- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-10
- Bylos Nr.
- eII-89-1002/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00053-2026-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Kategorijos
- 19.14pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. P., gim. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2026 m. sausio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) .
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2026 m. sausio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: duomenys neskelbtini)) (toliau – Nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565-1 straipsnio 1 punktu, buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, nenustačius nusižengimo požymių, numatytų ANK 493 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
Nesutikdama su Institucijos Nutarimu pareiškėja I. P. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Nutarimą ir grąžinti bylą institucijai atlikti tyrimą iš naujo. Skunde pareiškėja nurodė, kad Nutarime nurodomos aplinkybės, kad vyriškis informuoja Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) dispečerį apie tai, kad jo neįsileidžia į namus, moteris yra namuose su vaiku, namuose yra užkurtas židinys ir kažkur namuose yra tara su benzinu, reiškia, kad vyriškis (D. U.) veikdamas tiesiogine tyčia, puikiai suvokdamas (žinodamas), kad jokiems asmenims nereikalinga jokia medicininė pagalba, trukdė tarnybos (GMP) darbą, melagingai ją iškviesdamas. Šiuo atveju GMP buvo sąmoningai suklaidinta, sutrikdytas jos darbas, buvo sutrikdytas ir kitų tarnybų – policijos, priešgaisrinės tarnybos darbas, įsibrauta į privatų būstą, išdaužtas langas ir padaryta turtinė ir neturtinė žala pareiškėjai, jos sutuoktiniui A. P. ir nepilnamečiui vaikui D. P.. Administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai, kadangi nutarime nėra atskleidžiama, kas informavo bendrąjį pagalbos centrą apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atsiųsti priešgaisrinės tarnybos, policijos pareigūnus D. U. nurodytu adresu. Neaišku, kas, kada pirmą kartą paskambino ir kokią informaciją bendrajam pagalbos centrui pateikė, kurios pagrindu buvo išsiųstos visos gelbėjimo tarnybos. Nutarime nėra įvertinti tarnybų veiksmai, ne visiškai adekvačiai reaguojant į pagalbos skambučius. Tuo atveju, jei būtų pripažinta, kad D. U., iškviesdamas GMP, sąžiningai klydo, kiltų tarnybų, pareigūnų atsakomybė dėl valstybės lėšų švaistymo, siunčiant gelbėjimo tarnybas, nesant tam pakankamo pagrindo, bei valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės tarnautojų galimo piktnaudžiavimo, įgaliojimų viršijimo, įsibrovimo į privatų būstą bei asmenims padarytos turtinės ir neturtinės žalos padarymo.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu su skundu nesutiko, prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra priimtas teisėtai ir pagrįstai bei teisingai išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą. Nutarime yra išsamiai aptartos atlikto tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei atitinkamai įvertinti surinkti duomenys, kurių visumos pagrindu padaryta išvada, kad D. U. veiksmuose nėra ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Pažymėjo, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Atsakomybę nustatančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai, todėl ANK 493 straipsnio 2 dalyje pateikta formuluotė „iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga“ negali būti išplečiama ir aiškinama, kaip tikrovės neatitinkantis pranešimas, melagingas pranešimas. Jeigu asmuo klaidingai suvokia ar vertina realiai egzistuojančias aplinkybes ir praneša apie jas specialiosioms tarnyboms, jo veiksmai nėra tyčiniai, todėl atsakomybė pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį negalima.
Į teismo posėdį pareiškėja neatvyko, prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas žinant, kad pagalba nereikalinga, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad šis administracinis nusižengimas padaromas veikiant tiesiogine tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Sprendžiant klausimą dėl aptariamo administracinio nusižengimo padarymo svarbu nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog kreipdamasis į policijos pareigūnus pateikia žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis ir suvokia, kad kviečia policiją be priežasties ir tai atlieka sąmoningai.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 493 straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Teismų praktikoje konstatuota, jog ANK 493 straipsnio 2 dalies dispozicijoje esantis terminas „žinant, kad pagalba nereikalinga“ apibūdina būtinąjį šio nusižengimo subjektyviosios pusės požymį – jis gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį kilti yra reikšmingas asmens suvokimas, jog specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga.
Nagrinėjamu atveju I. P. pateikė skundą dėl Nutarimo, kuriuo buvo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos D. U. atžvilgiu pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį. Pareiškėja prašo minėtą nutarimą panaikinti ir pavesti institucijai atlikti išsamų tyrimą pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį.
Iš byloje esančio garso įrašo girdėti, kad D. U., paskambinęs į GPM stotį (duomenys neskelbtini), GMP dispečerį informuoja, kad jo neįsileidžia į namus, kad moteris yra namuose su vaiku, kad namuose yra užkurtas židinys ir kažkur namuose yra tara su benzinu, bijo, jog neįvyktų nelaimė.
Tikslinant įvykio aplinkybes, nustatyta, kad 2025-10-19 į GPM stotį (duomenys neskelbtini) paskambino D. U., kuris aplinkybių patikslinimo metu, apklausiamas apie įvykį, paaiškino, kad spalio 19 dieną, jau vakaro metu, buvo nuvykęs pas I. P., su ja bendravo, vakarojo, nurodė, kad jie yra draugai. I. P. namuose t. y. koridoriuje buvo plastikinė talpa su benzinu, kuri galimai netyčia buvo jos pačios užkliudyta, o kadangi namuose viduje buvo uždegtas židinys, pranešėjas D. U. buvo sunerimęs, kad kas nors neužsidegtų, todėl ir norėjo informuoti (duomenys neskelbtini) GMP ekipažo darbuotojus. Paaiškino, kad specialiai I. P. pakenti tikrai nenorėjo. Taip pat D. U. patvirtino, kad buvo išgėręs alkoholio, kurį vartojo kartu būdamas su I. P..
Tikslinant įvykio aplinkybes, teismas perklausė BPC pagalbos pateiktus garso įrašus, kuriuose yra GMP dispečerio skambutis į bendrą pagalbos centrą, pirmuoju skambučiu prašo atšaukti pagalbą kitų tarnybų, nes medikų ekipažas viską išspręs pats vietoje, o antruoju ir trečiuoju skambučiu yra prašoma atsiųsti kitas tarnybas, pajėgas, nes galimai skambinęs asmuo nurodė, jog namuose esantis žmogus atsuko benziną, namuose užkurtas židinys ir galimai gali norėti kažko blogo, gal susisprogdinti. Įvertinus aplinkybių patikslinimo metu surinktą informaciją, matyti, kad skambinęs asmuo į GMP tiesiogiai yra D. U., kuris nurodė, kad jo į namus neįsileidžia, namuose galimai yra benzino talpa, kuri galėjo būti pavirtusi, o dėl užkurto židinio išsigando, kad kas blogo nenutiktų, todėl buvo paskambinta pagalbos. Apie namo susprogdinimą, pasikėsinimą padaryti kažkam kažką blogo D. U. pokalbio metu neužsimena. Teismas pritaria išvadai, kad perklausius visus garso įrašus, darytina išvada, kad GMP dispečeris perdavė pirminę D. U. informaciją greitosios ekipažui, kuri buvo šiek tiek ne taip suprasta ir perteikta. Greitosios ekipažo personalas patys skambino į BPC, perdavinėdami informaciją apie įvykį, jį supratę kitaip ir teigdami, jog nežino, kas ten vyksta namuose, kodėl žmogus užkūręs židinį, kodėl yra namuose plastikinė talpa su benzinu, kad galimai gal norima susisprogdinti ar šiaip norima kažkam pakenti.
Šių duomenų kontekste D. U. veiksmus vertinti kaip sąmoningą melagingos informacijos pateikimą, t. y., kad jis veikdamas tyčia, be jokios rimtos priežasties skambino į BPC pagalbą, suvokdamas, kad pateikta informacija yra melaginga ir jokia pagalba nereikalinga, teismo vertinimu, nėra pagrindo.
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016,). Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nagrinėjamu atveju, D. U. įsitikinimas pranešimo teisingumu nėra paneigtas, tai reiškia, jog byloje neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, požymis. Nesant nusižengimo, numatyto ANK 493 straipsnio 2 dalyje, sudėties, administracinė nusižengimo teisena negalima.
Pažymėtina, kad tai, jog pareiškėja nesutinka su Institucijos nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Institucija išsamiai ir nešališkai patikrino byloje surinktus duomenis, juos tinkamai įvertino vadovaudamasi įstatymu ir vidiniu įsitikinimu bei padarė pagrįstą išvadą dėl administracinio nusižengimo požymių nebuvimo D. U. veiksmuose.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, išklausęs garso įrašus, atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2026 m. sausio 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) yra teisingas ir priimtas teisėtai, todėl naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
I. P. skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato 2026 m. sausio 28 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.