Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-456-460/2014

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-09-24
Bylos Nr.: 2A-456-460/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-06107-2012-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Virginija Nijolė Griškevičienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „1-asis vertimų biuras“
Atsakovas: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Advokatai: Ramunė Snarskytė

Kategorijos

42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
54.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-456-460/2014

Teisėja Elena Pauliukienė (Proceso Nr. 2-06-3-06107-2012-0)

Procesinio sprendimo kategorija 42.2; 42.8; 54.1; 121.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2014 m. rugsėjo 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „1-asis vertimų biuras“ direktorei Nijolei Miknevičienei, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „1-asis vertimų biuras“ atstovei advokatei Ramunei Snarskytei, atsakovės Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Arūnui Venckui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-9880-122/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „1-asis vertimų biuras“ ieškinį atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl skolos priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl paslaugų sutarties sąlygų papildymo ir permokos grąžinimo, ir atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (apeliantas) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-12-19 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo 26 440 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo 2011-10-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad atsakovas nuo 2011 m. lapkričio mėn. ėmė nebeapmokėti šalių 2011-01-03 sutarties pagrindu išrašytų sąskaitų, todėl susidarė įsiskolinimas. Atsakovas pateikė pretenziją, neva ieškovė ne pagal sutartyje nustatytas sąlygas apskaičiuoja atlyginimą už atliktą darbą. Ginčas kilo dėl to, kas laikytina vertimo raštu puslapyje. Ieškovės nuomone A4 puslapis ir vertimo puslapis nėra tapačios sąvokos. Atliekant vertimus, vadovaujamasi visuotinai priimtais standartais, kad vertimo puslapį sudaro 1 500 ženklų (225 žodžiai arba 25 eilutės), taip pat bendrosiomis raštvedybos taisyklėmis, kurios nustato kairiosios, dešiniosios, apatinės paraščių, teksto naujos eilutės atitraukimo ir kitus parametrus. Nepriklausomai keliuose puslapiuose bus pateiktas darbas, vertimo puslapiu yra laikoma 1 500 spaudos ženklų (žodžiai, skaičiai, skyrybos ženklai ir kt.). Toks skaičius ženklų gali būti išdėstomas dviejuose, trijuose A4 formato puslapiuose, priklausomai nuo verčiamo teksto struktūros ir formos, kadangi verčiant dokumentą stengiamasi maksimaliai atspindėti originalaus dokumento formą. Todėl apmokėjimo paskaičiavimui visiškai neturi reikšmės, kiek fiziškai pateikiama vertimo puslapių užsakovui. Svarbu, kiek susidaro puslapių suskaičiavus spausdinimo ženklus. Sutarties 2.8 punkte neaptarus darbų pateikimo parametrų, reikia vadovautis įprastinėmis sąlygomis – standartais. Visus metus atsakovui jų atliekamas darbas tiko ir jokių dėl to pretenzijų nebuvo. Ieškovė nesutiko, kad puslapį sudaro 3 500 spaudos ženklų, nes tokią išvadą padarė leidykla, kurios standartai vertimų sferoje apskritai netaikomi.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti, kad pagal 2011-01-03 šalių pasirašytą paslaugų sutartį Nr. ST2-11-5, vertimo raštu lapą sudaro 3 500 išversto teksto ženklų, priteisti iš ieškovės už atliktas paslaugas 10 431 Lt permoką, priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo 2011-10-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su viešąjį konkursą laimėjusia ieškove sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuri buvo neatsiejama viešojo pirkimo dokumentų dalis. Pagal sutarties 2.8 punktą vykdytojas (paslaugų teikėjas) turėjo pareigą išverstą raštu medžiagą pateikti įprastiniame ir visuotinai dažniausiai naudojamame A4 lapo formate, o tekstas atspausdintas 12 dydžio Times New Roman šriftu bei intervalas tarp eilučių turi būti vienetinis. Tokiu būdu, sutarties priede įtvirtintos vertimo raštu paslaugų kainos už puslapį, kuris atitinka sutarties 2.8 punkto sąlygas. Sudarius sutartį ieškovė pateikė savo vertimo raštu paslaugų teikimo taisykles, kurių 1 skyrelyje nurodyta, kad išversto teksto puslapį sudaro 1 500 teksto ženklų, toks puslapis apytiksliai lygus vienam A4 formato puslapiui, atspausdintam Times New Roman dydžio šriftu, su neįprastu dvigubu tarpu tarp eilučių. Šių taisyklių rengime atsakovas nedalyvavo, kainų skaičiavimo metodo nederino, todėl laikytina, kad taisyklės parengtos vidiniam ieškovės biuro naudojimui. Taikant dvigubus tarpus tarp eilučių, du kartus padidėja verčiamo teksto kaina. Jei atsakovas viešojo pirkimo metu būtų žinojęs, kad ieškovė paslaugų kainą skaičiuos pagal savo taisykles, atsakovas laimėtoju būtų paskelbęs kitą konkurse dalyvavusį tiekėją. Dėl ieškovės nepagrįsto skaičiavimo, atsakovas yra permokėjęs už suteiktas paslaugas. Atsakovas, sudarydamas su ieškove sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad bus skaičiuojama ne mažiau kaip 3 500 išversto teksto ženklų.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-12-19 sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog faktinės bylos aplinkybės ir pateiktieji rašytiniai įrodymai pagrindžia ieškovės teiginius, jog paslaugų teikėjas sutarties sąlygas vykdė tinkamai, o atsakovas ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų laiku neapmokėjo. Ieškovės išverstoji rašytinė medžiaga pateikta A4 formate, tekstas spausdinamas 12 dydžio Times New Roman šriftu su vienetiniu intervalu tarp eilučių, todėl teigti, kad ieškovas nevykdė sutarties 2.8 p. susitarimo, nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, kad vykdytojas užsakovui atsako už sutarties pažeidimą, jeigu neįrodo, kad sutartis buvo pažeista ne dėl vykdytojo kaltės. Kadangi tokių aplinkybių teismas nenustatė, padarė išvadą, jog ieškovė sutarties sąlygas vykdė tinkamai ir atsakovo išvardinti pagal atliktų darbų vertę nuostoliai ar permoka nesusidarė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, žinodamas, kad turi atsiskaityti iki šalių santykių pasibaigimo, nereiškė ieškovei jokių pretenzijų ir nesiderėjo su antrąja sutarties šalimi dėl sutarties sąlygų ar jos vykdymo pakeitimo, todėl padarė išvadą, kad atsakovas vienašališkai nutarė už suteiktas paslaugas įvesti kitokią skaičiuotę.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškovės ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovo priešieškinį. Nurodė, kad teismas netinkamai vertino arba visai nevertino byloje esančių nurodytų faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, o taip pat nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų praktikos. Byloje kilo ginčas dėl to, kad šalys skirtingai suprato ir aiškino sutarties sąlygas, t. y. sutartyje numatyto vertimo raštu puslapyje esančio teksto apimtis. Ieškovė savo kainos skaičiavimą grindžia po sutarties pasirašymo, t. y. jau kilus ginčui nagrinėjam šioje byloje, atsakovui ir teismui pateiktomis vertimo raštu paslaugų teikimo taisyklėmis, kurios yra vienašališkai ieškovės patvirtintos, o taip pat neva Lietuvos bei Europos Sąjungos institucijų vertimų erdvėje visuotinai taikomais standartais ir prielaida, kad atsakovas visa tai turi žinoti. Atsakovo nuomone, numatyto vertimo raštu puslapio apimtį turi sudaryti 3 500 ženklų. Savo poziciją atsakovas grindžia sutarties 2.8 punktu, tikraisiais savo ketinimais sutarties sudarymo metu, Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais, Civiliniame kodekse reglamentuotais reikalavimais paslaugų tiekėjo bei kliento ikisutartiniams ir sutarties vykdymo metu atsirandantiems teisiniams santykiams, o taip pat spausdinimo darbų specialisto, t. y. IĮ S. Jokužio leidyklos-spaustuvės raštu pateiktu išaiškinimu dėl sutarties 2.8 punkte numatyto lapo tekste galimų ženklų kiekio (nuo 3 500 iki 4 000 ženklų). Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o šalims skirtingai aiškinant savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Sutarties 2.8. punkte įtvirtinta vykdytojo pareiga išverstą raštu medžiagą pateikti įprastiniame ir visuotinai dažniausiai naudojamame A4 lapo formate, tekstas spausdintas 12 dydžio Times New Roman šriftu, intervalas tarp eilučių vienetinis. Sutarties priede Nr. 1 įtvirtintos vertimo raštu paslaugų kainos už puslapį atsakovo taip pat buvo ir yra suprantamos kaip už puslapį įprastiniame ir visuotinai dažniausiai naudojamame standarte. Tokiu būdu vertimo raštu paslaugų kainos už puslapį sutarties priede Nr. 1 atsakovo taip pat buvo ir yra suprantamos kaip vertimo raštu paslaugų kainos už puslapį, pateiktą A4 lapo formate, tekstas spausdintas 12 dydžio Times New Roman šriftu, intervalas tarp eilučių vienetinis, nes kitokio puslapio apibūdinimo sutartyje nėra pateikto. Apie ieškovės direktoriaus patvirtintų taisyklių egzistavimą atsakovas sutarties pasirašymo momentu nieko nežinojo, įsakymo sąlygos „dvigubais tarpais tarp eilučių“ bei „teksto puslapį sudaro 1 500 teksto ženklų arba 250 teksto žodžių“ nenurodytos nei sutartyje, nei jos priede, nei pirkimo dokumentuose, nei ieškovės pateiktame pasiūlyme. Šių taisyklių rengime atsakovas nedalyvavo, kainų skaičiavimo metodo nederino ir ant taisyklių nepasirašė, todėl šios taisyklės sutartiniuose santykiuose negali būti taikomos.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl to, kas yra laikoma vertimo raštu puslapiu. Puslapio kaina yra nurodyta sutarties priede Nr. l. Ginčo dėl puslapio kainos niekada nebuvo ir nėra. Tai įrodo aplinkybė, kad atsakovas nuo 2011-01- 03 iki 2011-09-19 apmokėdavo pateikiamas sąskaitas, jokių pretenzijų nei dėl pateikiamų darbų formos, nei dėl kokybės negauta nei raštu, nei žodžiu. Tik baigiantis Sutarties galiojimo terminui ir susikaupus nemažai skolai už neapmokėtus darbus, atsakovas ėmė reikšti pretenzijas dėl, neva, per didelio vertimo puslapių skaičiaus. Ne dėl puslapio kainos, o dėl vertimo puslapių kiekio. Apsikeičiant raštais į atsakovo pateiktas pretenzijas paaiškėjo, kad atsakovas nežino, kas laikoma vertimo puslapiu, už kurį mokamas nustatyto dydžio atlyginimas. Be to, sutartį parengė, jo sąlygas nustatė, nesuteikdamas galimybės jų pakeisti/papildyti, atsakovas, organizuodamas viešąjį pirkimą. Organizuodamas viešąjį pirkimą atsakovas turėjo galimybę ir privalėjo išsiaiškinti visa, kas jį domina. Ieškovė pateikė visus reikalaujamus dokumentus pirkimo organizatoriams ir suteikė reikalaujamą informaciją. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos jas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Dėl to laikytina, kad atsakovui nenurodžius sutartyje spaudos ženklų skaičiaus, ši aplinkybė yra savaime suprantama. Kadangi tai sutartyje neaptarta, laikomasi standartų, kad vieną vertimo raštu puslapį sudaro 1 500 spaudos ženklų. Visais atvejais, vienas svarstytinų klausimų renkantis tinkamą paslaugų teikėją, būtent, spaudos ženklų skaičius puslapyje. Atsakovas tokio klausimo nekėlė, nesiaiškino, pasiūlyme dėl viešojo pirkimo nenurodė jokio pageidautino ženklų skaičiaus, sąlygų pakeisti/papildyti pateiktą pasirašyti sutartį nebuvo. Teigti, kad, galbūt, kitas pirkime dalyvavęs subjektas būtų teikęs pigesnes paslaugas neteisinga, nes to negalima nustatyti, nes pasiūlyme nebuvo nurodytas spaudos ženklų skaičius. Teismas įvertino pateiktus į bylą atliktų darbų pavyzdžius ir nustatė, kad pateikti darbai atitinka sutarties 2.8 punkto reikalavimus. Puslapio kaina yra nurodyta Sutarties priede Nr. 1 ir sutinkamai su sutartimi, negali būti keičiama sutarties galiojimo metu. Ieškovės nuomone, sutarties 2.8 punktas nustato darbo formatą, formą, kokia darbas pateikiamas. O vertėjo darbas vertinamas, skaičiuojant spaudos ženklus. Aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 str. 2 d.). Sutarties 2.8 p. neaptartus darbų pateikimo parametrus, tokius kaip paraščių, naujos eilutės atitraukimo ir kt., vadovaujamasi įprastinėmis sąlygomis – standartais. Atsakovo pateikti įmonių, besiverčiančių vertimų paslaugomis, duomenys tik patvirtina tam tikrų standartų egzistavimą, kurie gali būti nustatomi/didinami/mažinami šalių susitarimu. Atsakovo pateikti duomenys apie leidyboje naudojamą spaudos ženklų skaičių puslapyje nesusiję su vertimų sfera. Dalyvaudama viešajame pirkime ieškovė pateikė visą reikalaujamą informaciją, jos pateiktas pasiūlymas atsakovo buvo priimtas. Atsakovas ilgą laiką jokių pretenzijų dėl atliekamų darbų nereiškė, tai įrodo, kad atliekamas darbas atsakovą tenkino. Netgi, pareiškęs pretenzijas, atsakovas ir toliau siuntė darbų užsakymus (netgi, pasibaigus sutarties terminui) ieškovei.

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą, 2013 m. balandžio 19 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikino, ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš ieškovės UAB „1-asis vertimų biuras“ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 10 431 Lt ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už šią sumą nuo 2011 m. spalio 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tai, jog atsakovas nereiškė pretenzijų ieškovei teikė jai užduotis net tarp šalių kilus ginčui, neturi įtakos ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo klausimui, nes senaties terminas atsakovui savo pažeistoms teisėms apginti pareiškiant ieškinį nėra suėjęs (CK 1.124 straipsnis, 1.125 straipsnio 1 dalis), atsakovo tylėjimas nelaikytinas jo sutikimu su ieškovės nustatytomis sąlygomis (CK 1.64 straipsnio 3 dalis). Šalių sutartis sudaryta viešojo pirkimo pagrindu. Viešųjų pirkimo įstatymo (toliau – VPĮ) 18 straipsnio 3 dalimi draudžiama keisti laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kainą, ši teisės norma yra imperatyvi, šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis). Teismo nuomone, ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovui apie jo nustatytas taisykles iki sutarties sudarymo buvo žinoma ir atsakovas su jomis sudarant sutartį sutiko, todėl ieškovė negali jų panaudoti prieš atsakovą reikalaudama atsiskaityti pagal Sutartį. Aplinkybė, kad atsakovas ir kilus ginčui teikė užduotis ieškovei, patvirtina tik tai, jog atsakovui vertimo paslaugos buvo skubiai reikalingos, o ne kad jis sutiko su ieškovės sąlygomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vien tai, jog sutartyje nebuvo nustatytas konkretus puslapio ženklų skaičius, nesudaro pagrindo išvadai, jog sutartyje nebuvo nustatytas kainos apskaičiavimo būdas. Esant sutartyje aiškiai nustatytam puslapio ir teksto formatui, atsakovas turėjo pagrindą tikėtis, kad būtent už nustatyto formato vertimo viso lapo kainą privalo sumokėti ieškovei sutarties priede Nr. 1 nustatytais įkainiais, nepriklausomai nuo to, kiek tiksliai ženklų sudarys tekstas, nes sutarties priede Nr. 1 užmokestis nustatytas ne už ženklus, žodžius, eilutes ar pastraipas, o už sutartyje (2.8 punkte) nustatytas sąlygas atitinkančio puslapio vertimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ženklų skaičius yra susitarimo dalykas, kainai turi reikšmės, ar ženklai skaičiuojami su tarpais, ar be, ar skaičiuojami originalaus, ar išversto teksto ženklai. Bet kokie verčiamo puslapio struktūros ypatumai laikantis maksimalios atitikties originalui reikalavimų, pavyzdžiui, dideli tarpai tarp eilučių, pirmos eilutės atitraukimai ir pan., kainai negali turėti įtakos, nes ši nustatyta už vertimo paslaugas, o tarpų versti nereikia. Atsakovo atliktas ieškovės suteiktų vertimo paslaugų kainos apskaičiavimas laikant, kad vieno puslapio išversto teksto ženklų skaičius yra 3500, teismo nuomone, yra pagrįstas ir sąžiningas. Apeliacinės instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo detalizuoti sutarties sąlygas, nustatant konkretų vieno išversto puslapio teksto ženklų skaičių, nes sutartis yra pasibaigusi ir šalims nesukeltų jokių teisinių padarinių.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-30 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikino ir bylą grąžino apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės ieškinio reikalavimus palaikė, prašė apeliacinį skundo netenkinti. Nurodė, kad jų sutartyje su atsakovu nurodytas ir naudotas standartas – 1 puslapis lygus 1 500 spaudos ženklų ne tarpų – yra visuotinai žinomas ir naudojamas ES mastu.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nurodė, jog negalėjo žinoti apie tik ieškovei žinomus ir taikomus standartus, teigia, kad vieno puslapio atitikmuo turi būti 3 500 simbolių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatyta, kad ieškovė laimėjo atsakovo surengtą viešąjį konkursą dėl vertimo paslaugų pirkimo, kuriame dalyvavo du tiekėjai; remiantis mažiausių kainų kriterijumi, konkursą laimėjo ieškovė (t. 1, b. l. 132–134). 2011-01-03 šalys pasirašė paslaugų teikimo sutartį (t. 1, b. l. 32–35). Byloje kilo ginčas dėl sutarties sąlygų, nustatančių vertimo paslaugų kainą ir puslapio, kaip suteiktų vertimo paslaugų mato, traktavimą. Sutarties 2.8 punkte nustatyta, kad išversta medžiaga pateikiama A4 formate, tekstas spausdintas 12 dydžio Times New Roman šriftu, intervalas tarp eilučių vienetinis. Sutarties priede Nr. 1 nustatyta vieno puslapio vertimo kaina (t. 1, b. l. 35). Ieškovės nuomone vieną puslapį sudaro 1 500 ženklų, atsakovo nuomone – pagal sutarties priede nustatytus įkainius apmokėtiną vertimo puslapį turi sudaryti 3 500 ženklų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-30 nutartyje nurodė, kad „vykdytas viešasis pirkimas neatitiko VPĮ įtvirtintų viešojo pirkimo principų, todėl jo metu negalėjo būti sudaryta teisėta sutartis. Nepaisant to, nagrinėjamu atveju būtina išspręsti šalių tarpusavio atsiskaitymų klausimą, nes ginčo šalys ne tik sudarė vertimo paslaugų sutartį, bet ir ją vykdė, t. y. ieškovė teikė vertimo paslaugas, o atsakovas už jas mokėjo. Bylos aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo sutartis sudaryta šalims tinkamai nesusitarus dėl jos nuostatų (inter alia dėl netinkamai nustatytų pirkimo sąlygų), sutartį aiškinant negalima nustatyti bendros sutarties šalių valios, jų tikrųjų ketinimų, turėtų sutartį sudarant, todėl už suteiktas vertimo paslaugas, kurių rezultatu atsakovas pasinaudojo, turi būti atlyginama tiek, kiek tokiomis aplinkybėmis būtų susitarę analogiški šalims protingi asmenys. Vertimo paslaugos apimties ir kainos nustatymo kriterijais šiuo atveju galėtų būti CVPIS duomenys apie analogiškuose viešuosiuose pirkimuose dėl vertimo paslaugų teikimo ginčo sutarties sudarymo laikotarpiu kitų perkančių organizacijų nustatytą vertimo paslaugos apimtį, t. y. tam tikrą spaudos ženklų kiekį viename vertimo puslapyje, ir už ją pasiūlytą viešųjų pirkimų laimėtojų kainą“.

Vertinant minėtą kasacinio teismo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą yra pateiktos viešųjų pirkimų sutartys, sudarytos panašiu laikotarpiu, kaip ir nagrinėjama sutartis šioje byloje, sutarčių dalykas yra vertimo paslaugos raštu ir žodžiu. Byloje pateiktos Studijų kokybės vertinimo centro supaprastinto atviro konkurso „Vertimo raštu paslaugų pirkimas“ sąlygos (t. 4, b. l. 89–103), jose konkrečiai numatyta, kad vienas puslapis atitinka 1 500 spaudos ženklų be tarpų (t. 4, b. l. 102; 13.5.1.5 punktas), tokį standartą naudojo ir ieškovė. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-11-09 supaprastinto konkurso dėl vertimo paslaugų sąlygose (t. 4, b. l. 143–151) nurodyta, jog vienas puslapis atitinka 1 650 spaudos ženklų (su tarpais ar be tarpų nenurodyta) (t. 4, b. l. 151). Minėta nuostata dėl 1 650 spaudos ženklų atitikmens vienam puslapiui buvo perkelta ir į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-12-15 sudarytą vertimo paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kalbų spektras“ (t. 4, b. l. 162–163, 164–165). Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-02-21 vertimo paslaugų teikimo sutartyje, sudarytoje su VšĮ „Adiutor Fortis“ (t. 4, b. l. 166–167, 168–169), yra nustatytas 1 600 spaudos ženklų be tarpų skaičius (t. 4, b. l. 169). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-03-14 vertimo paslaugų teikimo sutartyje, sudarytoje su UAB „Kalbų spektras“ (t. 4, b. l. 170–172, 173), yra nustatytas 1 800 spaudos ženklų be tarpų skaičius (t. 4, b. l. 170; 2.5 punktas).

Pateikti rašytiniai įrodymai liudija, kad viešųjų pirkimų sutarčių, šiuo konkrečiu atveju anksčiau nurodytų vertimo paslaugų teikimo sutarčių sąlygose numatytas spektras yra įvairialypis, jis siekia nuo 1 500 spaudos ženklų be tarpų iki 1 800 spaudos ženklų be tarpų. Šiuo aspektu svarbu tai, kad ieškovės taikomas vertimo paslaugų matas – 1 500 spaudos ženklų be tarpų – atitinka/patenka į Lietuvos Respublikoje vykdomų viešųjų pirkimų konkursų sąlygose naudojamą puslapio apimtį apibrėžiantį matą. Pabrėžtina, kad ieškovės naudojamas standartas atitinka Europos sąjungos institucijų oficialiai naudojamą vertimo matą – 1 500 spaudos ženklų be tarpų (t. 4, b. l. 114).

Analizuojant kitų subjektų, panašiu laikotarpiu sudariusių vertimo paslaugų teikimo sutartis, atkreiptinas dėmesys, jog įkainiai priklauso nuo keletos dedamųjų: kalbos, į kurią verčiama, (anglų, vokiečių, rusų, danų ir t. t. ), kalbos, iš kurios verčiama, atvykimo kaštų (t. 4, b. l. b. l. 169). Viešųjų pirkimų sutarčių kainų analizė (t. 4, b. l. 164, 168, 173) leidžia daryti išvadą, kad vieno puslapio kaina, tokio puslapio, į kurio apimtį patenka ir ieškovės naudojamas spaudos ženklų kiekio atitikmuo, atsižvelgiant į naudojamą kalbą ir kitas kainos dedamąsias, nevertinant kalbų įkainių, kurių ieškovė sutartyje su atsakovu nenumatė (hebrajų (ivrito), serbų, rumunų, ukrainiečių) sudaro nuo 22 Lt (iš lietuvių kalbos į rusų) iki 50,82 Lt (iš estų į lietuvių).

Šiai teisinei situacijai spręsti būtina atsižvelgti ir į viešoje erdvėje nurodytas vertimo paslaugų biurų naudojamus puslapio, skaičiuojant spaudos ženklus, matus, bei paslaugų įkainius. Kompleksiškai vertinant viešoje erdvėje esančią informaciją matyti, kad įmonės, teikiančios vertimo paslaugas, naudoja 1 500 ženklų be tarpų (ieškovės atitikmuo) (t. 4, b. l. 132), 1 680 ženklų be tarpelių (t. 4, b. l. 130–131), 1 600 ženklų su tarpais (t. 4, b. l. 135–136), 1 800 ženklų su tarpais, pabrėžtina, kad tai atitinka ieškovės naudojamą 1 500 ženklų be tarpų standartą – (t. 4, b. l. 127–128, 133–134) formatus. Analizuojant viešoje erdvėje pateiktas kainas, matyti, kad jos, atsižvelgiant į kalbų įvairovę, kitas dedamąsias (redagavimas, vertėjo patvirtinimas) kinta nuo 25 Lt iki 65 Lt, kai kurių kalbų įkainis siekia 110 Lt (t. 4, b. l. 130).

Atsižvelgdama į bylai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su išversto puslapio matu ir vertimo paslaugų įkainius, teisėjų kolegija mano, kad ieškovės naudotas vieno puslapio standartas– 1 500 spaudos ženklų be tarpų (arba 1 800 ženklų su tarpais) – Europos sąjungos institucijų oficialiai naudojamas vertimo matas – atitinka Lietuvos Respublikoje vykdomų viešųjų pirkimų konkursų sąlygose naudojamą puslapio apimtį apibrėžiantį matą. Kolegija, vertindama byloje pateiktus vertimo paslaugų įkainius, atitinkančius ieškovės naudojamą puslapio standartą, mano, kad ir ieškovės su atsakove sudarytoje ir vykdytoje sutartyje kaina (nuo 42,35 Lt iki 59,29 Lt) (t. 1, b. l. 35), vertinant ją bylos kontekste atitinka ginčo santykiui įprastai naudojamus įkainius, ieškovės taikyti įkainiai yra konkurencingi, lyginant įkainius viešoje erdvėje ir viešuosiuose pirkimuose nurodytus įkainius, be to, kaina nėra visiškai išskirtinė savo aukščiausiu įkainiu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Akcentuotina, jog kai kuriais atvejais kaina dar priklauso ir nuo atvykimo kaštų. Negalima nepaminėti ir to, kad ieškovės sutarties vykdyme naudotos kainos buvo adekvačios viešųjų pirkimų kontekste, kadangi ieškovė mažiausios kainos atžvilgiu laimėjo atsakovo vykdytą vertimo paslaugų teikimo konkursą. Tai reiškia, kad ieškovės kainų politika atitinka civilinių teisinių santykių principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), nepažeidžia šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), ji pripažintina kaip naudotina ieškovės ir atsakovės sutartinuose santykiuose.

Kitas svarbus aspektas yra tas, kad nagrinėjamu atveju viešųjų pirkimų rengėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, privalėjo nors viešoje erdvėje pasidomėti apie teikiamų vertimo paslaugų įkainių skaičiavimo specifiką, tačiau to nepadarė. Tokį neveikimą patvirtina kitos aptartos viešojo pirkimo sutartys, jose konkrečiai, atsižvelgiant į vertimo standartą ir apimtis, yra nustatyti vertimo paslaugų įkainiai (CPK 12, 178 straipsnis).

Pastebėtina tai, kad vertimo paslaugų specifika, analizuojant pateiktą vertimui medžiagą ir gaunamą rezultatą, susijusi gautų ir suteiktų apimčių kitimu. Kitaip tariant vertimo biure gauta užduotis išversti žodį, kurį sudaro šešios raidės, ne visada sudarys šešios raidės, išvertus tą žodį į kitą kalbą (CPK 185 straipsnis). Taigi, vertimų paslaugų teikėjai savo darbą įvertina pagal atspausdintų simbolių kiekį (gautas vertimo rezultatas) ir pagal juos nustato paslaugų kainą, todėl nagrinėti, kiek puspaltyje telpa spaudos ženklų, ir pagal tai vertinti įkainius, nėra visiškai pagrįsta ir teisinga.

Remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų iki galo neįvykdė, pretenzijų dėl kokybės nepareiškė, todėl privalo ieškovei sumokėti skolą (CK 6.716 straipsnis).

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jos sumokėti advokatui 2 000 Lt (t. 3, b. l. 155; t. 4, b. l. 6) už atsiliepimą į apeliacinį skundą (nagrinėjant pirmą kartą apeliacine tvarka), 2 000 Lt už kasacinio skundo paruošimą (t. 4, b. l. 33–34), 2 000 Lt už prašymo pateikimą, atstovavimą teisme nagrinėjant bylą antrą kartą apeliacine tvarka (t. 4, b. l. 178), iš viso 6 000 Lt, vertinant kompleksiškai neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.11, 8.13, 8.15–8.18 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Be to, ieškovė sumokėjo 1 106,13 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą (t. 4, b. l. 22, 39). Atkreiptinas dėmesys, kad teisėjų kolegija bylos ypatybių, dėl kurių buvo būtina pasitelkti teisinę pagalbą iš kito miesto (Vilniaus) nenustatė, todėl kuro išlaidų į bylinėjimosi išlaidas neįskaičiuoja (rekomendacijų 3 punktas). Atsižvelgiant į bylos ypatybes, jos nagrinėjimo trukmę ir bylinėjimosi išlaidų visetą netenkinus apeliacinio skundo ieškovei iš ieškovės priteistina 7 106,13 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „1-asis vertimų biuras“ priteisti 7 106,13 Lt (2 058,08 EUR) iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Kolegijos pirmininkė Aušra MaškevičienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusVirginija Nijolė Griškevičienė