- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- 1A-742-211/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01512-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- J. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Arūno Kisieliaus, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. S. (J. S.) gynėjo adv. Mariaus Zabitos (toliau – gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (I epizodas);
- pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme (I epizodas).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1, 2 punktais, J. S. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme (II epizodas).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos taikant dalinį bausmių sudėjimą ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas J. S. suėmime prieš ekstradiciją ir kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas, t. y. nuo 2018-06-15 iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
J. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.
Iš J. S. UAB „K“ naudai priteista 1/4 nuo 11 391,33 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat 2520,50 Eur Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos naudai proceso išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. J. S. nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuotoje grupėje su asmenimis (kurių atžvilgiu priimtas nuosprendis dėl tų pačių aplinkybių išskirtoje byloje), panaudodamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, pagrobė bei pasikėsino pagrobti svetimą turtą bei sugadino svetimą turtą, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė asmens dokumentą, o būtent: jis, veikdamas A. J. suburtoje organizuotoje grupėje vagystėms iš parduotuvių patalpų, esant būtinumui panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, daryti, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – dujų balionėlį, A. J. iš anksto suplanavus ir pasiruošus apiplėšti UAB „A“ priklausantį lombardą esantį (duomenys neskelbtini), prekybos centre „Norfa“, kartu su kitais bendrininkais - A. J., D. S. ir R. K. - plėšimo metu atliko A. J. nurodytus veiksmus. A. J. organizuotos grupės nariams - jam (J. S., D. S. ir R. K. - davė nurodymus dėl aprangos, nurodė kokius konkrečius veiksmus kiekvienas grupės narys nusikalstamos veikos metu turi atlikti, parūpino dalį priemonių nusikalstamai veikai padaryti: pirštines, dujų balionėlius, krepšius ir kaukes, jam (J. S.) ir R. K. nurodė įsigyti motorolerį, kuriuo turės vykti į nusikaltimo vietą ir pasišalinti po jo padarymo iš įvykio vietos. Vykdydamas šiuos nurodymus jis (J. S.) kartu su R. K. 2011-11-22 iš I. V. už 1200 Lt (347,54 eurų) (duomenys neskelbtini), įsigijo motorolerį PIAGIO HEXAGON, VIN. Nr. (duomenys neskelbtini). Po ko, tęsiant iš anksto A. J. parengtą UAB „A“ priklausančio lombardo apiplėšimo planą, jis, (J. S.), 2011-11-24 apie 15.40 val., kartu su kitais grupės nariais - A. J., D. S. ir R. K. dviem motoroleriais atvažiavo prie prekybos centro „Norfa“ esančio (duomenys neskelbtini). A. J. likus sėdėti ant vieno iš motorolerių su įjungtu varikliu bei laikant kitą motorolerį ir stebint aplinką, jis (J. S.), R. K. ir D. S., vykdydami A. J. iš anksto parengtą planą, prekybos centro „Norfa“ patalpose atliko kiekvienam paskirtas užduotis: kol jis (J. S.) ir D. S. stebėjo aplinką, kad galėtų sutrukdyti lombardo darbuotojams ar parduotuvės lankytojams nutraukti jų pradėtą nusikalstamą veiką, R. K., plaktuku išdaužęs lombardo vitrinų stiklus, 1500 Lt, t.y. 434,43 eurų vertės, taip sugadindamas svetimą turtą, iš vitrinų pagrobė įvairius juvelyrinius dirbinius: 27 grandinėles 585 prabos - 136,11 g, 14 žiedų 585 prabos - 27,77 g, 70 vestuvinių žiedų 585 prabos- 153,61 g, 4 auskarus 585 prabos- 3,71 g, 76 pakabukus 585 prabos - 57,12 g. viso 378,32 g, bendros 37 382 Lt t.y. 11 391,33 eurų vertės, o tuo metu D. S. purkšdamas dujų balionėliu bandė sulaikyti iš apsaugos patalpų išbėgusį P. E., po ko visi pasišalino iš prekybos centro, kur jų laukė A. J., ir dviem motoroleriais iš anksto suplanuotu maršrutu pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu veikdamas organizuotoje grupėje pagrobė didelės vertės svetimą turtą panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą bei sugadino svetimą, UAB ,,A“ priklausantį, turtą. Šiais savo veiksmais J. S. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje 187 straipsnio 1 dalyje.
2. Taip pat J. S. nuteistas už tai, kad jis ne anksčiau kaip 2011-10-14, (duomenys neskelbtini), stoties rajone, neturėdamas teisėto pagrindo- nusipirkdamas iš nepažįstamo asmens, už 20 litų įsigijo tikrą, fizinio asmens dokumentą - 2011-10-14 vagystės metu pagrobtą, M. S. vardu 201-03-29 išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neteisėtai laikė bute adresu (duomenys neskelbtini), iki 2011-12-27 14.50 val. kai atliktos kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais J. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje baudžiamąją bylą nutraukti arba nuosprendį pakeisti ir veiką perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti teisingą bausmę. Taip pat skunde prašoma pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį dėl bausmių bendrinimo ir taikant BK 63 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatas subendrinti bausmes su 2013-02-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu. Jeigu tai nėra įmanoma, taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti teisingą bausmę ją sumažinant iki tokio dydžio, kuris atitiktų bendrintinos bausmės dalies dydžiui, jeigu nuosprendžius subendrinti arba priimant vieną nuosprendį esamoje situacijoje, t.y. iki 1 metų.
4. Gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, buvo padaryti esminiai baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, pažeisti objektyvumo ir teisingumo principai. Teismas, remdamasis bylos duomenimis ir juos pripažindamas įrodymais, turėjo juos vertinti objektyviai, visapusiškai juos ištirti sudėjus juos į įrodymų visetą, pašalinti visus prieštaravimus ir abejones, o nepavykus to padaryti vertinti kaltinamojo naudai. Teismas neteisingai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Be kita ko, teismas neteisingai taikė bausmių bendrinimo ir skyrimo taisykles, neatsižvelgė į tai, kad veika padaryta prieš priimant nuosprendį kitoje byloje, už ką J. S. nors ir atliko bausmę, tačiau jeigu bylos būtų nagrinėjamos viename procese, bendras bausmės dydis būtų mažesnis. Gynėjas teigia, kad to pasėkoje teismas paskyrė neadekvačiai griežtą laisvės atėmimo bausmę.
5. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo J. S. kaltę grindė praktiškai D. S. parodymais, tačiau J. S. dėl UAB „A“ priklausančio lombardo plėšimo kaltu neprisipažino ir nurodė, kad nieko apie tai nežino, jame nedalyvavo, tačiau patvirtino, kad su visais kitais asmenimis, kurie dalyvavo plėšime, yra pažįstami, o D. S. jį apkalba. Gynėjas teigia, kad byloje apart D. S. parodymų, nėra objektyvių duomenų, kad J. S. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad identifikuoti, kas važiuoja motoroleriais ir pačių motorolerių nėra galimybės, kadangi nesimato nei veidų nei motorolerių skiriamųjų ar gamintojų ženklų. Liudytojai D. M., M. M., P. E., L. V. taip pat nurodė, kad asmenų, kurie įvykdė plėšimą neatpažintų, kadangi jie buvo arba su kaukėm, arba su šalmais, ar tai vyrai ar moterys negalima buvo suprasti. Gynėjas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nei viename iš objektų nėra J. S. rankų, pirštų ar DNR pėdsakų, nors jeigu rastas šalmas, kaukės, drabužiai ar pirštinės, tariamai naudoti per inkriminuojamą plėšimą, tai bent jau DNR pėdsakų neįmanoma, kad nebūtų.
6. Gynėjas taip pat nurodo, kad teismo nurodoma aplinkybė – neįtikėtina, kad motoroleris buvo parduotas ir taip greitai panaudotas plėšime, nėra paneigta. Pažymi ir tai, kad byloje esanti specialisto išvada dėl motorolerio susiejimo su stiklo dalelių tyrimu yra tik tikėtina, o ne kategoriška. Kita vertus, pasak gynėjo, nėra logikos, kad J. S. nupirko motorolerį, pasirašė pirkimo dokumentus, sumokėjo 1200 litų ir jį po poros dienų panaudojęs plėšime padegė, žinant, kad yra pirkimo dokumentai, identifikaciniai kodai ir pan. D. S. pats yra parodęs, kad iki lapkričio vidurio nepažinojo J. S.. Tikėtina, kad pastarasis nenori atskleisti, kad pardavė motorolerį, atsižvelgiantį tai, kad D. S. pripažįsta dalyvavęs įvykdant plėšimą su motoroleriais.
7. Gynėjo teigimu, neteisingai kvalifikuoti J. S. veiksmai pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, kadangi jis buvo kaltinamas įvykdęs vieną nusikalstamą veiką, priešingai nei kiti kaltinamieji ir ypač D. S., kas rodo pastarųjų ryšius ir sistemiškumą. Jeigu ir laikyti įrodyta, kad J. S. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, tokiu atveju jis veikė ne kaip organizuotos grupės narys, bet bendrininkas ir jo veika atitinka ne BK 180 straipsnio 3 dalį, bet 1 dalį, kas yra apysunkė veika. Taip pat gynėjas nurodo, kas susitarimas panaudoti dujų balionėlį byloje nėra įrodytas. Iš bylos duomenų matyti, kad būtent D. S. panaudojo dujų balionėlį. Be to, jis nebuvo panaudotas vykdyti plėšimą, kadangi D. S. jį papurškė ne pardavėjoms prekystalio, kad atitraukti, bet jau įvykdžius plėšimą ir atsitraukiant, kad prekybos centro, o tuo pačiu ir kitos įmonės apsaugos darbuotojas jo nesulaikytų.
8. Skunde gynėjas teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad J. S. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-12 priimtą nuosprendį buvo paskirta subendrinta su kitų teismų nuosprendžiais bausmė, kurią nuteistasis yra jau atlikęs, todėl ją bendrinti su skundžiamu nuosprendžiu skiriama bausme nėra pagrindo. Nurodo, kad privaloma buvo įvertinti tai, jog J. S. inkriminuota veika padaryta prieš priimant 2013-02-12 nuosprendį, o pati veika padaryta kelios dienos po to, už kurią jis nuteistas 2013-02-12 nuosprendžiu, t.y. tarp šių nusikalstamų veikų yra itin mažas laiko tarpas. Tokiu būdu, jeigu bylos būtų nagrinėjamos kartu, J. S. paskirta bausmė nebūtų 10 metų ir 8 mėnesiai. Nurodo, kad J. S. jau yra atlikęs 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti 63 straipsnio 9 dalies nuostatas ir nuosprendžius subendrinus dalinio sudėjimo būdu, įskaityti atliktą bausmę į nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę arba iš dalies pridėti nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę ir ištaisyti padėtį, kuri šiuo metu yra nepagrįstai pabloginta paskyrus naują pilną bausmę. Jeigu teismas laikys, kad negalima bendrinti BK 63 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindais, tokiu atveju turi būti persvarstomas bausmės dydžio klausimas, atsižvelgiant į teisingumo ir protingumo kriterijus ir vadovaujantis BK 41 straipsniu, 54 straipsnio 3 dalimi, mažintina iki tiek, kad ji atitiktų bausmei, jeigu nuosprendžiai būtų subendrinti ar skiriant subendrintą bausmę vienu nuosprendžiu.
9. Teismo posėdžio metu nuteistojo J. S. gynėjas skundą palaikė, prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, tinkamai taikant BK 63 straipsnio 4, 9 dalių taisykles, tačiau dėl J. S. nuteisimo paliekant galioti pagrįstą ir teisėtą teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
10. Atsižvelgdamas į apeliaciniuose skunduose suformuluotus prašymus, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama J. S. kaltė dėl BK 302 straipsnio 1 dalies, dėl to šis klausimas išsamiau nebus vertinamas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl J. S. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 3 dalį bei nesutinka dėl bausmių, paskirtų atskirais nuosprendžiais, bendrinimo. Taigi baudžiamoji byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik šioje apimtyje.
11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas nustatė tokias faktines aplinkybes: J. S., veikdamas organizuotoje grupėje su asmenimis, kurių atžvilgiu priimtas nuosprendis dėl tų pačių aplinkybių išskirtoje byloje, pagrobė didelės vertės svetimą turtą panaudojant specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą bei sugadino svetimą, UAB ,,A“ priklausantį turtą.
12. Apeliaciniame skunde toks faktinių aplinkybių įvertinimas neigiamas, nurodant, kad J. S. nedalyvavo minėtame nusikaltime, nieko apie tai nežino, todėl, pasak gynėjo, baudžiamoji byla J. S. turi būti nutraukta.
13. Teisėjų kolegija su skunde pateiktais argumentais nesutinka. Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai J. S. pripažino kaltu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį už jo padarytą nusikaltimą.
14. Apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas J. S. kaltę grindė vien tik D. S. (D. S.) parodymais, nepagrįstas . Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio apelianto kaltė, be D. S. parodymų, buvo grindžiama ir specialistų išvadomis, duomenimis, užfiksuotais apžiūros protokoluose, atpažinimo pagal nuotraukas protokoluose. Be to, D. S. parodymai, priešingai, nei teigiama skunde, buvo nuoseklūs viso bylos nagrinėjimo metu bei atitinka kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes.
15. Matyti, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. S. nurodė, kad ir anksčiau J. S. kartu su juo dalyvavo žaibiškose vagystėse, taip pat dėl byloje nustatyto nusikaltimo tarėsi kartu atvažiavę pas A. K., ten buvo ir J. S.. Tarėsi dėl nusikaltimo eigos, nors daugiausiai nurodymų davė A. J. (A. J.). Prieš vykdant nusikaltimą, J. S. A. J. davė dujų balionėlį, pirštines, kepurę su iškirptomis akimis. Į parduotuvę važiavo motoroleriais, J. S. pasakė, kad vienu motoroleriu važiuos jie abu, o kitu motoroleriu A. J. su R. K.. Privažiavo tiesiai prie parduotuvės „Norfa“ pagrindinio įėjimo, iš karto užsidėjo kaukes ant veidų. Jis, J. S. ir R. K. nulipo nuo motorolerių, o A. J. liko sėdėti ant užvesto motorolerio. Į parduotuvę įbėgo trise – jis (D. S.), R. K. ir J. S.. J. S. ėjo pirmas, jis ėjo iš paskos, o R. K. ėjo trečias. Priėjus vitrinas J. S. sustojo, jis praėjo pro jį ir sustojo veidu į kasas, kaip buvo liepta. Neatsisuko, tačiau išgirdo kaip dūžta stiklas. Pamačius atbėgantį apsaugos darbuotoją, visi išbėgo iš parduotuvės, jis su J. S. sėdo ant motorolerio, kuriuo atvažiavo ir pradėjo pirmi važiuoti. Maršrutą žinojo tik A. J. ir J. S.. Vėliau, po nusikaltimo nusivilko drabužius, sumetė ant motorolerio, o J. S. apipylė acetonu (t. 3, b.l. 70, 205-206).
16. Analogiškus parodymus D. S. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 180-181) bei juos patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 181).
17. Be to, byloje esančiame vaizdo įrašo iš UAB „A“ apžiūros protokole užfiksuota, kad 2011.11.24 15:35:50 laiku matosi kaip iš dešinės lombardo pusės daužomas vitrinos stiklas. Asmenų daužančių vitrinas veido bruožų nesimato. Jie vilki tamsiais drabužiais. Vienas asmuo renka nuo lentynų daiktus ir nukritusius daiktus. 2011.11.24 15:36:10 asmuo pasišalina (t. l, b. l. 50-53). Byloje esančiame vaizdo įrašo iš šalia prekybos centro esančios įmonės apžiūros protokole užfiksuota automobilių stovėjimo aikštelė ir šaligatvis, esantis prieš parduotuvę „Norfa“. 2011:11:24 16:33 val. užfiksuota, kad nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės atvažiuoja du motoroleriai. Asmenys važiuojantys motoroleriais yra apsirengę tamsiais drabužiais ir su šalmais, pilnai dengiančiais veidus. Pirmasis motoroleris yra melsvas, antrasis juodas. Skiriamųjų ženklų (modelių pavadinimų, valstybinių numerių) nesimato (t. 1, b. l. 54-55). Šie vaizdo įrašai buvo pateikti D. S., kuris labai konkrečiai įvardino, kas iš organizuotos grupės narių kokius veiksmus atliko (t. 2, b. l. 181). Šiais D. S. duotais paaiškinimais netikėti teismui nebuvo jokio pagrindo, kadangi, kaip matyti, J. S. kaltė įrodyta ir kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais: duomenimis, užfiksuotais parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 2, b. l. 181), 2011-11-24 įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 27-31, 32-49), 2011-11-25 įvykio vietos, šalia (duomenys neskelbtini) gatvės garažų masyvo, kurioje rasti sudegę motoroleriai, apžiūros protokole (t. 1, b. 1.55-66), 2012-01-05 specialisto išvada Nr. 11-3134(11), kuria nustatyta, kad ant tyrimui pateiktos striukės, vienos kaukės ir dviejų pirštinių yra stiklo mikrodalelių. Tikėtina, kad stiklo mikrodalelės, rastos ant striukės, kaukės su viena skyle ir pilkų pirštinių iš vokų Nr. 7 ir Nr. 8 yra juvelyrinės parduotuvės lombardo, esančio (duomenys neskelbtini), vitrinos stiklo (t. 2, b. l. 181).
18. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad liudytojai D. M., M. M., P. E., L. V. nurodė asmenų, kurie įvykdė plėšimą, neatpažintų, tačiau matyti, kad ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme minėti liudytojai davė analogiškus parodymus, kad lombardą apiplėšė trys asmenys, kurie buvo atvykę su motoroleriais, vienas buvo su šalmu prie išėjimo, kitas stovėjo veidu į kasas, o trečias išdaužė stiklą ir grobė juvelyrinius dirbinius (t. 3, 76-82, t. 4, b.l. 68-71, 94-95). Matyti, kad šie liudytojų parodymai atitinka tiek vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes, tiek D. S. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu duotus parodymus apie lombardo apiplėšimo aplinkybes.
19. Tokiu būdu apeliaciniame skunde keliama versija, kad D. S. dėl kažkokių neaiškių priežasčių apkalba apeliantą, vertinama tik kaip pastarojo pasirinkta gynybinė pozicija. Atkreipiamas dėmesys, kad apklausiamas D. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme metu nurodė iki įvykio J. S. pažinojęs tik kaip A. J. pažįstamą, jokių konfliktų nebuvo turėjęs.
20. Apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojama ir tai, kad dujų balionėlis nebuvo panaudotas vykdyti plėšimą, kadangi D. S. jį papurškė ne pardavėjų pasipriešinimui įveikti, o jau įvykdžius plėšimą, atsitraukiant, kad apsaugos darbuotojas jų nesulaikytų. Atkreipiamas dėmesys, kad turto pagrobimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Nagrinėjamu atveju J. S. ar jo veikos bendrininkai , realizuojant bendrą tyčią , lombarde svetimo turto dar nebuvo užvaldę, dujų balionėlis buvo panaudotas dar turto užvaldymo metu, juo papurškiant apsaugos darbuotojui, kad pastarasis jų nesulaikytų. Šios aplinkybės rodo, kad dujų balionėlis kaip specialiai pritaikytas daiktas sužaloti žmogui buvo panaudotas sėkmingam sutartos nusikalstamos veikos realizavimui, todėl ši aplinkybė kaip vienas iš nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių buvo inkriminuota pagrįstai. Tai, kad šiuo atveju dujų balionėlį panaudojo ne nuteistasis J. S., o kitas veikos bendrininkas, nepaneigia teismo nustatytos nusikalstamos veikos pobūdžio, kad J. S. bendrininkavo plėšime, panaudojant specialų daiktą, skirtą sužaloti žmogui. Iš aukščiau aptartų įrodymų yra nustatyta, kad tarp nusikalstamos veikos bendrininkų buvo susitarimas, iškilus būtinybei, panaudoti dujų balionėlį ir apeliantas J. S. apie tokį susitarimą žinojo, pats, pagal D. S. parodymus , dujų balionėlį ištraukęs iš „tašės“ ir padavęs D. S..
21. Apeliaciniame skunde nemažai dėmesio yra skiriama įrodymų dėl motorolerio panaudojimo analizei , akcentuojant apelianto J. S. versiją, kad jis nedalyvavo plėšime, kad iki plėšimo nupirktą motorolerį pardavė asmeniui, atsiliepusiam į jo skelbimą „Skelbiu.lt“ ir nebuvo atvažiavęs šiuo motoroleriu į įvykio vietą . Tokias šio nuteistojo nurodytas aplinkybes paneigia aukščiau aptarti D. S. parodymai, kuriais jis patvirtino, kad J. S. į plėšimo vietą atvažiavo kartu su juo vienu motoroleriu , po plėšimo motorolerį kartu su rūbais, kuriais buvo apsirengę plėšimo metu, padegė. Padegimo vietoje (t. 2 b.l. 182, t.1 b.l. 55-66) rastuose daiktuose ( striukėje, vienoje iš kaukių, pirštinėse ), specialaus tyrimo metu nustatyta, kad rastos mikrodalelės, atitinkančios plėšimo vietos- sudaužyto vitrinos stiklo daleles, taip pat rastas veikos bendrininko R. K. DNR profilis, o tai, įvertinus įrodymų visumą, patvirtina kito veikos bendrininko D. S. aprodymus apie apelianto J. S. dalyvavimą , panaudojant motorolerį , aptariamame plėšime.
22. Įvertinus išdėstytą, daroma išvada, kad apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus įrodymų vertinimo procese. Apkaltinamajame nuosprendyje visi bylos įrodymai įvertinti tiek kiekvienas atskirai, tiek juos lyginant tarpusavyje , susiejant į vieną loginę grandinę, nė vienam iš įrodymų šaltinių neteikiant išskirtinės reikšmės.
23. Apeliaciniame skunde keliama s ir J. S. nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimas, nurodant, kad pastarojo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, kadangi jis neigia veikęs organizuotoje grupėje. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su tokiais skundo argumentais. Konstatuotina, kad pirmiau išanalizuotų byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas J. S. skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikaltimą (BK 180 straipsnio 3 dalis) padarė būtent dalyvaudamas organizuotoje grupėje, kartu su R. K., D. S. ir A. J.. Nagrinėjamu atveju tiek iš D. S. parodymų, tiek iš kitos rašytinės medžiagos nustatyta, kad A. J. ne vėliau kaip nuo 2011 metų lapkričio mėn. subūrė organizuotą grupę vagystėms ir plėšimams iš parduotuvių daryti, be kitų asmenų įtraukė ir J. S., vadovavo ir koordinavo grupės narių veiklą, pats parengdamas kiekvienos planuojamos nusikalstamos veikos planą ir tiesiogiai dalyvavo darant nusikalstamas veikas. Nurodymus davė A. J., buvo ieškoma priemonių nusikaltimui daryti – perkamas motoroleris, bendrininkai turėjo ryšio priemones, kaukes, šalmus, plaktuką ir kt. Įvertinus šias aplinkybes, apylinkės teismo išvada, kad tokie aktyvūs D. S. veiksmai patvirtina, kad jis suprato savo veiksmų neteisėtumą, kad veikoje dalyvauja, atlikdamas tam tikras užduotis ar vaidmenis kartu su kitais asmenimis, kurių veiksmai buvo suderinti ir būtini nusikalstamiems tikslams pasiekti, t. y. suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės narys ir savo vaidmenį daromame nusikaltime, yra pagrįsta. Kaip minėta, netikėti D. S. parodymais teismas neturėjo pagrindo, o pastarasis aiškiai nurodė, kad prieš lombardo plėšimą jie buvo pasiskirstę vaidmenimis, prieš tai viską derino su A. K., vėliau nurodymus davė A. J.. Be to, kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, aplinkybę, kad bendrininkai veikė kartu pagal iš anksto suderintą planą patvirtina ir intensyvus J. S. ir A. J. bendravimas mobiliojo ryšio priemonėmis prieš apiplėšiant lombardą ir po jo.
24. Gynėjas skunde ginčija ir šiuo nuosprendžiu J. S. paskirtos bausmės subendrinimą su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo taikyti 63 straipsnio 9 dalies nuostatas.
25. BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos numato, kad nauju nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, kai nustatoma, kad asmens nusikalstama veika padaryta iki pirmo nuosprendžio priėmimo.
26. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad apeliantas J. S. anksčiau buvo nuteistas 2013-02-12 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, subendrinta 4 metų laivės atėmimo bausme, kuri savo ruožtu buvo subendrinta su 2011-07-25 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 8 mėnesiais, įskaitant apelianto sulaikyme išbūtą laiką. Vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-20 nutartimi sušvelninta 2013-02-12 nuosprendžiu paskirta J. S. laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų 6 mėnesių bei ji vėl gi subendrinta su 2011-07-25 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 metus 2 mėnesius. Baudžiamosios bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis J. S. pagal pirmesnį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-12 nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę atliko 2017-04-11 ir buvo paleistas iš pataisos įstaigos. Kita vertus, skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas apeliantas padarė iki minėto nuosprendžio priėmimo: 2011-10-14 – 2011-11-24 laikotarpiu. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklių ir nebendrino skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtos bausmės su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, motyvuodamas, kad pastarasis ją jau atliko. Šiuo atveju susidaro situacija, kai yra nepagrįstai bloginama apelianto J. S. teisinė padėtis.
27. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, 2A-7-3/2014, 2K-10-976/2016).
28. Taigi, nagrinėjamu atveju J. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta 4 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalių taisyklėmis, bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-12 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-20 nutartimi, paskirta subendrinta bausme ir J. S. skirtina galutinė subendrinta bausmė, į kurios laiką įskaitytina jau atlikta 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei paliekant skundžiamu nuosprendžiu įskaitytas suėmime prieš ekstradiciją ir kardomajame kalinime (suėmime) pagal skundžiamą nuosprendį išbūtas laikas, t.y. nuo 2018-06-15 iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
29. Dėl šių motyvų skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo dalyje dėl bausmių subendrinimo ir atliktos bausmės laiko įskaitymo į naujai paskirtą subendrintą bausmę.
30. Apkaltinamajame nuosprendyje teismas, priimdamas sprendimą dėl civilinio ieškinio tenkinimo, padarė išvadą, kad bendrai padarę žalą asmenys atsako solidariai, tačiau , priteisdamas ketvirtadalį bendrovės „ K“ pareikšto ieškinio, priėmė priešingą tokiai išvadai sprendimą .
31. Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.279 str. 1d. , kaip ir apylinkės teismas , pripažįsta, kad kalti asmenys, bendrais veiksmais padarę žalą , turi atsakyti solidariai , todėl apylinkės teismo sprendimas nustatyti konkrečią apelianto turtinės prievolės dalį, nėra pagrįstas. Esamais duomenimis nustatyta, kad dėl aptariamos nusikalstamos veikos, inkriminuotos J. S. , Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18d. nuosprendžiu yra nuteisti A. J. ir R. K., o D. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nereabilituojančiais pagrindais (taikant Lietuvos Respublikos BK 39¹ str.) iš jų UAB „K“ solidariai yra priteista 11391, 33 Eurų, nuosprendis , priimtas dėl šių asmenų nėra įsiteisėjęs , byla yra nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Nuteistojo J. S. apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija mano, kad dėl tos pačios turtinės žalos ją nusikalstamais veiksmais padarę asmenys turi atsakyti solidariai , nežiūrint to, kad jie nuteisti skirtingais nuosprendžiais. Nuosprendis , kuriuo priteista turtinė žala iš kitų nusikalstamos veikos bendrininkų , nėra įsiteisėjęs, todėl nuteistojo J. S. skundą nagrinėjantis teismas neturi procesinės galimybės priimti sprendimo dėl solidarios atsakomybės su kitais veikos bendrininkais . Dėl šių motyvų skundžiamo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo naikinama, pripažįstant bendrovei teisę į tokio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2d.) . Toks klausimas nagrinėtinas , įsiteisėjus sprendimui dėl ieškinio priteisimo iš kitų asmenų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais,
nusprendžia:
tenkinti iš dalies nuteistojo J. S. (J. S.) gynėjo apeliacinį skundą.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rusėjo 27 d. nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, J. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27d. nuosprendžiu paskirtą 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-12 nuosprendžiu paskirta ir Vilniaus apylinkės teismo 2016-05-20 nutartimi sušvelninta laisvės atėmimo bausme, paskiriant J. S. galutinę subendrintą bausmę: laisvės atėmimą 6 metus. Į šios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-12 nuosprendį ir laikotarpį , įskaitytą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27d. nuosprendžiu .
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio išsprendimo: pripažinti UAB „K„ teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl jo dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.