Kauno apylinkės teismo nutartis

2020-03-12 · Civilinė byla Nr. 2SP-8719-454/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-12
Bylos Nr.
2SP-8719-454/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03983-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Pareiškėjas
I. T., I. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2SP-8719-454/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03983-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.17.3; 3.2.7.2; 3.4.5.20 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. T. ir I. B. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai prašo patvirtinti šalių 2020 m. kovo 9 d. sudarytą taikos sutartį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Pareiškėjai prašyme nurodo, kad jie taikiai susitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl prašo patvirtinti taikos sutartį. Nurodo, jog žino taikos sutarties patvirtinimo teisines pasekmes.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnį pateiktą taikos sutarties sampratą šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2008). Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo.

Nustatyta, kad prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka yra aiškiai išreikšta abiejų šalių valia, šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jų bendras prašymas dėl taikos sutarties teisminio patvirtinimo užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Įvertinus pareiškėjų pateiktos taikos sutarties turinį, teismo nuomone, pareiškėjų pasirašytos taikos sutarties sąlygos įstatymui neprieštarauja, pareiškėjų ir kitų asmenų teisių bei įstatymu saugomų interesų nepažeidžia, todėl ji patvirtintina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579–582 straipsniai, 42 straipsnio 4 dalis).

Tvirtinamas visas šalių pateiktas taikos sutarties tekstas, išskyrus taikos sutarties nuostatas, kuriomis išreiškiami šalių patvirtinimai ir išsprendžiami techniniai / organizaciniai klausimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-8-464/2017).

Išaiškintina, jog patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis).

Šalims išaiškintina, kad kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu galima tik iš esmės pasikeitus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 579–582 straipsniais,

nutaria:

patvirtinti pareiškėjų I. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 9 d. sudarytą taikos sutartį, tokiomis sąlygomis:

1.1. Šalys sutaria, jog nepilnamečio vaiko N. B., a k. (duomenys neskelbtini) nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma kartu su mama I. T. (N. B. su mama gyvena nuo jo gimimo iki šiol).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Šafronas