Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo, nuteistojo M. S. prašymą panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, taikomą jo banko sąskaitai, esančiai AB „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. S. nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir bauda 3 900 Lt (1 129,5 Eur) dydžio. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. sausio 2 d. iki 2014 m. sausio 3 d. Priteista iš M. S., UAB „A“ naudai 76 138,10 Lt (22 051,11 Eur) turtinei žalai atlyginti. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į M. S. lėšas, esančias banko sąskaitose: AB Swedbank, AB DNB, AB SEB, Danske Bank A/S Lietuvos filialo, AB Šiaulių bankas, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, paliktos galioti iki nuosprendžio įvykdymo.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 28 d. nutartimi nuteistojo M. S. apeliacinis skundas atmestas.

3. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 2 d. išdavė patvarkymą dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo (2 t., b. l. 143).

4. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. sausio 28 d. buvo gautas nuteistojo M. S. prašymas panaikinti taikomą sąskaitų areštą. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. raštu netenkintas M. S. prašymas, nustačius, jog nėra duomenų apie Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio įvykdymą. Pažymėta, jog nuosprendyje nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas į M. S. lėšas, esančias banko sąskaitose: AB Swedbank, AB DNB, AB SEB, Danske Bank A/S Lietuvos filialo, AB Šiaulių bankas, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, panaikintinas tik įvykdžius nuosprendį.

5. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. kovo 24 d. buvo gautas nuteistojo M. S. prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jo banko sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodoma, kad į šią banko sąskaitą yra pervedamos lėšos pragyvenimui, t. y. nedarbo išmoka iš Užimtumo tarnybos, iš kurios pagal įstatymą negali būti nuskaitomi pinigai bei bus pervedamas darbo užmokestis. Teigia, kad UAB „A“ išduotas vykdomasis dokumentas perduotas antstoliui A. L. Jis negali oficialiai dirbti, gauti pajamų, mokėti priteistą sumą, taip pat antstolis negali nustatyti neišieškomos pinigų sumos. Prašyme keliamų klausimų kontekste cituojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 735, 736 straipsnių nuostatos, kuriose numatyta išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžio apskaičiavimo tvarka bei išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų, dydžiai. Taip pat prie skundo M. S. pridėjo dokumentą - AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitos išrašą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. S. prašymas tenkintinas iš dalies.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. BPK 362 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal BPK 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytus klausimus, išskyrus Bausmių vykdymo kodekso 76 straipsnio 5 dalyje numatytuosius, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

8. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. BPK 151 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Tuo atveju, kai civilinis ieškinys tenkinamas, teismas apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje įprastai pratęsia šios priemonės taikymą iki teismo sprendimo įvykdymo, jei procesinės prievartos priemonės apimtis yra adekvati bei proporcinga priteistų pagal civilinius ieškinius sumų dydžiui.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjus nuosprendžiui, 2015 m. vasario 2 d. UAB „A“ buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 1-346-315/14 (2 t., b. l. 145) dėl UAB „A“ naudai priteistos iš M. S. 76 138,10 Lt, kas sudaro 22 051,11 Eur, sumos. 2025 m. balandžio 1 d. į Vilniaus apygardos teismo paklausimą buvo gautas atsakymas iš antstolio A. L., kuriame nurodyta, kad iš M. S. pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-316-315/2014 nėra išieškota 22 051,11 Eur.

10. Įvertinus šios nutarties 9 punkte nurodytus duomenis ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuteistojo M. S. banko sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms buvo paliktas galioti iki visiško nuosprendžio įvykdymo, pagrindas ir toliau taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nuteistajam M. S. priklausančiam turtui nėra išnykęs. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu priteistas civilinis ieškinys per daugiau nei dešimt metų nėra atlygintas visiškai. Taigi, ir prašyme nurodomai M. S. banko sąskaitai esančiai, AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas pagrįstai.

11. Vis tik svarbu įvertinti ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 6 dalį, išieškojimas iš skolininko kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytos banko sąskaitos yra galimas tik toms piniginėms lėšoms, kurios viršija pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų ataskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą apskaičiuotą minimalių vartojimo poreikių dydį – rodiklį, nurodantį asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto (prekių ir paslaugų) poreikiams patenkinti per mėnesį.

12. Be to, svarbu atsižvelgti į teismų praktiką panašaus ar analogiško pobūdžio bylose. Lietuvos apeliacinis teismas analogiško pobūdžio byloje Nr. 1S-245-1020/2024 leido nuteistajam kas mėnesį disponuoti 450 Eur dydžio piniginėmis lėšomis, esančiomis jo AB „Swedbank“ banko sąskaitoje, nustatęs, kad minėta suma iš jo banko sąskaitos negali būti išieškoma, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 689 straipsnio 6 dalies reglamentavimą.

13. Šiuo atveju nustatyta, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. A1-823 „Dėl 2025 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo“ 2025 metais minimalių vartojimo poreikių dydis yra 450 Eur. Taigi, 450 Eur neviršijančios nuteistojo pajamos iš jo banko sąskaitos negali būti išieškomos. Atsižvelgiant į nurodytą, siekiant nuteistojo teisių neriboti labiau nei tai būtina civilinio ieškovo interesų užtikrinimui, teismas sprendžia, kad yra pagrindas M. S. prašymą tenkinti iš dalies ir leisti nuteistajam M. S. kas mėnesį disponuoti 450 (keturių šimtų penkiasdešimt) Eur dydžio piniginėmis lėšomis, esančiomis jo AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 ir 362 straipsniais, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. S. prašymą tenkinti iš dalies.

Leisti nuteistajam M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį disponuoti 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio piniginėmis lėšomis, esančiomis jo AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.