Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-06-08 · Civilinė byla Nr. e2S-580-730/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-08
Bylos Nr.
e2S-580-730/2023
Teisminio proceso Nr.
2-24-3-02053-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Ieškovas
V. I. B.
Atsakovas
D. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-580-730/2023Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02053-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.1; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. I. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. I. B. prevencinį ieškinį atsakovei D. R. dėl uždraudimo atsakovei atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė pateikė teismui prevencinį ieškinį, kuriuo prašo uždrausti atsakovei inicijuoti, rengti, dalyvauti rengiant miškotvarkos projektą, pasirašyti dokumentus, susijusius su miškotvarkos projektu dėl žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat sudaryti naudojimosi žemės sklypais tvarką, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis: žemės ūkio, naudojimo būdas: kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, ir adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką ir ar atlikti kitus veiksmus, dėl kurių būtų sumažinta šių žemės sklypų vertė, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė kartu su prevenciniu ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei inicijuoti, rengti, dalyvauti rengiant miškotvarkos projektą, pasirašyti dokumentus, susijusius su miškotvarkos projektu dėl žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat sudaryti naudojimosi žemės sklypais tvarką, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis: žemės ūkio, naudojimo būdas: kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, ir adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką ir ar atlikti kitus veiksmus, dėl kurių būtų sumažinta šių žemės sklypų vertė. Prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas:

3. Nurodo, kad atsakovė gali imtis veiksmų, dėl kurių sumažėtų ginčo turto vertė, atsakovė elgėsi nesąžiningai, nevykdo sutartinių įsipareigojimu laiku. Nurodo, kad ginčo turtas pasižymi tam tikru specifiškumu - jame esantys medžiai bet kada gali būti iškirsti ir ieškovei nedalyvaujant nustatyta žemės sklypų naudojimosi tvarka, dėl ko ieškovei atitenkančio tokio turto vertė gali būti esmingai sumažėjusi, be to, ieškovei gali būti sukelti ir kiti neigiami padariniai, kaip antai, ieškovei nedalyvaujant nustatant naudojimo žemės sklypais tvarką ir vėliau jai atitekus iškirsto žemės sklypo dalims, ieškovė gali būti įpareigota atkurti mišką ir taip patirti papildomus nuostolius. Atsižvelgiant į prevencinio ieškinio esmę, kuriuo siekiama uždrausti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tikslingas, siekiant ateityje išvengti galimai atsirasiančių nuostolių.

Žemesnės instancijos teismas

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. spalio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, tai yra įrašą viešame registre apie draudimą rengti miškotvarkos projektą, pasirašyti dokumentus, susijusius su miškotvarkos projektu dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); taip pat taikyti įrašą viešame registre apie draudimą sudaryti naudojimosi žemės sklypais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarką ir iki kol šioje civilinėje byloje bus priimtas ir įsiteisės procesinis teismo sprendimas uždraudė atsakovei atlikti veiksmus, dėl kurių būtų sumažinta žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vertė. Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys prima facie yra pagrįstas, o atsakovė gali imtis veiksmų turto vertei pakeisti.

Šalies argumentai

5. Atsakovė 2023 m. kovo 30 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones arba netenkinus prašymo įpareigoti ieškovę per 7 kalendorinių dienų terminą pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ne mažiau nei 3000 Eur sumai, sumokant nurodytą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, o ieškovei nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų piniginių lėšų, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė nurodo, kad nors ieškovės ieškinys yra prima facie nepagrįstas, vien šios aplinkybės egzistavimas nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teigia, kad ieškovė ir atsakovė nesudarė jokio sandorio, kurių pagrindu ieškovei atsirastų reikalavimai atsakovės atžvilgiu, o šiuo atveju preliminarią sutartį sudarė atsakovės atstovas, kuris ir išreiškė norą pirkti turtą. Mano, kad V. I. B. yra netinkama ieškovė byloje. Papildomai nurodo, kad sudarius preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį atsakovės nuosavybė nedingsta, atsakovė turi teisę atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį ir prisiimti nuostolių riziką. Teigia, kad ieškovės nurodytos aplinkybės dėl tariamo turto vertės sumažėjimo yra nepagrįstos, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų galimus nuostolius, o iš esmės kelia abejones.

Atsiliepimas

6. Ieškovė 2023 m. balandžio 7 d. pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, juo prašo netenkinti atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar nuostolių atlyginimo užtikrinimo visa apimtimi. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos 2022 m. spalio 7 d. nutartimi, atsakovė taip pat teikė atsiliepimą į prevencinį ieškinį, tačiau neteikė atskirojo skundo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodo, kad pardavėja buvo nesąžininga ir neatvyko į notarų biurą sudaryti pagrindinės sutarties, o pirkėja gavo pranešimą iš antstolio A. S. dėl turto pardavimo. Teigia, kad ginčo laikinosios apsaugos priemonės taikytos esant grėsmei dėl ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, nes atsakovės neteisėti veiksmai yra tendencingi, ji elgiasi nesąžiningai, nebendradarbiauja su ieškove. Pažymi, kad ginčo turtas pasižymi specifiškumu, o dėl atsakovės veiksmų gali sumažėti ginčo turto vertė. Nurodo, kad atsakovė neįrodinėja, kokios faktinės aplinkybės pasikeitė, dėl kurių laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti panaikintos. Mano, kad atsakovės reikalavimas dėl nuostolių užtikrinimo yra nepagrįstas ir neturėtų būti tenkintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino ir panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. spalio 7 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tai yra panaikino įrašą viešame registre apie draudimą rengti miškotvarkos projektą, pasirašyti dokumentus, susijusius su miškotvarkos projektu dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); taip pat įrašą viešame registre apie draudimą sudaryti naudojimosi žemės sklypais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarką, taip pat panaikino draudimą atsakovei atlikti veiksmus, dėl kurių būtų sumažinta žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vertė.

7.2 Teismas nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos pradinėje bylos stadijoje, remiantis tik ieškovės nurodytais argumentais. Teismas vertindamas bylos aplinkybes nustatė, kad ginčo žemės sklypų 1/3 dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei. Tarp atsakovės ir ieškovės įgalioto asmens M. B. sudaryta preliminari sutartis, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti, o M. B. ar V. I. B. (ši aplinkybė dar turės būti nustatyta bylos nagrinėjimo metu) – nupirkti ginčo žemės sklypų dalis. Šiuo atveju atsakovei apribotos disponavimo teisė turtu, o šiuo atveju tarp šalių susiklostė santykiai iš preliminariosios sutarties kuri savaime nesukuria ieškovei nuosavybės teisės į ginčo sklypus.

7.3 Teismas nurodė, kad ginčo sklypai valdomi su kitais bendraturčiais, o atsakovės bendrosios nuosavybės teisės yra apribotos dėl ko jos teisės yra neproporcingai suvaržytos. Pažymi, kad net ir atsakovei atlikus veiksmus, dėl kurių galimai sumažėtų ginčo žemės sklypų vertė, ieškovei išliktų teisė reikalauti atsakovės nuostolių, kilusių dėl atsakovės netinkamų veiksmų, atlyginimo. Teismas atsižvelgęs į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės suteikia per didelį pranašumą ieškovei atsakovės atžvilgiu, pažeidžia interesų pusiausvyros principą, nutarė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartį ir klausimą spręsti iš esmės. Atskirojo skundo argumentai:

8.1 Nurodo, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog apeliantė būtų pasirinkusi akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Todėl tokiu atveju darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra teisėtos ir pagrįstos bei negali būti naikinamos. Pažymi, kad atsakovė nutarties neskundė, nepasinaudojo apeliacijos teise. Nurodo, kad atsakovė yra nesąžininga, nesilaiko sutartinių įsipareigojimų, kvestionuoja sutarties sutarymo faktą ir vengia sudaryti pagrindinę turto pirkimo – pardavimo sutartį. Mano, kad tokie atsakovės veiksmai patvirtina jos nesąžiningumą.

8.2 Nurodo, kad atsakovė prašydama panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nenurodo faktinių aplinkybių pasikeitimo. Teigia, jog ta aplinkybė, kad laikinosios apsaugos priemonės sukelia tam tikrus suvaržymus ir nepatogumus, nereiškia, jog tokių priemonių taikymas laikytinas neteisingu ar tuo labiau neproporcingu, jei tokie faktai nėra pagrįsti atitinkamais įrodymais. Šiuo atveju pagrįstų įrodymu, patvirtinančių, kad laikinosios apsaugos priemonės daro atsakovei neproporcingą žalą, nėra pateikta. Be to, tai, kad atsakovei priklauso tik žemės sklypo dalys, nepagrindžia fakto, jog apeliantė įgyja pranašumą prieš atsakovę ir tokiam turtui taikomi apribojimai gali būti neproporcingi.

Atsiliepimas

2 Atsakovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

9.1 Nurodo, kad atsakovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo grindė tuo, kad ne tik faktinė situacija pakitusi nuo 2022 m. spalio 7 d. nutarties priėmimo, bet ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų užtikrinimo, kuo ir vadovavosi teismas priimdamas skundžiamą nutartį. Byloje atsakovei pateikus atsiliepimą, savo poziciją ir įrodymus byloje, teismas turėjo pagrindą vertinti byloje esančius įrodymus bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus iš naujo. Vien tai, kad atsakovė nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės neskundė, neužkerta jai kelio teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

9.2 Nurodo, kad vertinant šalis siejantį teisinį santyki, akivaizdu, kad apeliantei negali būti sukuriama jokia žala, turto vertės sumažėjimo apimtyje, kadangi turtas priklauso atsakovei. Atsakovei sudarius preliminarią prikimo sutartį jos nuosavybės teisės neapribojamos ir turto valdymo teisė niekur nedingsta. Neatsižvelgiant į sudarytą susitarimą atsakovė turi teisę atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį prisiimdama nuostolių atlyginimo riziką, kaip ir apeliantė turi teisę atsisakyti pirkti turtą, jei jis neatitinka jos lūkesčių ir tai lėmė pardavėjo veiksmai. Pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas panaikino atsakovės kaip savininkės teisę sudaryti su bendraturčiais susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo neapibrėžtą laiką ir sukėlė nuostolius, kadangi laikinosiomis apsaugos priemonės užtikrinami nepagrįsti reikalavimai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl atskirojo skundo argumentų.

12. Šioje byloje apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas patenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Apeliantė teigia, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt teisių pažeidimo būdą, o pirmosios instancijos teismas tenkinamas atsakovės prašymą tinkamai neįvertino atsakovės nesąžiningumo, neįvertino aplinkybės, jog atsakovė teismo nutarties, kurią taikytos laikinosios apsaugos priemonės neskundė.

13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

14. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, tai yra, nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

15. Pažymėtina, jog šiuo atveju nėra ginčo dėl prima facie sąlygos įvertinimo, tačiau apeliantės teigimu teismas tinkamai neįvertino atsakovės nesąžiningumo, veiksmų po preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, aplinkybės, jog atsakovė neskundė pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kaip minėta (nutarties 14 punktas), be prima facie sąlygos, kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu atveju vertinant aplinkybes, kuriomis šalis įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, ir nusprendžiant dėl jų pakankamumo išvadai, jog egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms.

16. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai išplėtotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo praktikoje nurodoma, kad tokio išimtinio ir atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia įtikinamų argumentų ir (ar) įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar galimus atlikti veiksmus, siekiant išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019).

17. Šiame kontekste pažymėtina, kad civilinėje teisėje, išskyrus tiesiogiai įstatymuose aptartas išimtis, galioja asmens sąžiningumo prezumpcija, todėl nesąžiningumo kaip grėsmę sprendimo įvykdymui patvirtinančios aplinkybės įrodinėjimo pareiga visada tenka tai šaliai, kuri pareiškia ieškinio reikalavimą ir prašo taikyti kitai ginčo šaliai (ar šalims) disponavimo turtu suvaržymus arba kitus ribojimus (CPK 12, 178 straipsniai), o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-113-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2019; 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-283-464/2020).

18. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie nesąžiningą atsakovo elgesį, tai yra jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, ieškinio sumos dydis ir atsakovo turtinė padėtis nėra reikšmingi (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018, 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-395-516/2023). Sprendžiant dėl asmens sąžiningumo turi būti nustatyta ne hipotetinė, o reali grėsmė, atsižvelgiant į šalies pateikiamus argumentus bei įrodymus, kuriais grindžiamas šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-341-464/2023).

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės varžo atsakovės interesus, o apeliantė iš esmės neįrodė atsakovės nesąžiningumo – nepateikė duomenų ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog atsakovė ketina imtis kokių nors nesąžiningų priemonių, siekdama sumažinti ginčo turto vertę, taigi nepaneigė civilinėje teisėje galiojančios asmens sąžiningumo prezumpcijos. Pažymėtina, kad apeliantė iš esmės prašydama palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžia hipotetiniais pasvarstymais, jog atsakovė galbūt gali imtis veiksmų, tačiau konkrečių šią aplinkybę duomenų apeliantė nepateikė. Nors apeliantė nurodo, kad atsakovė galimai buvo nesąžininga sutartinių santykių metu, tačiau pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo aspektu vertinamas atsakovės nesąžiningumas sutartiniuose santykiuose (kas šiuo atveju yra bylos dalykas), o nesąžiningumas, kaip konkretūs veiksmai, pagrindžiantys apeliantės argumentus, jog atsakovė atlieka veiksmus siekiant sumažinti turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1726-330/2020).

20. Nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad atsakovė neteikė atskirojo skundo dėl nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau vien ši aplinkybė savaime neužkerta kelio bylos nagrinėjimo metu atsakovei teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių mąsto pakeitimo ir (ar) jų panaikinimo, o šiuo atveju esant naujoms aplinkybėms, tai yra pirmosios instancijos teismui įvertinus atsakovės prašymo motyvus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė tenkinti atsakovės prašymą, kadangi apeliantė nepateikė pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų realų atsakovės ketinimą sumažinti turto vertę ar kitaip jį apsunkinti.

21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-306-236/2016). Taigi tai neužkerta kelio ateityje, paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, įrodžius atsakovės nesąžiningumo aspektus, iš naujo kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

22. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl procesinės bylos baigties.

23. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, proceso teisės normas, dėl ko nutariama atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

24. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje proceso stadijoje nespręstina – jos bus paskirstytos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Erinija Kazlauskienė