Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus, Artūro Ridiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., ir jai paskirta 5 MGL dydžio (188,30 Eur) bauda.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. K. 2000 Eur civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš S. Š. J. K. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 360 Eur proceso išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. skundžiamu nuosprendžiu nuteista už tai, kad ji 2015-01-22, 18.26 val., būdama savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, naudodamasi paslaugų tiekėjo UAB „(duomenys neskelbtini),“ jai teikiamomis paslaugomis ir suteiktu IP (duomenys neskelbtini),, iš kompiuterio viešojoje erdvėje per visuomenės informavimo priemonę, t. y. internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini), tekstu: „ieškau vyro seksui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),“, tokiais savo veiksmais apšmeižė J. K., paniekindama jos garbę ir orumą bei užgauliai pažemindama.

Apeliaciniu skundu nuteistoji prašo pakeisti 2016-03-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį, taikyti jai BK 54 str. 3 d. ir skirti bausmę – laisvės apribojimą, bei sumažinti priteisto civilinio ieškinio dydį iki 200 eurų. Apeliantė teigia, kad jai paskirta bausmė - baudos vykdymas yra labai skausmingas ir problematiškas. Teigia gyvenanti tik iš nedarbo draudimo išmokos, yra vyro išlaikytinė. Todėl įvertinus visas bylos aplinkybes ir atsižvelgus į jos kaip kaltininkės asmenybę, galima daryti išvadą, jog piniginės baudos paskyrimas jai už jos nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Apeliantės teigimu, visuma bylos aplinkybių duoda pagrindą manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti, o pati bausmė atitiks teisingumo ir protingumo principus pritaikius jos atžvilgiu BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskyrus švelnesnę nei įstatyme numatytą bausmę. Be visa to S. Š. mano, kad baudžiamojoje byloje J. K. civilinis ieškinys visiškai nebuvo įrodytas, jis buvo paremtas tik bendraisiais samprotavimais apie pašlijusią sveikatą, kuria nukentėjusioji, nuteistosios teigimu, skundėsi ir ankščiau. Jokių objektyvių duomenų apie tai, jog sveikatos pablogėjimas yra susijęs su apeliantės padarytu nusikaltimu, pasak apeliantės, byloje nėra. Nuteistoji teigia suprantanti, kad nukentėjusioji išgyvena, buvo pažeminta, tačiau mano, jog atsižvelgus į jos turtinę padėtį, teisingumo ir protingumo kriterijus teisingas neturtinės žalos dydis turėtų būti 200 eurų.

Teismo posėdžio metu nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nukentėjusioji ir jos atstovė – atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 srt. nuostatomis aukštesnės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Apeliantė savo kaltės ir veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, byloje tikrina tik bausmės skyrimo klausimus.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmes skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Taigi, už nusikalstamos veikos padarymą gali buti skiriama tik tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia yra numatyta baudžiamojo kodekso straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. Tik tuo atveju, kai teismas nusprendžia skirti kitą – švelnesnę bausmę, kuri įstatymo sankcijoje nenustatyta, jis turi teisę vadovautis BK 62 str. nuostatomis ir skirti atitinkamo straipsnio sankcijoje nenumatytą bausmę. BK 54 str. 3 d. nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai nuteistosios atžvilgiu netaikė nei BK 62 str., nesant būtinų šios normos taikymo sąlygų, nei skunde nurodomo BK 54 str. 3 d. Pastaroji norma, kaip jau nurodyta, gali būti taikoma tik tuomet, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau nagrinėjamu atveju jokių išskirtinių aplinkybių, atitinkamai apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ar tą veiką padariusį asmenį, kolegijos nuomone, nėra. Apie tokias aplinkybes nenurodoma ir paduotame apeliaciniame skunde. Todėl taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas nėra pagrindo.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes - padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį, į nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), taip pat atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat teismas tinkamai įvertino S. Š. asmenybę ir nuteistajai skyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis yra artimas minimaliam. Jokių kitų, galinčių turėti reikšmės skiriant bausmę, aplinkybių byloje nėra, jų nenurodoma ir apeliaciniame skunde. Paskirtąją bausmę pripažinti esant aiškiai per griežta ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo.

Taip pat skundu ginčijamas ir apylinkės teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai J. K. priteistos neturtinės žalos dydis. Įvertinęs visas šio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad ir šis apeliacinio skundo teiginys nepagrįstas. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiajai šaliai pasipelnyti. Pastebėtina, kad pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis teismų praktika bei atsižvelgdamas į nuteistosios sunkią padėtį, sumažino nukentėjusiosios J. K. prašytos neturtinės žalos dydį nuo 2000 Eur iki 500 Eur. Ir nors iš byloje esančių duomenų matyti, kad konkrečių sveikatos sutrikimų nukentėjusiajai nenustatyta, tačiau teismui nėra pagrindo abejoti, jog nukentėjusioji, pamačiusi internetiniame puslapyje tikrovės neatitinkančią informaciją, bei pajutusi dėl šios informacijos paskleidimo kilusius padarinius, t. y. sulaukusi nepažystamų vyrų skambučių ir SMS žinučių dėl jos neva teikiamų intymių paslaugų, neabejotinai patyrė neigiamas emocijas bei pažeminimą, ką, beje, pripažįsta ir pati nuteistoji. Teismo nustatytas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas nuosprendyje išdėstytais argumentais, neprieštarauja susiklosčiusiai teismų praktikai atitinkamose bylose ir dar labiau jį mažinti nėra pagrindo.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiosios J. K. atstovė advokatė Daiva Gadliauskienė prašė iš nuteistosios S. Š. priteisti nukentėjusiajai J. K. pastarosios turėtas 100 Eur išlaidas advokato paslaugoms padengti. Prašymas tenkintinas.

Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos taip pat galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-23 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-895/2016). Įvertinus tai, kad nuteistosios skundas šioje byloje yra atmetamas, vadovaujantis BPK 105 str. 6 d. ir 106 str. 2 d. nuostatomis nukentėjusiosios J. K. patirtos proceso išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurias patvirtina 2016-04-25 mokėjimo nurodymas Nr. 60 ir kurios yra proporcingos suteiktoms atstovavimo paslaugoms bei nėra aiškiai per didelės, priteistinos iš nuteistosios.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

N. S. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistosios S. Š. 100 eurų proceso išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.