūnus jos atžvilgiu panaudojo ir fizinį smurtą. Jis sugriebė ją už gerklės, ėmė smaugti bei tampė už plaukų. Sūnaus grasinimą, kad ją nužudys suvokė kaip realų, nes ne kartą dėl jo netesėtų veiksmų buvo nukentėjusi. Dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto sūnus buvo du kartus nuteistas. Išsigandusi sūnaus grasinimų ir jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policijos pareigūnus. Sūnus, išgirdęs, kad ji kviečia policiją, iš jos buto pasišalino. Atvykę policijos pareigūnai jo neberado. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sūnus negyvena, tačiau dažnai lankosi. Sūnus niekur nedirba, neturi pajamų, todėl iš jos reikalauja maisto ir pinigų. Santykiai su sūnumi yra įtempti, nes ir po 2016-03-30 įvykusio incidento, ji ne kartą dėl netinkamo sūnau elgesio kvietė policiją.
Apklaustas teisme policijos pareigūnas, liudytojas A. G. prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei tarnybinio pranešimo duomenimis. Teisme buvo pagarsinti minėto liudytojo tarnybinis pranešimas ir jo apklausos protokolas. Šiuose dokumentuose A. G. nurodė, kad pagal gautą pranešimą dėl smurto nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Asmens, dėl kurio veiksmų buvo kviečiama policija, bute nerado. Pranešėja paaiškino, kad atėjęs neblaivus jos sūnus grasino ją nužudyti, jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą ir iš buto pasišalino.
Bendrasis pagalbos centras pateikė telefoninius įrašus, kuriuose užfiksuoti nukentėjusiosios L. S. pokalbiai kviečiant pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs šiuos teisėtai surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad nors A. S. neigia grasinęs savo mamai, teigdamas, kad jos atžvilgiu vartojo tik necenzūrinius žodžius, jo parodymus paneigia ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Nukentėjusioji L. S. davė nuoseklius parodymus, kad į butą atėjęs neblaivus sūnus sukėlė konfliktą, grasino, kad ją nužudys ir panaudojo fizinį smurtą. Šias faktines aplinkybes nukentėjusioji nurodė iš karto po įvykio, vykstant ikiteisminiam tyrimui. Pagal gautą iškvietimą į nukentėjusiosios butą atvykęs policijos pareigūnas, liudytojas A. G. patvirtino, kad bute buvusi moterius teigė, jog sūnus grasino ją nužudyti, panaudojo fizinį smurtą, todėl ji išsigando ir iškvietė policiją.
Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 145 straipsnio 1 dalį traukiamas tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šia tyčine nusikalstama veika siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-341/2010, 2K-347/2014 ir kt.). Taigi, nustatant grasinimo realumą būtina nustatyti, kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį, tačiau nebūtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad kaltinamasis savo motinai pagrasino ją nužudyti, teigdamas, kad ją sukapos į gabalus, išveš į mišką, kad ji nesulauks ryto. Išsakydamas šiuos grasinimus, panaudojo motinos atžvilgiu fizinį smurtą ir jai sukėlė fizinį skausmą. Anksčiau kaltinamasis buvo du kartus nuteistas už fizinio smurto panaudojimą savo motinos L. S. atžvilgiu ir grasinimą ją nužudyti. Akivaizdu, kad 2016-03-30 sūnaus išsakytus grasinimus nukentėjusioji suprato ir vertino kaip realius, turėdama pakankamą pagrindą manyti, kad tokie grasinimai gali būti realiai įvykdyti. Be to šie duomenys leidžia pripažinti, kad kaltinamasis suprato, kad tokiais savo pasisakymais ir elgesiu kelia motinai baimę, nesaugumo jausmą, nerimą ir tokių pasekmių jis siekė bei jų norėjo. Fizinį smurtą, kurio pasėkoje buvo sukeltas fizinis skausmas kaltinamasis panaudojo savo motinos atžvilgiu, todėl ikiteisminio tyrimo metu tokie jo nusikalstami veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. kaip fizinio smurto panaudojimas artimo giminaičio atžvilgiu.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė 2 nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikos baigtos, veikė tiesiogine tyčia. Šios aplinkybės apibūdina padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę – A. S. praeityje teistas už tyčinius nusikaltimus, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas, tad konstatuotinas nusikaltimų recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Pažymėtina, kad 2012-10-29 ir 2014-01-30 teismo baudžiamaisiais įsakymais jam buvo paskirtos viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmės, kurios vėliau buvo pakeistos arešto bausmėmis, už tai, kad naudojo fizinį smurtą ir grasino nužudyti ir šioje byloje nukentėjusiąja pripažintą savo motiną L. S.. Atlikęs jam paskirtas bausmes, kaltinamasi nepadarė jokių teigiamų išvadų dėl savo elgesio ir vėl įvykdė analogiškus nusikaltimus savo motinos atžvilgiu. Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam tikslinga parinkti laisvės atėmimo bausmes, nustatant jų dydį, mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis ir jas bendrinti apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 d, 2 d. 5 d. 1 p), kaip idealias nusikalstamų veikų sutaptis. Teismas kaltinamojo atžvilgiu taiko baudžiamojo kodekso 75 str. nuostatas ir atideda jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skirdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmes ir jų vykdymą atidėdamas, teismas atsižvelgia, kad anksčiau A. S. paskirtos laisvės apribojimo, viešųjų darbų, arešto bausmės neturėjo teigiamo poveikio kaltinamojo elgesiui, nes jis ir toliau grasina savo motinai bei jos atžvilgiu naudoja fizinį smurtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. S. a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 2 d. 5 d. 1 p. skirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. S. nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. A. S. 1 (vienerių) metų laikotarpiui atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Įpareigoti A. S. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir per 2 (du) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. S. palikti jam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.