- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-19
- Bylos Nr.
- 2-9880-122/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Elena Pauliukienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „1-asis vertimų biuras“
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato priešinį
- Advokatai
- Ramunė Snarskytė
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, sekretoriaujant Salomėjai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „1-asis vertimų biuras“ atstovei N. M., atstovei advokatei Ramunei Snarskytei, atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui A. V., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „1-asis vertimų biuras“ ieškinį atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl skolos priteisimo bei atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato priešinį ieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „1 – asis vertimų biuras“ dėl paslaugų sutarties sąlygų papildymo ir permokos grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą (2012-05-21 pareiškimu, 2012-06-22 ieškiniu ir 2012-10-08 patikslintu ieškiniu), prašydamas priteisti iš atsakovo 26440 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo 2011-10-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 942,00 Lt žyminio mokesčio bei visas kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas 2012-11-12 pateikė priešinį ieškinį, prašydamas nustatyti, kad pagal 2011-01-03 šalių pasirašytą paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), vertimo raštu lapą sudaro 3500 išversto teksto ženklų; priteisti iš ieškovo už atliktas paslaugas 10431 Lt permoką; priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo 2011-10-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovai ieškinio reikalavimus palaikė, o priešieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad 2010 metais Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas organizavo mažos vertės pirkimą. Pirkimo objektas buvo vertimo paslaugos (žodžiu ir raštu iš lietuvių kalbos į nurodytą užsienio kalbą ir iš nurodytos užsienio kalbos į lietuvių kalbą). Tuo pagrindu 2011-01-03 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo tinkamai organizuoti vertimus pagal atsakovo užsakymus, o atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai sumokėti už jam suteiktas paslaugas. Tačiau nuo 2011 m. lapkričio mėnesio atsakovas jų išrašytų sąskaitų ėmė nebeapmokėti, todėl susidarė įsiskolinimas. Atsakovas buvo raginamas atsiskaityti, bet vietoj to, jie pateikė pretenziją, neva UAB „1-asis vertimų biuras“ ne pagal sutartyje nustatytas sąlygas apskaičiuoja atlyginimą už atliktą darbą. Pasiūlė jiems peržiūrėti ir perskaičiuoti visas pateiktas sąskaitas už suteiktas vertimo raštu paslaugas. Kiek paaiškėjo, ginčas kilo ne dėl puslapio kainos, o dėl to, kas laikytina vertimo raštu puslapyje. Nurodė, kad A4 puslapis ir vertimo puslapis nėra tapačios sąvokos. Atliekant vertimus, vadovaujamasi visuotinai priimtais standartais, kad vertimo puslapį sudaro 1500 ženklų (225 žodžiai arba 25 eilutės). Toks standartas įtvirtintas UAB „1-asis vertimų biuras“ Vertimo raštu paslaugų teikimo taisyklėse bei taikomos Lietuvos bei Europos Sąjungos institucijų vertimų erdvėje. Toks ženklų skaičius nustatytas dėl to, kad užsakovas galėtų preliminariai įsivaizduoti užsakomų darbų apimtį. Be to, pateikiant darbus be kita ko vadovaujamasi ir bendrosiomis raštvedybos taisyklėmis, kurios nustato kairiosios, dešiniosios, apatinės paraščių, teksto naujos eilutės atitraukimo ir kitus parametrus. Nepriklausomai keliuose puslapiuose bus pateiktas darbas, vertimo puslapiu yra laikoma 1500 spaudos ženklų (žodžiai, skaičiai, skyrybos ženklai ir kt.). Toks skaičius ženklų gali būti išdėstomas dviejuose, trijuose A4 formato puslapiuose, priklausomai nuo verčiamo teksto struktūros ir formos, kadangi verčiant dokumentą stengiamasi maksimaliai atspindėti originalaus dokumento formą. Todėl apmokėjimo paskaičiavimui visiškai neturi reikšmės, kiek fiziškai pateikiama vertimo puslapių užsakovui. Svarbu, kiek susidaro puslapių suskaičiavus spausdinimo ženklus. Nurodė, kad aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors sutartyje jos ir nenurodytos. Sutarties 2.8 punkte neaptarus darbų pateikimo parametrus, laiko įprastinėmis sąlygomis – standartais, kurie sutartyje nenurodyti, bet kuriais reikia vadovautis. Sutartyje nurodyti tik keli kriterijai, apibūdinantys darbo pateikimo formą (formatą). Pažymėjo, kad tarp šalių pasirašytoje sutartyje nebuvo numatyta, jog vertimo puslapį sudaro 3500 spaudos ženklų. Prašė teismo atkreipti dėmesį ir į tai, kad sutartį rengė patys atsakovai ir jie turėjo įtraukti į sutartį sąlygas, kurios apibrėžtų, kas sudaro tikslią perkamų paslaugų kainą. Visus metus atsakovui jų atliekamas darbas tiko ir jokių dėl to pretenzijų nebuvo. Tik vėliau, t. y. sutarties galiojimo metu nuo 2012-01-06 iki 2012-02-07, už teikiamas vertimo paslaugas liko neapmokėtos sąskaitos – faktūros 26440 Lt sumai. Nesutinka, kad puslapį sudaro 3500 spaudos ženklų, juolab, kad tokią išvadą padarė leidykla, kurios standartai vertimų sferoje apskritai netaikomi. Kadangi sutarties sąlygas vykdė tinkamai, o atsakovas pažeidė sutarties sąlygas, prašo priteisti skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas, o priešieškinio reikalavimus atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas palaikė priešieškinį, o su ieškinio reikalavimais nesutiko, todėl prašė jį, kaip nepagrįstą, atmesti. Nurodė, kad atlikus viešąjį konkursą, kuriame dalyvavo du tiekėjai, remiantis mažiausių kainų kriterijumi, konkursą laimėjo ieškovas. Dėl to 2011-01-03 šalys pasirašė paslaugų teikimo sutartį, kuri buvo neatsiejama viešojo pirkimo dokumentų dalis. Pagal sutarties 2.8 punktą vykdytojas (paslaugų teikėjas) turėjo pareigą išverstą raštu medžiagą pateikti įprastiniame ir visuotinai dažniausiai naudojamame A4 lapo formate, o tekstas atspausdintas 12 dydžio Times New Roman šriftu bei intervalas tarp eilučių turi būti vienetinis. Tokiu būdu, sutarties priede įtvirtintos vertimo raštu paslaugų kainos už puslapį, kuris atitinka sutarties 2.8 punkto sąlygas. Ieškovas, būdamas profesionalia vertimo paslaugomis besiverčianti įmone, pasirašydama sutartį suprato, įvertino jos sąlygas bei su jomis sutiko. Nurodė, kad po sutarties pasirašymo ieškovas pateikė generalinio direktoriaus patvirtintas Vertimo raštu paslaugų teikimo taisykles, kurių 1 skyrelyje „ Kainų skaičiavimas“ nurodyta, kad išversto teksto puslapį sudaro 1500 teksto ženklų arba 250 teksto žodžių, toks puslapis apytiksliai lygus vienam A4 formato puslapiui, atspausdintam Times New Roman arba Arial 12 dydžio šriftu, su neįprastai ir retai visuotinai naudojamu dvigubu tarpu tarp eilučių bei standartinėmis paraštėmis. Tačiau šių taisyklių rengime Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nedalyvavo, kainų skaičiavimo metodo nederino ir ant minėtų taisyklių nepasirašė. Mano, kad taisyklės parengtos išskirtinai vidiniam ieškovės biuro naudojimui, todėl jų reikalavimai taikytini ne jiems. Yra įsitikinę, kad vertimo kaina už puslapį, kuris surašytas taikant dvigubus tarpus tarp eilučių, du kartus padidina verčiamo teksto kainą. Jei atsakovas viešojo pirkimo metu būtų žinojęs apie kainas, kurios bus skaičiuojamos taikant 2007-10-01 taisykles, atsakovas laimėtoju būtų paskelbęs kitą konkurse dalyvavusį tiekėją. Pastebėjo, kad ieškovas netinkamai skaičiuoja už suteiktas vertimo paslaugas, todėl nustatė, kad yra permokėję daugiau, negu prašoma priteisti bei už tą sumą naudojosi teikiamomis paslaugomis. Mano, kad atsakovas atliktų darbų kiekius, vadovaujantis sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) numatytomis sąlygomis, apskaičiavo tinkamai, o ieškovė už atliktas paslaugas pagal sutartį yra pateikusi sąskaitų faktūrų už 70545,00 Lt, iš jų yra apmokėti 44105,51 Lt. Sutinka, kad ieškovo pateiktose sąskaitose duomenys už ieškovo atliktas vertimo žodžiu paslaugas ir atliktas paslaugas, kurios nebuvo numatytos sutartyje, sudaro 6862,56 Lt yra teisingi. Tačiau pateiktose sąskaitose duomenys už ieškovės atliktas vertimo raštu paslaugas yra neteisingi, kadangi ieškovas, skaičiuodamas išversto teksto puslapius, taikė savo vienpusiškai nustatytą puslapio dydžio apskaičiavimo tvarką, t. y. pažeidė sutarties sąlygas. Be to, kad ieškovas, kaip pilną sutartyje numatytą puslapį, skaičiavo 1500 išversto teksto ženklų. Tokių taip apskaičiuotų ir apmokėtų išversto teksto puslapių yra: 1111,96 lapai, kurių sutartinė kaina yra po 42,35 Lt (su PVM) už lapą, t. y. iš viso 1670940 išversto teksto ženklų; 259,49 lapai, kurių sutartinė kaina yra po 59,29 Lt (su PVM) už lapą, t. y. iš viso 389235 išversto teksto ženklų. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) leidyklos – spaustuvės puslapį sudaro vidutiniškai, neskaičiuojant tarpų tarp žodžių, nuo 3500 iki 4000 ženklų. Patikino, kad atsakovas, sudarydamas su ieškovu sutartį, pagrįstai tikėjosi, kad bus skaičiuojama ne mažiau kaip 3500 išversto teksto ženklų, todėl teismo prašo nustatyti paslaugų teikimo sutartyje vertimo raštu jų nurodytą kiekį teksto ženklų. Nurodė, kad atsakovas ieškovui už suteiktas paslaugas turėjo apmokėti 33674,51 Lt (6862,56+20218,31+6593,64), t. y. dėl neteisingai ieškovės apskaičiuotų atliktų paslaugų kainos, atsakovas jai permokėjo 10431 Lt, todėl priešieškinio reikalavimus prašo visiškai patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys visiškai tenkintinas, o priešinis ieškinys atmestinas
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių prievoliniai teisiniai santykiai atsirado atlygintinų paslaugų teikimo sutarties pagrindu (Civilinio proceso kodekso 26, 30 straipsnio 3 dalis, Civilinio kodekso 6.716 straipsnis). Pažymėtina, jog, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo; ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar įvykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 dalis). Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-01-03 Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir UAB „1-asis vertimų biuras“ pasirašė paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei priedą Nr. 1 prie šios sutarties (I tomas, b.l. 32-35). Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad sutarties sąlygas bei pačią sutartį bei priedą parengė pats atsakovas. Tačiau 2011-10-25 Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas surašė pretenziją Nr. 30-S-12310 ieškovui dėl netinkamo vertimo raštu paslaugų kainos už puslapį skaičiavimo ir taikymo metodikos (I tomas, b.l. 113-114). Nustatyta, kad sutartyje neaptarus ženklų skaičiaus, ieškovė vadovavosi UAB „1-asis vertimų biuras“ generalinio direktoriaus 2007-10-01 patvirtintomis vertimo raštu paslaugų teikimo taisyklėmis ir Lietuvos bei Europos Sąjungos institucijų vertimų erdvėje taikomais standartais (I tomas, b.l. 115-116). Taigi, šalys minėta sutartimi (I tomas b.l. 32-35) susitarė, jog ieškovė, bet kuriuo paros metu, atliks vertimus iš anglų, vokiečių, rusų, prancūzų, švedų, lenkų, latvių, įtalų, ispanų, slovakų, čekų, estų, olandų bei, reikalui esant, ir iš kitų šalių kalbų į lietuvių kalbą, o atsakovas įsipareigojo per 30 dienų nuo sąskaitos – faktūros gavimo dienos už paslaugas sumokėti. Taip pat sutartyje numatė, jog sutarties galiojimo laikotarpiu, pirmame priede numatytų vertimo paslaugų kainos, negali būti keičiamos. Faktinės bylos aplinkybės ir pateiktieji rašytiniai įrodymai pagrindžia ieškovo teiginius, jog paslaugų teikėjas sutarties sąlygas vykdė tinkamai (Civilinio kodekso 6.717 straipsnis), o atsakovas ieškovo pateiktų sąskaitų – faktūrų laiku neapmokėjo (I tomas, b.l.146-154). Kaip matyti, ieškovės išverstoji rašytinė medžiaga pateikta A4 formate, tekstas spausdinamas 12 dydžio Times New Roman šriftu su vienetiniu intervalu tarp eilučių, todėl teigti, kad ieškovas nevykdė sutarties 2.8 p. susitarimo, nėra pagrindo (I tomas b.l.113-121). Šalys sutartimi nenumatė prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo atveju netesybų, bet, nors ir esant įsiskolinimams, faktiškai ieškovas toliau priėmė iš atsakovo užsakymus bei vykdė sutarties sąlygas. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovo atstovo teiginius, jog, vykdant sutartį, tarp šalių buvo nusistovėję tam tikri nerašyti faktiniai bendradarbiavimo santykiai. Tačiau atsakovas, priėmęs iš ieškovo darbų rezultatus, privalėjo už juos laiku atsiskaityti (Civilinio kodekso 6.712 straipsnis). Be to, sutarties šalys privalėjo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, kad ji būtų įvykdyta kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Byloje nėra duomenų, jog sutartis būtų nuginčyta ar pakeistos jos sąlygos, todėl jos vykdymas privalomas abiems šalims. Šiuo atveju nustatyta, kad šalys toliau nebendradarbiauja, t. y. sutartis nepratęsta bei, atsiradus ginčui dėl apmokėjimo, buvo iškelta ši civilinė byla (Civilinio kodekso 6.200, 6.201 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Svarbu paminėti, kad vykdytojas (ieškovas) atsakovo užsakovui (atsakovui) atsako už sutarties pažeidimą, jeigu neįrodo, kad sutartis buvo pažeista ne dėl vykdytojo kaltės. Tačiau tokių aplinkybių šioje byloje nėra nustatyta, todėl darytina išvada, kad ieškovas sutarties sąlygas vykdė tinkamai bei, atsakovo išvardinti pagal atliktų darbų vertę nuostoliai ar permoka, nesusidarė (Civilinio kodekso 6.715 straipsnis).
Taip pat paminėtina, kad suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti, kad vienu ar kitu būdu būtų apginta nuo pažeidimų bet kieno teisė, neapibrėžtų asmenų teisė. Asmens teisė kreiptis į teismą reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Siekiant apginti viešąjį interesą, kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus į teismą gali kreiptis prokuroras, valstybės valdymo institucijos, įmonės, įstaigos, organizacijos ir fiziniai asmenys, kuriems įstatymu suteikta teisė tai daryti. Teismas sutinka su atsakovo nuomone, kad tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybės pareigūnas ir institucija privalo be jokių išlygų laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, todėl siekiama, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant juridinio asmens sudarytų sandorių, ginčijamų šiuo pagrindu, galiojimo klausimą, pirmiausia būtina atsižvelgti į tai, sudarė sandorį viešasis ar privatusis juridinis asmuo (Civilinio kodekso 2.34 straipsnis). Viešojo juridinio asmens sudarytų sandorių, prieštaraujančių to viešojo juridinio asmens teisnumui, pripažinimas negaliojančiais nesiejamas su kitos sandorio šalies sąžiningumu – prioritetas suteikiamas viešojo intereso gynimui, todėl sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu net tuo atveju, kai kita sandorio šalis yra sąžininga. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų dėl sandorio nuginčijimo, o atsakovo teiginiai, jog ieškovas, reikalaudamas apmokėti daugiau, negu sutarė paslaugų teikimo sutartimi, pažeidžia ne tik jų, bet ir viešą interesą, nepasitvirtino. Darytina išvada, kad šalių pasirašytoji ir vykdyta paslaugų teikimo sutartis viešo intereso nepažeidžia, todėl jos sąlygų vykdymas yra privalomas abiem šalims (Civilinio proceso kodekso 49, 197, 200 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl netesybų dydžio yra taikoma visose civilinėse bylose, kuriose šalys prašo priteisti skolą, delspinigius ir palūkanas. Šioje byloje buvo nustatyta, kad tarp sutarties šalių buvo susiklostę sutartinis atlygintinas paslaugų teikimas ir delspinigiai nebuvo šios civilinės bylos dalyku, t. y. ieškovas gavo atsakovo parengtą sutartį, todėl sutiko su joje numatytomis sąlygomis ir neprašė papildyti sutartinėmis netesybomis, o atsakovas teigė, jog neturėjo pakankamos patirties sutarčių sudarymo srityje, todėl daug ką su ieškovu aptardavo ir vykdydavo žodžiu. Šios faktinės aplinkybės labiau leidžia manyti, kad šalys žodžiu buvo aptarusios atsiskaitymo terminus bei jų vėlavimo priežastis, t. y. ginčo šalių santykiai buvo pagrįsti pasitikėjimo, bendradarbiavimo, sąžiningos partnerystės principais ir pagrindais.
Teismas, nagrinėdamas šalių ginčą ir likdamas nešališkas, užtikrino abiems šalims vienodas galimybes įrodyti savo tiesą. Kiekviena šalis privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis aplinkybių, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, neįrodė. Todėl išnagrinėjus objektyviai, visapusiškai ir išsamiai visas bylos aplinkybes, įrodymus bei šalių atstovų paaiškinimus, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, teismas nustatė, kad atsakovas neįrodė, jog yra pagrindas ieškinio reikalavimus atmesti, o priešinį ieškinį, ginant viešą interesą, visiškai patenkinti (Civilinio proceso kodekso 197, 200 straipsniai). Šiuo atveju šalių konkliudentiniai veiksmai įrodo, jog tų pačių sutarties sąlygų traktavimas vienaip, kai sutartis yra galiojanti, ir traktavimas kitaip, kai sutartis yra pasibaigusi, vertintinas kaip nesąžiningas, neatitinkantis geros paslaugų teikimo praktikos. Atsakovas, žinodamas, kad turi atsiskaityti iki šalių santykių pasibaigimo, nereiškė ieškovui jokių pretenzijų ir nesiderėjo su antrąja sutarties šalimi dėl sutarties sąlygų ar jos vykdymo pakeitimo. Darytina išvada, kad atsakovas vienašališkai nutarė už suteiktas paslaugas įvesti kitokią skaičiuotę. Taip pat, nustatyta, kad atsakovas, neatsiskaitęs už ankstesnius darbus, toliau teikė ieškovui užsakymus ir be pretenzijų priėmė atliktus darbus (III tomas, b.l.3-83). Sutarties šalių elgesys rodo, jog faktiškai susiklostę apmokėjimo terminai bei kiti žodiniai susitarimai – (priimti ir iš kitų atsakovo darbuotojų - sutartyje neišvardintų asmenų) užsakymus, atitiko abiejų šalių valią ir interesus (Civilinio kodekso 6.193 straipsnis). Tačiau tokia susiklosčiusi faktinė tvarka nutrūko ieškovui išsiaiškinus, jog paslaugų sutartis kitiems metams nebus pratęsta. Bylos medžiaga pagrindžia, kad šalių nebuvo derėtasi dėl sutarties sąlygų papildymo ar pakeitimo – ji, suėjus terminui, neapmokėjus ieškovo pateiktų sąskaitų – faktūrų 26400 Lt sumai, buvo nutraukta, nors prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Taip pat kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos ar nuostolių. Atsakovas neįrodė, jog ieškovas užsakytus darbus atliko pažeisdamas viešą interesą bei ne sutartimi reglamentuotomis sąlygomis, todėl priešinio ieškinio reikalavimai atmestini (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis, 6.211, 6.249, 6.251,6.715 straipsniai).
Be to, prievolės neįvykdžius, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas, nes Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.70, 6.72-6.73, 6.258, 6.261 straipsniai).
Esant tokioms aplinkybėms, įrodymams, šalių paaiškinimams, darytina išvada, kad ieškinys yra įrodytas, todėl visiškai tenkintinas, o priešinis ieškinys, kaip neįrodytas, atmestinas, nes prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis).
Bylinėjimosi išlaidos (942 Lt žyminis mokestis + (400 Lt + 3200 Lt + 300 Lt) teisinei advokato pagalbai apmokėti + 318,90 Lt kelionės išlaidos) yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl ieškovei priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 93, 98 straipsniai). Taip pat, 324,93 Lt bylinėjimosi išlaidos (priešinio ieškinio suma 10431,00 Lt – 3 procentai = 312,93 Lt žyminis mokestis + 12,00 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu) į valstybės biudžetą, priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 268, 270, 279 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
priteisti iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 26440 Lt (dvidešimt šeši tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt Lt ir 00 ct) skolos, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2011-10-19 nuo priteistos sumos (26440 Lt) iki visiškos prievolės įvykdymo ir 5160,90 Lt (penki tūkstančiai vienas šimtas šešiasdešimt Lt ir 90 ct) bylinėjimosi išlaidų uždarajai akcinei bendrovei „1 – asis vertimų biuras“.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 324,93 Lt (trys šimtai dvidešimt keturi Lt ir 93 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB (nurodyti mokėjimo paskirtį „bylinėjimosi išlaidos“ ir įmokos kodą „5660“).
Sprendimą per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą šiame Apylinkės teisme.